
Naujausios
KOMENTARAS
Neūkiškumas žvejojamas mažose kūdrose
Regina MUSNECKIENĖ
Šaukėnų miestelyje tvyro nerimas. Uždaroma nuo 1942 metų gyvavusi Šaukėnų ligoninė. Motyvuojama, jog reikia keturių gydytojų psichiatrų. Tačiau gydytojai nenori važinėti dirbti į Šaukėnus.
40 vietos gyventojų netenka darbo. Šaukėniškiai surinko parašus, įdavė seniūnui, kad nuvežtų rajono merui. Meras ne kažką tegali padaryti. Visuomet pelningai dirbusi ligoninė prieš kelerius metus prijungta prieš Šiaulių ligoninės. Steigėja – ne Kelmės savivaldybė.
Panašios nuotaikos ir Pagryžuvyje. Ketinama naikinti Aukštelkės socialinės globos namų padalinį, įsikūrusį šioje gyvenvietėje. Esą per brangu išlaikyti dideles, aukštomis senovinėmis lubomis patalpas. Darbo ir čia netenka per 20 žmonių.
Kas bus daroma su Europos ir valstybės lėšomis suremontuotomis patalpomis – neaišku.
Kaime ar miestelyje egzistuojanti įstaiga priduoda vietovei svarbos ir patrauklumo. Be to, tai darbo vietos gyventojams. Atlyginimą gaunantys žmonės palaiko ir vietos verslą pirkdami gyvenvietės ar miestelio parduotuvėje. Perka ir tų įstaigų klientai.
Tačiau reformų autoriai sako, jog išlaikyti tokias įstaigas kaime – brangu. Tai tiesiog neūkiškumas!
Bet ar ūkiška, kai kelios dešimtys žmonių netenka darbo? Nemoka mokesčių į valstybės biudžetą. Ir dar tampa pašalpų prašytojais!
Įdomu, kas kainuos pigiau? Netekti įmokų biudžetui ir „Sodrai“, mokėti pašalpas apvalius metus kelioms dešimtims žmonių ar pusmetį šildyti pastatą su aukštomis lubomis?
Išparceliuoti brangų ligoninės turtą ar mokėti gydytojams didesnį atlyginimą, kad jiems apsimokėtų važinėti į Šaukėnus? Ir apskritai, ar tokio smulkaus neūkiškumo naikinimas tikrai išgelbės Lietuvą? Gal reikėtų pažvelgti įdėmiau ten, kur švaistomi milijonai?
Ar tiesiog lengviau neūkiškumo pavyzdžius „žvejoti“ mažoje kūdroje negu jūroje, kur sunkiau pastebėti?
Premjeras Saulius Skvernelis sutaupyti biudžeto lėšų pasiryžo naikindamas PVM lengvatą šildymui. Esą lengvata naudojasi ir turtingi, išlaikyti butus pajėgiantys žmonės. Tik kyla klausimas, kiek tų turtuolių gyvena daugiabučių skruzdėlynuose. Turtuoliai turi dvarus ir sodybas. Jeigu ir turi butus miestuose, juos nuomoja. Lengvata naudojasi ne jie patys, o nuomininkai, nesukrapštantys lėšų nuosavam būstui ir negalintys paimti paskolos, nes nesutaupo pradiniam įnašui.
Daugiabučiuose dažniausiai gyvena jaunos, vaikus auginančios šeimos ir pensininkai, balansuojantys ties skurdo riba. Būsto išlaikymas jiems suryja ne dešimtadalį, o pusę pajamų. Jeigu gyvena po vieną, tai ir 70 procentų.
Visi jie taptų kompensacijų prašytojais. Tai žemintų ir taip jau socialiai pažeidžiamus žmones. Verstų juos kas mėnesį rinkti dokumentus, mokėti už pažymas, kad įrodytų savo skurdą.
Maža to, savivaldybėse ir seniūnijose tektų gerokai praplėsti pašalpų mokėjimą administruojančių darbuotojų skaičių.
Kur čia nauda? Ar už naudą ir šiuo atveju svarbiau principas, kad, gink Dieve, lengvata netyčia nepasinaudotų koks nors turtuolis?
Taigi, neūkiškumo paieškos skaudžiausiai, pačiu botago galu, smogia dirbančiam, bet sunkiai galą su galu suduriančiam žmogui.
Tuo tarpu tarpstantiems valdininkams Seimas pasiūlė leisti iki 90 procentų nuo atlyginimo padidinti priedus. Taigi, priedo pavidalu valdininkas galės „susiveikti“ antrą atlyginimą.
Valstybės tarnautojai, kaip žinia, tik dauginasi ir gausėja. Jų algos – ne minimumas ir ne du minimumai. Lėšų tikrai prireiks daugiau, negu išlaikyti Pagryžuvio dvarą ar bent po tūkstantį eurų sumokėti gydytojams, kad jie sutiktų važinėti į darbą Šaukėnų ligoninėje.
O jeigu dar koks Seimo atsiųstas finansų žinovas pasiraustų savivaldybių sąskaitose, tikrai atrastų įdomių, netgi egzotiškų neūkiškumo pavyzdžių. Nuo įtartinai didelių išlaidų kavai, keistų pirkinių iki socialinių būstų leidimo už niekingą kainą privatizuoti įtakingų asmenų meilužėms.
Dosnumą valstybės tarnautojams parodę Seimo nariai sako, jog, padidinus priedus, valstybės tarnautojai turės didesnę motyvaciją. Savivaldybėse bus lengviau rasti kompetentingų specialistų.
Tarsi dabar tos motyvacijos nepakaktų... Ko gi taip veržiasi į savivaldybę ir seniūnijas net po kelis bendrapartiečius, jeigu motyvacija nepakankama? Juk motyvuoja juos ir partija, ir šeima, ir visa plati giminė, kuri vėliau turi finansinės ir moralinės naudos iš tinkamoje vietoje patupdyto viršininko.
Jeigu užimti kokio skyriaus vedėjo vietą neužtenka agronomo ar vadybininko išsilavinimo, pasikviečia specialistą iš didmiesčio. Ir važinėja architektai, teisininkai iš Šiaulių ir Kauno ar kokio to paties rajono kaimelio. Jeigu neapsimokėtų, nevažinėtų. Tik psichiatrams kažkodėl neapsimoka.
O kad valdininkas bus protingesnis dėl priedo, naivu tikėtis. Kaip tik, padidinus algas, dar įžūliau brausis buki, kvaili ir godūs, bet savi. Idėjiniams pakaktų ir algos be priedų. Tik kas juos leis prie vairo?!
O štai kokia apsukri moterytė, netekusi darbo vienoje darbovietėje, po savaitės jau tūpt į savivaldybę. Rengia sau sprendimus kokių verslininkų padedama, nė neslepia su jais draugystės, į posėdį ateina ir išeina vos ne už rankų susikibusi, o rajono gyventojų interesų negina. Negi didesnis priedas prie atlyginimo ims ir pakeis jos mentalitetą? Juk įmonė už palankų sprendimą jai gali pasiūlyti dešimteriopai didesnį priedą, o gal kelionę į egzotišką šalį.
Išeitų, jog valstybė turi varžytis su kyšius valdininkams mokančiomis bendrovėmis.
Daug keistų dalykų vyksta mūsų šalyje. Žmogaus galimybės taip apmokestinamos ir suvaržomos, kad tampa silpnybėmis.
Tuomet iš silpnybių randasi savotiškas valstybinis verslas, rašomi projektai, rengiami mokymai, kuriami algoritmai, spausdinami lankstinukai. Projektai finansuojami iš Europos arba valstybės lėšų. Gavę pinigų projektų autoriai vaizduoja kovą su alkoholizmu, savižudybėmis, narkotikais. Vyksta kovinis filmas. Mojuoja butaforiniais kardais ir ietimis.
O gyvenimas toliau žingsniuoja savo keliu. Sunkiai sergantis. Nes valstybės klerkai panašiai kaip farmacininkai gydo tik ligos simptomus, bet ne priežastis. Ligos priežasčių sąmoningai ar nesąmoningai tik daugina.
Leonido VOROBJOVO pieš.