KAS TAI PER PAS­TA­TAS?

KAS TAI PER PAS­TA­TAS?

Sta­ti­nys – ne­kas­die­nis. Pas­ta­te ma­to­si pro­fe­sio­na­li pro­jek­tuo­to­jo ran­ka, tu­rė­ju­si XIX am­žiaus vi­du­rio ar­chi­tek­tū­ri­nį iš­si­la­vi­ni­mą, nors au­to­riaus pa­var­dės ne­ži­no­me. To­ji „prieš­se­ce­si­nė“ ply­tų mū­ro „alek­sand­ri­nės“ sti­lis­ti­kos epo­cha Šiau­liuo­se bu­vo pa­sta­čiu­si ke­lis gau­siai sta­ty­bi­niu de­ko­ru puoš­tus pa­sta­tus, ku­rių gal tik po­ra beiš­li­ko.
Žvel­giant į se­no­viš­ką at­vaiz­dą be­lie­ka spė­lio­ti, kad jis tu­rė­jo vi­suo­me­ni­nę funk­ci­ją – sa­vo tū­riu go­bė sa­lės po­bū­džio pa­tal­pą, ką su­fle­ruo­ja jo tū­ris ir pen­kių si­met­ri­nių lan­gų ri­kiuo­tė cent­ri­nia­me fa­sa­de, taip pat de­ko­ra­ty­vi­niai tam­bū­rai-įė­ji­mai su iš­kil­min­gu­mu dvel­kian­čio­mis du­ri­mis. Vie­ni spė­lio­ja, kad tai bu­vu­si mies­to pir­tis, ki­ti – gal žy­dų si­na­go­ga?..
Mies­to ko­lek­ci­nin­kai, ku­rių ran­ko­se pa­si­ro­dė nuo­trau­ka, už­si­spy­rę ti­ki­na, kad šis pa­sta­tas – šiau­lie­tis, prieš I pa­sau­li­nį ka­rą sto­vė­jęs P. Vi­šins­kio gat­vė­je, kaž­kur tarp Vy­tau­to ir Sto­ties gat­vių, vie­to­je, ku­rio­je šian­dien ran­da­si dau­gia­bu­tis triaukš­tis ša­lia mo­kyk­los te­ri­to­ri­jos. Ki­to­je gat­vės pu­sė­je po­ka­ris su­si­for­ma­vo skve­re­lį, ku­rio var­das iš K. Preik­šo pa­ki­to į Mur­kos.
Ka­dan­gi de­mok­ra­ti­ja lei­džia po­le­mi­zuo­ti su vi­sais, ku­rie ple­pė­ti ne­tin­gi, pa­si­nau­do­jau ko­lek­ci­nin­ko Pet­ro Ka­mins­ko ar­chy­vu tam, kad sua­be­jo­čiau tei­gi­niu. Juk ty­ri­nė­jant 1916-ųjų griu­vė­sius Šiau­liuo­se, kai­ze­ri­nin­ko Ola­fo Bi­sen­ba­cho nu­fo­tog­ra­fuo­tus iš da­bar­ti­nės ka­ted­ros bokš­to, šio pa­sta­to spė­ja­mo­je vie­to­je – tik ply­nė, su de­gė­sių dė­me. O ką po­ri­na ca­ri­nių Šiau­lių nuo­trau­kos?
Antroje nuo­trau­ko­je, da­ry­to­je nuo katedros pu­sės, cent­re ma­to­si B. Zi­vo pre­ky­bos na­mų si­lue­tas, ku­rio fo­ne – triaukš­tis sal­dai­nių fab­ri­ko „Bi­ru­tės“ pa­sta­tas su už­ra­šu, kuris nepateko į kadrą. O mus do­mi­nan­čio sta­ti­nio tam­bū­ro frag­men­tas at­pa­žįs­ta­mas tarp kai­rės gat­vės pu­sės mū­rų.
Trečioje nuo­trau­ko­je, da­ry­to­je da­bar­ti­nė­je P. Vi­šins­kio ir Sto­ties gat­vių san­kry­žo­je, ma­to­me anuo­me­ti­nę Kal­no gat­vės per­spek­ty­vą. Mus do­mi­nan­čio sta­ti­nio si­lue­tas ma­to­si de­ši­nė­je gat­vės pu­sė­je, tre­čia­ja­me pla­ne, kiek „lie­čian­tis“ mū­ro baž­ny­čios ga­li­nį fa­sa­dą.
Be­lie­ka su­tik­ti su ko­lek­ci­nin­kų tei­gi­niais ir dėl pa­sta­to „šiau­lie­tiš­ku­mo“, ir dėl vie­tos, ar­gu­men­tuo­tos ke­lio­mis XX šimt­me­čio pra­džios nuo­trau­ko­mis.

Skai­ty­to­jus ir ano­ni­mi­nius ko­men­ta­to­rius kvie­čiu ne­su­tik­ti.
Dis­ku­tuo­ti, nes dis­ku­si­jo­se gims­ta tie­sa.

Vilius Puronas