Kai ištekėsiu, pranešiu...

Kai ištekėsiu, pranešiu...

Kai iš­te­kė­siu, pra­ne­šiu...

Re­gi­na MUS­NEC­KIE­NĖ

reginamus@skrastas.lt

„Ir būk tu, žmo­gau, pi­lie­tiš­kas! Jau­čiuo­si lyg an­tau­sį ga­vu­si“, – pik­ti­no­si į re­dak­ci­ją už­su­ku­si kel­miš­kė, kai su­ži­no­jo, jog „Sod­ros“ dar­buo­to­jos nie­kaip ne­rea­guos į jos skun­dą.

O is­to­ri­ja pra­si­dė­jo taip. Skai­ty­to­ja su­ži­no­jo, jog į Vo­kie­ti­ją slau­gy­ti se­nu­kų va­ži­nė­jan­ti jos bend­raam­žė dar gau­na ir išanks­ti­nę pen­si­ją. Pa­ma­nė, jog tai di­de­lė ne­tei­sy­bė. Mat, ki­ta jos pa­žįs­ta­ma, bū­da­ma be­veik še­šias­de­šim­ties me­tų ne­te­ku­si dar­bo, taip pat krei­pė­si dėl išanks­ti­nės pen­si­jos. Bet tu­rė­jo ke­lis gy­vu­lius ir ga­ba­lė­lį že­mės.

Bu­vo pri­pa­žin­ta ūki­nin­ke. Išanks­ti­nė pen­si­ja ne­bep­rik­lau­sė. Te­ko lauk­ti ke­le­rius me­tus, kol atė­jo lai­kas gau­ti tik­rą­ją se­nat­vės pen­si­ją.

O dar gra­žiau, kai vie­na išanks­ti­nės pen­si­jos ga­vė­ja ke­lioms die­noms iš­si­pir­ko vers­lo liu­di­ji­mą, nes prieš lapk­ri­čio pir­mą­ją no­rė­jo pa­dė­ti iš­par­da­vi­nė­ti chri­zan­te­mas sa­vo gi­mi­nai­tei. Vos „Sod­ra“ su­ži­no­jo apie ke­lių die­nų pa­ten­tą, išanks­ti­nės pen­si­jos mo­kė­ji­mą nu­trau­kė.

„Kur tei­sy­bė?“ – klau­sė skai­ty­to­ja, ne­ga­lė­da­ma su­pras­ti, ko­dėl už­sie­ny­je už­dir­ba­mi tūks­tan­čiai nea­ti­ma pen­si­jos, o per die­ną už­dirb­ti de­šimt eu­rų lai­ko­mi la­bai di­de­lė­mis pa­ja­mo­mis, ir išanks­ti­nės pen­si­jos mo­kė­ji­mas nu­trau­kia­mas.

Pas­kam­bi­nu­si į So­cia­li­nio drau­di­mo Šiau­lių sky­rių iš­dės­čiau kel­miš­kės iš­kel­tą pro­ble­mą. Pa­sa­kiau net mo­te­riš­kės, ga­li­mai pikt­nau­džia­jan­čios išanks­ti­ne pen­si­ja, pa­var­dę.

Dar­buo­to­ja su­rea­ga­vo la­bai ra­miai. Jei ta mo­te­riš­kė ne­dek­la­ruo­ja sa­vo iš­vy­ki­mo iš Lie­tu­vos, išanks­ti­nės pen­si­jos nie­kas iš jos nea­tims. „Sod­ros“ spe­cia­lis­tai ne­va­ži­nė­ja po na­mus ir ne­tik­ri­na, ką vei­kia ir kur va­žiuo­ja išanks­ti­nių pen­si­jų ga­vė­jai. Gal už­sie­ny­je sa­vo anū­kus pri­žiū­ri? Gal vai­kų šei­mo­se sve­čiuo­ja­si? Sun­ku bū­tų įro­dy­ti, kad dir­ba ir gau­na pi­ni­gus.

Re­mia­ma­si tik ofi­cia­lia in­for­ma­ci­ja, ga­na­ma iš ofi­cia­lių šal­ti­nių. Pa­vyz­džiui, iš mo­kes­čių ins­pek­ci­jos, ku­ri in­for­muo­ja ir apie vie­nai die­nai vers­lo liu­di­ji­mą nu­si­pir­ku­sią išanks­ti­nės pen­si­jos ga­vė­ją.

Jei vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­jos neuž­fik­suo­ja ko­kios nors išanks­ti­nės pen­si­jos ga­vė­jo veik­los, už duo­me­nų tik­ru­mą at­sa­ko tik pa­ts išanks­ti­nės pen­si­jos ga­vė­jas.

An­tai ir naš­lės pen­si­jos pra­šan­ti mo­te­ris vie­no­je iš gra­fų, ku­rias tu­ri už­pil­dy­ti, pa­si­ža­da: „Kai iš­te­kė­siu, pra­ne­šiu.“

Ta­čiau tai ne­reiš­kia, kad ji bū­ti­nai vyk­dys sa­vo pa­ža­dą. Gal su­si­tuoks baž­ny­čio­je, ir ne­pa­si­rū­pins san­tuo­kos „už­skai­ty­ti“ Ci­vi­li­nės met­ri­ka­ci­jos sky­riu­je? Gal gy­vens ne­su­si­tuo­kę kar­tu su ki­tu naš­liu ir abu ims naš­lių pen­si­jas.

Tas pa­ts ir su dar­bu už­sie­ny­je. Są­ži­nin­gas žmo­gus pra­neš, kad dir­ba. Gud­ru­tis nu­ty­lės. Ne­mo­kės jo­kių mo­kes­čių ir dar gaus išanks­ti­nę pen­si­ją ar­ba be­dar­bio pa­šal­pą.

Ar ne to­dėl dau­ge­lis lie­tu­vių ir nu­si­spjau­na į pi­lie­tiš­ku­mą, są­ži­nin­gu­mą ir pa­do­ru­mą? Nes ma­to, kaip ša­lia gy­ve­nan­tis pi­lie­tis vi­są gy­ve­ni­mą plu­ša, mo­ka mo­kes­čius ir, iš­dir­bęs ke­tu­rias­de­šimt me­tų, ne­gau­na nė tri­jų šim­tų eu­rų pen­si­jos, o sa­vo ge­ro­vės žiū­rin­tis ne­pi­lie­tis kles­ti.