MELAGIŲ DIENĄ – Į KOVĄ UŽ TEISYBĘ!

ME­LA­GIŲ DIE­NĄ – Į KO­VĄ UŽ TEI­SY­BĘ!

Su Tarp­tau­ti­ne Kvai­lių ir Me­la­gių die­na, drau­gai šiau­lie­čiai!

Iš anks­to įspė­ju. Vi­sa tai, ką šian­die­nos laik­raš­čiuo­se skai­ty­si­te ar iš drau­gų gir­dė­si­te – Me­las ir nie­kas ki­tas. Me­la­gys­tės nuo pra­džios iki ga­lo! Jei tą Me­lą pa­ska­nin­tu­me tru­pu­čiu tie­sos, jis dar bjau­res­nis pa­si­da­ry­tų. Toks ku­li­na­ri­jos ga­mi­nys ne­da­ry­tų gė­dos nei Ge­bel­sui, nei au­to­riui, nei skai­to­vams, nei mies­tui.

Pra­dė­ki­me nuo ba­na­lių pa­ska­lų. Nu­val­kio­tų ir nuo­bo­džių.

Ra­šy­ti ar skai­ty­ti apie Šiau­lių ci­vi­li­nį ae­rod­ro­mą ne­ver­ta, nes apie tai Tei­sy­bės ne­ži­no­me, vien iro­niš­kus plet­kus apie ka­riš­kių po­ten­ci­ją ir ci­vi­lių im­po­ten­ci­ją. O kas ži­no dau­giau – ty­li, nes nė­ra dur­nas.

Apie Šiau­lių Eko­no­mi­nę zo­ną – ta pa­ti šne­ka, dar ge­riau – ty­la, iro­niš­ko­mis šyp­se­nė­lė­mis de­ko­ruo­ta, nes nuo tik­ro­sios Tie­sos akys iš­sprog­tų ant kak­tos. Iš siau­bo.

Apie Me­nų in­ku­ba­to­rių dau­gy­bė „bai­kų“ pri­ra­šy­ta pa­sta­ro­jo de­šimt­me­čio šiau­lie­tiš­ko­je spau­do­je. Tarp ei­lu­čių sun­kia­si Tie­sa, lai­mė­ju­si ko­vą už Tei­sy­bę, ne­ver­tą vie­no li­to, apie ku­rią šian­dien, t. y . Me­la­gių die­ną, ne­pa­do­ru šne­kė­ti, o ir pa­pras­tą die­ną ją ver­ta nu­ty­lė­ti, nes po mū­šio kumš­čiais ne­mo­si­kuo­ja­ma.

Pri­si­kė­li­mo aikš­tės re­konst­ruk­ci­jos pro­jek­tai taip pat po teis­mus ko­vo­ja, Te­mi­dės pa­ra­mos sto­ko­ja, o mies­to ar­chi­tek­tai apie vie­šą­sias erd­ves fi­lo­so­fuo­ja, ko­le­gas pus­bal­siu kri­ti­kuo­ja. Nuo­mo­nių daug, vi­sos tei­sin­gos, nors ne­pi­ni­gin­gos, nes IDĖ­JA – Die­vo in­ven­to­rius, ji ne­per­ka­ma už pi­ni­gus, bet ko­dėl jos ne­bu­vo įra­šy­ta pro­jek­ti­nė­je už­duo­ty­je?..

Ap­vers­ki­me plokš­te­lę.

Me­nu tuš­čius svars­ty­mus apie Talk­šos eže­ro pa­kran­čių pro­jek­ta­vi­mus ir fi­nan­sa­vi­mus. Kai iš­klau­siau 11-ąjį, į try­lik­tą­jį nė­jau. Ka­bi­ne­ti­niai me­la­giai me­la­vo, kad aniems žo­di­niams ir po­pie­ri­niams ple­piams bu­vo iš­mes­tos ke­lios ne­ma­žos še­šia­ženk­lės su­me­lės iš mies­to biu­dže­to ar Eu­ro­pos fon­dų, nes jas „rei­kė­jo sku­biai įsi­sa­vin­ti, kad ne­nup­lauk­tų...“. Man tai neį­do­mu, aš – dva­sios tur­tuo­lis.

Per pa­sku­ti­niuo­sius ke­lio­li­ka me­tų Šiau­lių mies­te lau­ko rek­la­mos tai­syk­lės ir rek­la­mos ap­mo­kes­ti­ni­mo nuo­sta­tai bu­vo kei­čia­mi dau­giau, kaip 15 kar­tų (!). Re­zul­ta­te – tris kar­tus su­ma­žė­jo įplau­kos į mies­to biu­dže­tą, t.y. vie­toj 600 000 li­tų te­gau­na­me tik 2. Tą pa­tiks­lins fi­nan­si­nin­kai ar­ba de­pu­ta­tai, bal­sa­vę už tą jo­va­lą.

Kei­čia­si ka­den­ci­jos, o brok­da­riai(ės), al­ga­la­piuo­se spe­cia­lis­tais ti­tu­luo­ja­mi, te­bė­ra tie pa­tys. Sa­vo nuo­dė­mes bu­vu­sioms ka­den­ci­joms pe­rad­re­suo­ja, dar­bo ar­šu­mą po­pie­riz­mu mas­kuo­ja, to­kiu bū­du sa­vo rei­ka­lin­gu­mą ir veik­lą imi­tuo­ja. Vi­si ma­to­me koks ap­leis­tas ir nu­smur­gęs li­ko mū­sų mies­tas.

Šian­dien, Me­la­gių die­ną, vi­sus šiau­lie­čius kvie­čiu ti­kė­ti me­la­giais, ku­rių skai­čiu­je ir šių ei­lu­čių au­to­rius su bū­si­mais šių ei­lu­čių ko­men­ta­to­riais-ano­ni­mais, sa­vo bend­ra­min­čiais. Ry­toj mū­sų šven­tė praeis, vėl vi­su bū­riu lik­si­me akis į akį su Tei­sy­be, sa­vo kas­die­ny­bė­mis, sa­vi­mi.

Sal­džiai pa­sva­jo­ki­me. Tam tiks­lui tal­pi­nu se­no­vi­nį at­vi­ru­ką iš P. Ka­mins­ko ko­lek­ci­jos. Šią mo­te­rė­lę, ar ke­lias pa­na­šias, dau­ge­lis mū­sų pa­žįs­ta, to­kios lem­ties joms iš vi­sos šir­dies lin­ki.

Kvai­lių die­ną kvai­lai sva­jo­ti pro­tin­ga.

Sva­jo­ki­me kar­tu.

Links­mai pa­ty­ri­nė­ki­te ir šį šiau­lie­tiš­ką frag­men­tą, ku­rio pra­smin­gu­mą ne­dau­ge­lis pa­ste­bi, kol jo ne­pa­ro­do.