Kaip „Šiaulių krašte“ daromi skandalai?

Iš re­dak­ci­jos vir­tu­vės

Kaip „Šiau­lių kraš­te“ da­ro­mi skan­da­lai?

Vla­das VER­TE­LIS

vy­riau­sia­sis re­dak­to­rius

Per de­šim­tme­čius trun­kan­čią laik­raš­ti­nin­ko veik­lą daug kar­tų įsi­ti­ki­nau, kad pe­rio­di­nių lei­di­nių,  ypač dien­raš­čių, lei­dy­ba vi­suo­me­nei yra tik­ra ter­ra in­cog­ni­ta – neat­ras­ta že­mė, pa­slap­tis.

Tad pra­skleis­ki­me tos pa­slap­ties skrais­tės vie­ną ma­žą kam­pe­lį. Pra­dė­ki­me nuo skan­da­lų.

Kaip jie da­ro­mi? La­bai pa­pras­tai. Svar­biau­sia iš­girs­ti, su­pras­ti, kas sa­ko­ma ar pa­ra­šy­ta, ir įver­tin­ti, kiek tai svar­bu di­des­niam žmo­nių bū­riui, tin­ka­mai pa­teik­ti, o prie­sko­niai – pa­gal no­rą ir su­ge­bė­ji­mus.

Ge­riau­sia šios ma­žy­tės pa­mo­kė­lės iliust­ra­ci­ja – An­ta­no Bar­tu­lio, Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­riaus, spau­dos kon­fe­ren­ci­jo­je iš­sa­ky­tos min­tys apie vals­ty­bi­nių įstai­gų iš­kė­li­mą iš Šiau­lių į Pa­ne­vė­žį. To­ji pro­ble­ma, sa­ky­čiau, skan­da­lin­ga nau­jie­na, bu­vo nag­ri­nė­ja­ma „Šiau­lių kraš­to“ straips­ny­je „Bul­do­ze­riu per Šiau­lius“ (2017 09 16).

Sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­rius tei­gė, kad su­dė­tin­ga nu­neig­ti Pa­ne­vė­žio pri­va­lu­mus prieš Šiau­lius. Pa­ne­vė­žys – ar­čiau Vil­niaus, prie au­to­ma­gist­ra­lės: „Mes ne­pas­tum­si­me Šiau­lių ar­čiau sos­ti­nės (...), rei­kia pa­sa­ky­ti, kad šiai die­nai mes net ir lais­vų pa­tal­pų Sa­vi­val­dy­bės dis­po­zi­ci­jo­je daug ne­tu­ri­me, aš ne­kal­bu apie ki­tas įstai­gas, to­kias kaip uni­ver­si­te­tas, ban­kai ar ki­tos.“

Dar A. Bar­tu­lis svars­to: „Čia nė­ra es­mi­nis eko­no­mi­kos klau­si­mas, jei­gu, tar­ki­me, Šiau­liuo­se at­si­sės 10 tei­sė­jų.“

Pla­čiau apie di­rek­to­riaus pa­si­sa­ky­mą ra­šo­ma va­kar die­nos „Šiau­lių kraš­te“ (“Ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­rius: „Mes ne­pas­tum­si­me Šiau­lių ar­čiau sos­ti­nės"), pub­li­kuo­ja­ma ir in­ter­ne­te skras­tas.lt.

Ko­kios min­tys ga­li kil­ti mąs­tan­čiai vi­suo­me­nei ir kri­tiš­kai ži­niask­lai­dai, ko­kie for­muo­ja­si klausimai ir iš­va­dos apie Sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­ją ap­skri­tai ir konk­re­čius va­do­vus konk­re­čiai? Pa­teik­siu ke­le­tą va­rian­tų.

1. Šiau­liai trau­kia­si, nes juos pa­lie­ka ne tik gy­ven­to­jai, bet ir vals­ty­bi­nės įstai­gos, to­dėl mies­tas pra­ran­da re­gio­no cent­ro sta­tu­są. Ta­čiau Šiau­lių sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jai – tai neat­ro­do di­de­lė pro­ble­ma.

2. Šiau­liai pra­lai­mi kon­ku­ren­ci­nę ko­vą su gy­ven­to­jų skai­čiu­mi ma­žes­niu Pa­ne­vė­žiu. Ta­čiau Sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­ja ma­no, kad tai neiš­ven­gia­ma, nes „ne­pas­tum­si­me Šiau­lių ar­čiau sos­ti­nės.“

3. Šiau­lių val­džia net ne­ro­do di­des­nių pa­stan­gų, kad si­tua­ci­ja pa­si­keis­tų, nes „šiai die­nai mes net ir lais­vų pa­tal­pų Sa­vi­val­dy­bės dis­po­zi­ci­jo­je daug ne­tu­ri­me“.

4. Šiau­lių val­džia ne­sup­ran­ta do­mi­nuo­jan­čio re­gio­no, kraš­to, di­des­nės geog­ra­fi­nės te­ri­to­ri­jos pa­grin­di­nio mies­to sta­tu­so reikš­mės. Šis sta­tu­sas ga­ran­tuo­ja: a) vals­ty­bės in­ves­ti­ci­jas; b) pri­va­taus ka­pi­ta­lo trau­ką; c) žmo­nių ju­dė­ji­mą; d) di­des­nes ga­li­my­bes iš­lai­ky­ti in­te­lek­tua­li­nį po­ten­cia­lą, ne­sa­vi­veik­li­nę kul­tū­rą; e) di­des­nį po­li­ti­nį, vi­suo­me­ni­nį svo­rį. Tai – ne­svar­bu, nes „čia nė­ra es­mi­nis eko­no­mi­kos klau­si­mas, jei­gu, tar­kim, Šiau­liuo­se at­si­sės 10 tei­sė­jų.“

5. Ad­mi­nist­ra­ci­jos va­do­vas kal­ba Sa­vi­val­dy­bės var­du, to­dėl at­ro­do, kad mies­to va­do­vai yra la­bai pa­pras­ti, su­pap­ras­tin­tai su­pran­tan­tys Šiau­lių vie­tą Lie­tu­vo­je žmo­nės, ne­ži­nan­tys, kaip su­stab­dy­ti mies­to ny­ki­mo pro­ce­są. O gal ir nenorima stabdyti?

6. Ky­la klau­si­mas, kaip A. Bar­tu­lis ta­po ant­ruo­ju žmo­gu­mi Sa­vi­val­dy­bė­je. Mies­to Ta­ry­bo­je už­si­tę­sus po­li­ti­nei sui­ru­tei jo kan­di­da­tū­rą pa­siū­lė ir rė­mė aso­ci­juo­ti Šiau­lių pra­mo­nin­inkai.

Šis ga­li­mų min­čių ir aso­cia­ci­jų są­ra­šas ga­li bū­ti tę­sia­mas, nes skan­da­lai „Šiau­lių kraš­te“ at­si­ran­da ne šiaip sau, o iš di­de­lio no­ro, kad skai­ty­to­jai ži­no­tų, mąs­ty­tų ir ver­tin­tų.

Tai­gi, ger­bia­mie­ji skai­ty­to­jai, jūs teisūs – skan­da­lai „Šiau­lių kraš­te“ da­ro­mi la­bai pa­pras­tai: pa­si­klau­so­ma ir su­ra­šo­ma.