?!!?!! „Įsi­ver­ti­ni­mai“ Sau­lės mies­te

?!!?!! „Įsi­ver­ti­ni­mai“ Sau­lės mies­te

Rū­ta JAN­KU­VIE­NĖ

ruta@skrastas.lt

Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bė­je per įmo­nių va­do­vų pa­si­ta­ri­mą te­ko ste­bė­ti „ka­ra­liš­ką“ sce­ną. Pa­vė­la­vu­si įžen­gia jau­na me­ro pa­dėjėja, ži­no­ma kaip „Briu­se­lio ly­gio“, o kė­dę jai iš pa­skos ne­ša me­ro re­fe­ren­tė, mer­gi­nai pa­gal am­žių tin­kan­ti į ma­mas.

Prie ap­va­laus sta­lo vi­sos kė­dės už­sės­tos. Bet pa­dėjėja ne­si­dai­ry­da­ma žings­niuo­ja link me­ro, ve­dan­čio pa­si­ta­ri­mą. Atė­ju­si iki „sa­vo vie­tos“, lau­kia, kol kė­dė bus įspraus­ta ša­lia me­ro.

Neiš­gir­dau, ar pa­dėjėja pa­dė­ko­jo kė­dę jai ne­šu­siai re­fe­ren­tei. Bet aki­vaiz­du, kad ne eti­kos da­ly­kams mer­gi­na tei­kė prio­ri­te­tą, o sa­vo sta­tu­sui. „Įsi­ver­ti­no“ sa­vo reikš­mę, ran­gą, o pa­gal jį kė­džių Sa­vi­val­dy­bė­je, ma­tyt, ne­de­ra ne­šio­ti.

Bet ir tarp vy­rų (o jų pa­si­ta­ri­me bu­vo dau­gu­ma) neat­si­ra­do džen­tel­me­nų – nė vie­nas ne­pa­ki­lo pe­rim­ti kė­dės iš mo­ters. Ar vy­rams va­do­vams įpras­ta, kad jų sek­re­to­rės tam­py­tų kė­des? Bet gal prio­rie­tą tei­kė ly­gioms vy­rų ir mo­te­rų tei­sėms, o gal taip pat įver­ti­no sa­vo pa­rei­gų reikš­min­gu­mą.

Sa­vi­val­dy­bė­je šią sa­vai­tę te­ko iš­girs­ti, kaip „įsi­ver­ti­na“ ir iki­mo­kyk­li­nių įstai­gų va­do­vės.

Vie­no lop­še­lio-dar­že­lio di­rek­to­rė, teik­da­ma po­li­ti­kams veik­los ata­skai­tą, sa­kė, kad di­džiau­sia sa­vo sėk­me lai­ko, jog įstai­go­je ne­li­ko pro­fsą­jun­gos. „Da­bar dir­ba­me ra­miai“, – džiau­gė­si di­rek­to­rė.

Po­li­ti­kai pa­pras­tai dek­la­ruo­ja pi­lie­ti­nio ak­ty­vu­mo svar­bą, bet ne­si­gi­li­no, pliu­sas ar mi­nu­sas, kad iš­ny­ko pro­fsą­jun­ga.

Ki­ta di­rek­to­rė pa­brė­žė: „Plius esu ne­par­ti­nė.“ Me­ras – ne­par­ti­nis, ir di­rek­to­rė neat­si­tik­ti­nai rea­guo­ja į pa­si­kei­tu­sias mies­te po­li­ti­nes ma­das. Tik tai­ky­mas į val­džios to­ną ir pri­si­tai­kė­liš­ku­mas yra ne­praei­nan­ti ma­da.

Kai val­džio­je bu­vo So­cial­de­mok­ra­tų par­ti­ja, į ją sto­jo ne vie­no lop­še­lio-dar­že­lio ir ki­tų Sa­vi­val­dy­bės įstai­gų va­do­vai. Ne pa­slap­tis, kad par­ti­nė pri­klau­so­my­bė pa­de­da iš­spręs­ti ne vie­ną pro­ble­mą, jei esi val­dan­čio­sios par­ti­jos na­rys.

Kai ver­ty­bė yra su­ktis įta­kos zo­no­se, ver­tin­ti sa­ve ir ki­tus pa­gal eina­mas pa­rei­gas, gal ir ne­ver­ta ste­bė­tis, kai eti­ka stu­mia­ma į šo­ną, o man­da­gu­mas nė­ra ma­din­gas.