Premija išprovokavo „Manifestą“

Premija išprovokavo „Manifestą“

Pre­mi­ja iš­pro­vo­ka­vo „Ma­ni­fes­tą“

„Šiau­lių kraš­te“ rašyta, kad praė­ju­sį ket­vir­ta­die­nį Kel­mė­je įteik­ta čia gy­ve­nu­sios ir dir­bu­sios poe­tės Re­gi­nos Bir­ži­ny­tės pre­mi­ja. Tą pa­čią die­ną, li­kus pus­va­lan­džiui iki pre­mi­jos įtei­ki­mo iš­kil­mių, į ra­jo­no sa­vi­val­dy­bę at­neš­tas ir už­re­gist­ruo­tas ra­jo­no li­te­ra­tų ma­ni­fes­tas, ku­ria­me rei­ka­lau­ja­ma keis­ti Kel­mės ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės li­te­ra­tū­ri­nių Re­gi­nos Bir­ži­ny­tės ir Že­mai­tės pre­mi­jų sky­ri­mo nuo­sta­tus ir at­nau­jin­ti ver­ti­ni­mo ko­mi­si­ją, į ją pa­kvie­čiant kom­pe­ten­tin­gus, ne­ša­liš­kus žmo­nes. „Ma­ni­fes­to“ ko­pi­ja at­siųs­ta ir „Šiau­lių kraš­to“ re­dak­ci­jai.

Re­gi­na MUS­NEC­KIE­NĖ

reginamus@skrastas.lt

Ma­ni­pu­lia­ci­jos „li­te­ra­tū­ra“

Ma­ni­fes­tą iš­pro­vo­ka­vo tai, kad ko­mi­si­ja li­te­ra­tū­ri­nę pre­mi­ją sky­rė ne Vik­to­rui Gul­bi­nui už bran­džią poe­zi­jos kny­gą „Vei­du į va­ka­rą“, o Sei­mo na­rei Al­mai Mon­kaus­kai­tei po mir­ties už kny­go­je „Ma­no ka­den­ci­ja“ su­dė­tą po­li­ti­nę pub­li­cis­ti­ką, jos kal­bų ir do­ku­men­tų rin­ki­nį.

„Re­gi­na Bir­ži­ny­tė pir­miau­sia bu­vo poe­tė. Ta­čiau kaip ši pre­mi­ja su­vo­kia­ma ko­mi­si­jos ir ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės? Kon­kur­so nuo­sta­tuo­se nu­ro­do­ma, jog pre­mi­ja ski­ria­ma už „praė­ju­siais ka­len­do­ri­niais me­tais at­ski­ra kny­ga iš­leis­tą li­te­ra­tū­rą“. Li­te­ra­tū­ra, kaip ži­no­me, yra ne vien gro­ži­nė, ar­ba me­ni­nė. Lie­tu­vių li­te­ra­tū­ros en­cik­lo­pe­di­ja aiš­ki­na taip: „Li­te­ra­tū­ra (iš lot. lit­te­ra – rai­dė) ga­li bū­ti tai­ko­mas tiek pa­vie­niams ra­šy­ti­niams kū­ri­niams, tiek ir api­mant vi­sus ra­šy­ti­nius vi­so pa­sau­lio, tam tik­ros kul­tū­ros ar tam tik­ros epo­chos kū­ri­nius“, – ra­šo­ma „Ma­ni­fes­te“.

Pa­sak jo au­to­rių, dėl kon­kur­so nuo­sta­tų ne­tiks­lu­mo, ko­mi­si­jai su­tei­kia­ma ga­li­my­bė pre­mi­ja ma­ni­pu­liuo­ti.

Taip nu­ti­ko šie­met įver­ti­nant dvi no­mi­na­ci­jai pa­teik­tas kny­gas: Al­mos Mon­kaus­kai­tės „Ma­no ka­den­ci­ja“ ir Vik­to­ro Gul­bi­no poe­zi­jos kny­gą „Vei­du į va­ka­rą“. Pir­mo­ji kny­ga nė­ra gro­ži­nės li­te­ra­tū­ros kū­ri­nys. Tai – pub­li­cis­ti­ka, do­ku­men­ti­ka apie ket­ve­rius dar­bo me­tus Sei­me, dar­bą apy­gar­do­je, so­cial­de­mok­ra­tų par­ti­jo­je, pa­žin­tis su žmo­nė­mis, įsta­ty­mų lei­dy­bą. Ki­taip sa­kant, par­ti­nė-po­li­ti­nė do­ku­men­ti­ka, ku­ri ga­li bū­ti įdo­mi ir tu­rė­ti is­to­ri­nę iš­lie­ka­mą­ją ver­tę, ta­čiau ne R. Bir­ži­ny­tės pre­mi­jos kon­teks­te.

Įž­vel­gia ko­rup­ci­ją

„Įdo­mu tai, kad ne­tru­kus po kny­gos su­tik­tu­vių „Ma­no ka­den­ci­ja“ bu­vo ko­men­tuo­ja­ma kaip R. Bir­ži­ny­tės pre­mi­jos no­mi­nan­tė. Ar ir čia kaip su dar­bo vie­to­mis? Kon­kur­sas tik ta­ria­mas, nes iš anks­to vi­si ži­no, kas bus nu­ga­lė­to­jas?“

Su­si­da­ro įspū­dis, jog pre­mi­ja tu­ri ko­rup­ci­jos at­spal­vių, jog tę­sia­ma tra­di­ci­ja skir­ti ją „sa­viems“. Ar šiuo konk­re­čiu at­ve­ju – tai nė­ra at­si­dė­ko­ji­mas par­ti­jos bend­ra­žy­gei?“ – klau­sia­ma „Ma­ni­fes­te“ ir ste­bi­ma­si, jog ko­mi­si­ja daž­niau­sia tik su ma­žo­mis iš­ly­go­mis bal­suo­ja taip kaip rei­kia.

Au­to­riai abe­jo­ja, ar pa­ti A. Mon­kaus­kai­tė – kul­tū­rin­gas, in­te­li­gen­tiš­kas, di­de­lės eru­di­ci­jos žmo­gus, mo­kė­ju­si įver­tin­ti kū­ry­bą, pa­ti bū­tų no­rė­ju­si da­ly­vau­ti šia­me far­se, men­ki­nan­čia­me jos at­mi­ni­mą ir pik­ti­na­si, jog ko­mi­si­jai pa­teik­tas V. Gul­bi­no ei­lė­raš­čių rin­ki­nys „Vei­du į va­ka­rą“, užuo­t įver­tin­tas už me­niš­ku­mą, poe­ti­nę bran­dą, at­sai­niai nu­stum­tas į pa­ri­bį.

Ma­ni­fes­tą pa­si­ra­šę Li­te­ra­tū­ro­lo­gė Kris­ti­na Po­de­ry­tė – Ba­čiu­lie­nė ir Li­te­ra­tų klu­bo „Vie­ver­sys“ na­rės: Ja­ni­na Ske­ber­die­nė bei Da­lia Griš­ke­vi­čie­nė rei­ka­lau­ja to­bu­lin­ti li­te­ra­tū­ri­nių pre­mi­jų sky­ri­mo nuo­sta­tus, ku­riuo­se bū­tų api­brėž­ti aiš­kūs ver­ti­ni­mo kri­te­ri­jai. R. Bir­ži­ny­tės pre­mi­ją siū­lo­ma pir­miau­sia skir­ti už poe­zi­ją. O jei tais me­tais nė­ra iš­lei­džia­ma poe­zi­jos kny­ga, ar­ba ji men­ko ly­gio – skir­ti už gro­ži­nės li­te­ra­tū­ros kū­ri­nį (pro­zą ar dra­mą). Be to, siū­lo­ma at­nau­jin­ti li­te­ra­tū­ri­nių pre­mi­jų ver­ti­ni­mo ko­mi­si­ją ir su­da­ry­ti ją iš au­to­ri­te­tin­gų, at­sa­kin­gų, są­ži­nin­gų, tu­rin­čių nuo­mo­nę, li­te­ra­tū­ri­nį iš­pru­si­mą ir kom­pe­ten­ci­ją, ne­ša­liš­kų žmo­nių, li­te­ra­tū­ros kri­ti­kų, į kny­gų ver­ti­ni­mą įtrauk­ti vi­suo­me­nę, at­si­žvelg­ti į jos nuo­mo­nę.

„Šiau­lių kraš­tas“ pa­klau­sė, ką apie pre­mi­jos sky­ri­mo pe­ri­pe­ti­jas ma­no ki­ti ra­jo­no li­te­ra­tai ir ko­mi­si­jos na­riai.

Nuo­mo­nės

Liu­ci­ja KELP­ŠIE­NĖ – li­te­ra­tė iš Šed­ba­rų kai­mo:

– Sun­ku kal­bė­ti apie pre­mi­ją skir­tą žmo­gui, ku­rio jau ne­bė­ra. Su Al­ma Mon­kaus­kai­te bu­vau ar­ti­mai pa­žįs­ta­ma. Ji daug yra pa­dė­ju­si mū­sų šei­mai. Tai bu­vo žmo­gus, ku­ris pir­miau­sia pa­dė­jo ki­tiems, o sa­vęs ne­žiū­rė­jo. Ta­čiau ma­nau, jog li­te­ra­tū­ri­nės pre­mi­jos ski­ria­mos ne už tai. To­dėl kel­čiau abi ran­kas už bran­džią, stip­rią Vik­to­ro Gul­bi­no poe­zi­jos kny­gą.

Ma­nau, jog ir am­ži­nos at­min­ties Al­ma ne­bū­tų no­rė­ju­si šios pre­mi­jos. Ne­sa­kau, kad jos kny­ga – blo­ga. Ta­čiau to­kiems, is­to­ri­nę ver­tę tu­rin­tiems kū­ri­niams rei­kė­tų įsteig­ti ki­tą pre­mi­ją, ne R.Bir­ži­ny­tės.

Sup­ran­tu ir ko­mi­si­ją. Jie no­rė­jo pa­gerb­ti bū­tent A. Mon­kaus­kai­tę, nes ji dau­giau kny­gų jau ne­beiš­leis. Bet tie ge­ri no­rai tik su­prie­ši­no žmo­nes. Pri­ver­tė tei­sin­tis ir ap­gin­ti sa­vo nuo­mo­nę kai ku­riuos kal­bė­to­jus jau pa­čia­me pre­mi­jos įtei­ki­mo ren­gi­ny­je, ne­pa­to­giai jaus­tis ve­lio­nės ar­ti­muo­sius.

Sta­sys RA­MA­NAUS­KAS – li­te­ra­tas iš But­kiš­kės, R.Bir­ži­ny­tės pre­mi­jos lau­rea­tas:

– Nie­ko nuo­sta­baus, kad pre­mi­ja skir­ta už po­li­ti­kės kny­gą. Po­li­ti­kai vi­suo­met tu­ri pi­me­ny­bę prieš ei­li­nius žmo­ge­lius. Sa­ko­te, taip ne­tu­rė­tų bū­ti. Ži­no­ma, ne­tu­rė­tų.

Ir Lie­tu­va tu­rė­tų bū­ti pil­na žmo­nių, o ne tuš­tė­jan­tii. De­ja, tuš­tė­ja.

Vac­lo­vas AND­RU­LIS – ra­jo­no me­ras, ko­mi­si­jos li­te­ra­tū­ri­nėms pre­mi­joms skir­ti pir­mi­nin­kas:

– „Ma­ni­fes­to“ au­to­riai siū­lo keis­ti nuo­sta­tus. Ta­čiau ne­ma­nau, kad skir­da­mi pre­mi­ją Al­mos Mon­kaus­kai­tės kny­gai pa­siel­gė­me ne­tin­ka­mai. Juk vi­si ko­mi­si­jos na­riai tu­ri pa­ka­ka­mai kom­pe­ten­ci­jos, vi­si su­si­ję su li­te­ra­tū­ra, aš – pa­ts ne­kom­pe­te­tin­giau­sias. Ir vi­si bal­sa­vo už ši­tą kny­gą, iš­sky­rus vie­ną ko­mi­si­jos na­rę.

Be to, ne pir­mą kar­tą R. Bir­ži­ny­tės pre­mi­ja ski­ria­ma už pub­li­cis­ti­kos kny­gą. Pre­mi­jas ne už gro­ži­nę li­te­ra­tū­rą yra ga­vu­sios ir J. Gar­be­nie­nė, J. Ra­ma­naus­kai­tė bei dau­giau au­to­rių.

Va­le­ri­ja PUI­ŠIE­NĖ – Kel­mės J. Grai­čiū­no gim­na­zi­jos lie­tu­vių kal­bos ir li­te­ra­tū­ros mo­ky­to­ja me­to­di­nin­kė, Li­te­ra­tū­ri­nių pre­mi­jų sky­ri­mo ko­mi­si­jos na­rė:

– Šie­met spren­džiant, kam skir­ti R. Bir­ži­ny­tės pre­mi­ją, vie­nin­te­lė bu­vau ta bal­ta var­na, pa­si­sa­kiu­si už Vik­to­ro Gul­bi­no kny­gą „Vei­du į va­ka­rą“.

Ki­ti ko­mi­si­jos na­riai sa­vo spren­di­mą mo­ty­va­vo tuo, kad A. Mon­kaus­kai­tės kny­go­je ap­ra­šy­ta daug įžy­mių žmo­nių. Bet man as­me­niš­kai rei­kia tik­ro­sios kū­ry­bos, gro­ži­nės li­te­ra­tū­ros. Ir V. Gul­bi­no kny­go­je bū­tent ir bu­vo kū­ry­ba.

Sup­ras­čiau to­kį pa­si­rin­ki­mą, jei­gu per­nai ne­bū­tų iš­leis­ta jo­kios poe­zi­jos ar pro­zos kny­gos, ar­ba ji bū­tų la­bai silp­na. O da­bar tu­ri­me stip­rią, ge­rą kny­gą ir nu­stu­mia­me ją į šo­ną.

Ma­no nuo­mo­nė ne­reiš­kia ne­pa­gar­bos A. Mon­kaus­kai­tei. Ją ger­biu kaip žmo­gų ir kaip po­li­ti­kę. Ta­čiau kaž­kaip ne­ska­niai su­si­dė­lio­jo ta pre­mi­jos sky­ri­mo is­to­ri­ja.

Au­to­rės nuo­tr.

R. Bir­ži­ny­tės pre­mi­jai bu­vo pa­siū­ly­tos dvi praė­ju­siais me­tais iš­leis­tos kny­gos: Al­mos Mon­kaus­kai­tės „Ma­no ka­den­ci­ja“ ir Vik­to­ro Gul­bi­no „Vei­du į va­ka­rą“.