Naujausios
KOMENTARAS
„Kolidoriaus“ žinovai stebina neraštingumu
Regina MUSNECKIENĖ
reginamus@skrastas.lt
Kelmės rajono Tarybos posėdyje jauna, bet jau keleri metai Savivaldybėje dirbanti specialistė pristatė klausimą „Dėl pritarimo ir lėšų skyrimo projektui „VšĮ Kelmės ligoninės jungiamojo kolidoriaus statyba“.
Nesistebėtum, jeigu koridorių „kolidorium“ vadintų neišprususi, keturias klases baigusi kaimo močiutė. Atrodytų net kiek egzotiška.
Kai šitaip viešame posėdyje kalba vieno iš svarbiausiųjų Savivaldybės skyrių vedėją pavaduojanti specialistė gal net pretenduojanti visam laikui užimti šį atsakingą postą, rėžia ausį.
Pamaniau, tiek jau to. Galbūt mergina kaime taip šneka su artimaisiais. Užsimiršo. Prasprūdo ne taip ištartas žodis.
Tačiau, kai grįžusi iš posėdžio, atsispausdinau šios specialistės rengtą sprendimo projekto aiškinamąjį raštą, įsitikinau, jog mergina kaip taria, taip ir rašo. Sprendimo pavadinime taip pat visu gražumu puikavosi žodis „kolidorius“.
Dažnai tenka klausytis rajono vadovų ir Savivaldybės darbuotojų, švietimo įstaigų darbuotojų viešų kalbų. Keistai atrodydavo, kai aukšto rango valdininkai, rajono elitas koridorių vadina net ne „kolidorium“, o „kalidorium“, asfaltą – „eksfaltu“, gimnaziją – „giminazija“. Pažiūrėdavau į tai su atlaidžia šypsena. Bet kai jos persikelia į Savivaldybės raštus, jau nejuokinga, o liūdna.
Juk Savivaldybė turi kalbininkę, kuri peržiūri oficialius raštus. Aukštieji ponai neturėtų įsižeisti, jeigu ji retsykiais paklausytų viešų ne tik vietiniuose, bet ir regiono lygio renginiuose rėžiamų kalbų ir jas pakoreguotų.
Galiausiai, valdininkų mokymui lėšų skiria ir valstybė, ir Europa. Išmokstama sudėtingesnių ekonomikos, vadybos, administravimo dalykų. Todėl labai keista, kad neišmokstama taisyklingai ištarti ir parašyti elementaraus kasdien vartojamo žodžio. Ne kokio sudėtingo, kaip pavyzdžiui, „konstitucingumas“, kurio nepajėgė ištarti pati Seimo pirmininkė, ne tarptautinio, ne specifinio kokios nors srities termino...
Žinoma, neteisingai ištarti žodį nėra didelis nusikaltimas. Ne korupcija. Ne vagystė. Ne piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi. Už tai nei iš darbo išmes, nei su antrankiais iš kabineto išves. Fonetikos, morfologijos ir sintaksės plonybių išmanymą galėtum „nurašyti“ į nuostolius, žinodamas, jog ne kiekvienas žmogus vienodai gabus kalboms.
Bet čia ne plonybės, o elementarūs dalykai. Kiekvienas su motinos pienu esame gavę nuovoką gimtajai kalbai. Todėl labiau pateisintum, jei valdininkas, demonstruodamas ištikimybę Žemaitijai, kalbėtų gimtąja tarme.
Savivaldybė – svarbiausioji rajono įstaiga, kurioje turėtų dirbti patys raštingiausi, kompetentingiausi, protingiausi žmonės.
Tai ne tik administracinė, bet ir reprezentacinė įstaiga. Dabar reprezentatyvu mokėti užsienio kalbą. Anglų kalba – dažniausiai vienas iš svarbiausiųjų reikalavimų konkursuose dalyvaujantiems specialistams.
Tačiau paskaičiuokime, kiek kartų per savaitę ar mėnesį provincijos savivaldybės specialistui prireikia anglų kalbos. O gimtąja kalba jis privalo komunikuoti kasdien.
Todėl gebėjimas taisyklingai kalbėti gimtąja kalba, tiksliai reikšti savo mintis, būti iškalbingam ne tuščiažodžiaujant privalėtų būti viena iš svarbiausiųjų konkurso parenkant darbuotojus sąlygų.
O jeigu būsimas specialistas pasižymi labai geromis dalykinėmis savybėmis, bet koridorių vadina „kolidoriumi“, asfaltą – „eksfaltu“, tegu ir jis vaikšto tais Savivaldybės „kolidoriais“. Tik tegul nusiima visažinio karūną ir paprašo kalbininkų pagalbos.
