Naujausios
Kelmai ant sofų renginių nemato
Simona PUŽAITĖ
Šiauliuose visiškai nėra ką veikti. Renginių nėra. Geriausiu atveju pramoga jaunimui – nuvažiuoti prie Bubių ežeriuko paspjaudyti „sėmkių“. Tokią informaciją skleidžia blizgus treninguotas personažas televizijoje, o galvos ten juk nemeluoja.
„Ką jūs veikiate tame užkampyje?“ – užjaučiamai per petį plekšnoja svečias iš sostinės. Pats vakarais pelyja namie, bet svarbiausia – sostinėje.
Pensinio amžiaus moteris rymo prie lango ir taip pat neturi ką veikti. Net šerti katinus ir balandžius nebeįdomu – vis vien jau gyvenimo saulėlydis, sveikatos nėra.
Neturinčiuosius ką veikti vienija pasyvumas ir užmerktos akys. Kaip kitaip įmanoma nepastebėti renginių, koncertų, festivalių, filmų, teatrų gausos Šiauliuose ir regione?
Šlovė žiniasklaidai – visi jie iš anksto anonsuojami ir reklamuojami. Belieka tik rinktis savo filtre įjungus nustatymus. Tik ar pakaks noro kelmams ištraukti į fotelį įaugusias šaknis, o muzikinio projekto kartojimą televizijos ekrane pakeisti į gyvą judesį?
„Kažkaip vis dar mintimis grįžtu į aplankytą Naisių festivalį. Toks didelis skirtumas, kai renginyje nėra jokio alkoholio. Žmonių veidai šviesūs, jokios agresijos ar „žemesniųjų čakrų“ proveržio. Norėtųsi, kad visi išmoktų linksmintis blaiviai arba bent kartą gyvenime patirtų, kas tai yra...“ – grįžęs iš festivalio po kelių dienų savo socialinio tinklo „Facebook“ profilyje rašė muzikantas Andrius Mamontovas.
Renginio pasirinkimas – šeimų festivalis „Naisių vasara“. Žmonės, norintys linksmintis blaiviai, turi savo festivalį!
Galimybę pramogauti be alkoholio nuolat propaguoja knygynas-kavinė-galerija „Sielai“. Neseniai įvykęs akustinės muzikos ir poezijos festivalis „Brazdesiai Sielai“ – pirmasis toks Šiauliuose užgimęs projektas. Knygynas „Sielai“ – išskirtinė vieta, kurioje klesti neformatas.
Šiaulių gyvosios muzikos klubas „Pogo“ iš repo renginių ciklo išaugino festivalį „Repo vakaronė open'er“, vykusį Joniškio rajone, Gataučiuose. Pasirodymą „Pogo“ bare į savo koncertinius turus kasmet įtraukia geriausios šalies roko grupės ar džiazuojantys lindihopo šokėjai. Šiauliečių publika veža!
Rinkinys liaudies muzikos gerbėjams – lietuviškas „Ant rubežiaus“, tarptautinis „Saulės žiedas“. Klasikos mylėtojams – X tarptautinis Ch. Frenkelio vilos vasaros festivalis ir X tarptautinis Tytuvėnų vasaros festivalis.
Žagarės vyšnių festivalis kerta iš peties – nemokamai siūlo visų skonių atlikėjų. Tik paklausius organizatoriaus pasvarstymų, kad žagarvyšnės virs tik simboliu, o svarbiausia taps atlikėjų įvairovė, neramu. Ar neišnyks vyšninis kaliausinis išskirtinumas? Muzikos kokteilį siūlančių festivalių Lietuvoje daug, o vyšnių – tik vienas.
Šiaulių amfiteatre kas antrą savaitę organizuojamos filmų peržiūros „Kinas po atviru dangumi“ – vienas iš renginių ciklo „Bulvaro vasaros mozaika“ projektų. Visą vasarą kasdien(!) po atviru dangumi terasoje ant stogo kino filmus nemokamai rodo vienas prekybos centras.
Keturioliktus metus iš eilės prie Rėkyvos ežero vyko Vandens šventė, o Šiaulių miesto centro bendruomenė rudenį planuoja susieti pramogas su darbu – organizuoti lapų grėbimo šventę parke. Gal kai nėra renginių, reikia pačiam juos susikurti?
Šiauliai – keistas tarpinis variantas tarp miesto ir kaimo. Tai gali būti privalumas – abiejų pusių teigiamų elementų bendrystė. Glaudus kaimo bendruomeniškumas, miestietiškas kultūros alkis, nenutrūkstamas judėjimas ne tik centrinėje arterijoje, bet ir kitose miesto kūno dalyse.
Visgi, jeigu jūsų mėgstamiausia veikla – kasyti pilvą namuose, liaudies išmintis byloja, kad ištarus frazę „Šiauliuose nėra renginių“, nudžius liežuvis.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
RŪPINTOJĖLIS: Šiaulių dailės galerijoje išalkusius meno maitina parodos. Menininko Arvydo Stanio kūrinys „Rūpintojėlis“ nebyliai klausia – sportuoti ant sofos prie televizijos ekrano ar pajudėti pačiam?
