
Naujausios
KAS TAI PER PASTATAS?
Statinys – nekasdienis. Pastate matosi profesionali projektuotojo ranka, turėjusi XIX amžiaus vidurio architektūrinį išsilavinimą, nors autoriaus pavardės nežinome. Toji „priešsecesinė“ plytų mūro „aleksandrinės“ stilistikos epocha Šiauliuose buvo pastačiusi kelis gausiai statybiniu dekoru puoštus pastatus, kurių gal tik pora beišliko.
Žvelgiant į senovišką atvaizdą belieka spėlioti, kad jis turėjo visuomeninę funkciją – savo tūriu gobė salės pobūdžio patalpą, ką sufleruoja jo tūris ir penkių simetrinių langų rikiuotė centriniame fasade, taip pat dekoratyviniai tambūrai-įėjimai su iškilmingumu dvelkiančiomis durimis. Vieni spėlioja, kad tai buvusi miesto pirtis, kiti – gal žydų sinagoga?..
Miesto kolekcininkai, kurių rankose pasirodė nuotrauka, užsispyrę tikina, kad šis pastatas – šiaulietis, prieš I pasaulinį karą stovėjęs P. Višinskio gatvėje, kažkur tarp Vytauto ir Stoties gatvių, vietoje, kurioje šiandien randasi daugiabutis triaukštis šalia mokyklos teritorijos. Kitoje gatvės pusėje pokaris susiformavo skverelį, kurio vardas iš K. Preikšo pakito į Murkos.
Kadangi demokratija leidžia polemizuoti su visais, kurie plepėti netingi, pasinaudojau kolekcininko Petro Kaminsko archyvu tam, kad suabejočiau teiginiu. Juk tyrinėjant 1916-ųjų griuvėsius Šiauliuose, kaizerininko Olafo Bisenbacho nufotografuotus iš dabartinės katedros bokšto, šio pastato spėjamoje vietoje – tik plynė, su degėsių dėme. O ką porina carinių Šiaulių nuotraukos?
Antroje nuotraukoje, darytoje nuo katedros pusės, centre matosi B. Zivo prekybos namų siluetas, kurio fone – triaukštis saldainių fabriko „Birutės“ pastatas su užrašu, kuris nepateko į kadrą. O mus dominančio statinio tambūro fragmentas atpažįstamas tarp kairės gatvės pusės mūrų.
Trečioje nuotraukoje, darytoje dabartinėje P. Višinskio ir Stoties gatvių sankryžoje, matome anuometinę Kalno gatvės perspektyvą. Mus dominančio statinio siluetas matosi dešinėje gatvės pusėje, trečiajame plane, kiek „liečiantis“ mūro bažnyčios galinį fasadą.
Belieka sutikti su kolekcininkų teiginiais ir dėl pastato „šiaulietiškumo“, ir dėl vietos, argumentuotos keliomis XX šimtmečio pradžios nuotraukomis.
Skaitytojus ir anoniminius komentatorius kviečiu nesutikti.
Diskutuoti, nes diskusijose gimsta tiesa.
Vilius Puronas