Ir už bakūžę samanotą mokėsit...

KO­MEN­TA­RAS

Ir už ba­kū­žę sa­man­o­tą mo­kė­sit...

Re­gi­na MUS­NEC­KIE­NĖ

reginamus@skrastas.lt

Ne­se­niai kal­bi­nau Kra­žių švie­suo­lę 101 me­tų Ju­ze­fą Ra­ma­naus­kai­tę, gy­ve­nan­čią ma­žo­je me­di­nė­je tro­be­lė­je, ku­rią so­vie­ti­niais lai­kais nu­si­pir­ko už 500 rub­lių. Nuo­sa­vą būs­tą vie­ni­ša mo­te­ris, au­gi­nu­si neį­ga­lų mi­ru­sios sa­vo se­sers sū­nų, ga­lė­jo įsi­gy­ti tik įko­pu­si į šeš­tą­jį sa­vo gy­ve­ni­mo de­šimt­me­tį.

Bet ga­li bū­ti, kad šim­ta­me­tė Ju­ze­fa ne­tru­kus su­lauks lai­ko, kai jo­sios tro­be­lė bus ap­mo­kes­tin­ta ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to mo­kes­čiu. Gal su­lauks ir tos die­nos, kai bus ap­mo­kes­tin­ta ir jos šu­ne­lio Ma­žu­le­lio bū­da? Šiaip ar taip juk tai ir­gi tur­tas.

To­kios iro­niš­kos pro­gno­zės – ne iš pirš­to lauž­tos. Vis ar­šiau vys­to­si dis­ku­si­ja dėl vi­suo­ti­nio ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to mo­kes­čio įve­di­mo. Už­sie­nio eks­per­tai mo­ko lie­tu­vius, kaip iš šio mo­kes­čio gau­ti kuo dau­giau pa­ja­mų. Ste­bi­si, kad už ne­kil­no­ja­mą­jį tur­tą Lie­tu­va su­ren­ka tik 0,3 pro­cen­to bend­ro­jo vi­daus pro­duk­to.

Ly­gi­na su Ka­na­da, ku­ri su­ren­ka de­šimt kar­tų dau­giau ir su Di­džią­ja Bri­ta­ni­ja, ku­ri iš ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to gau­na dau­giau kaip 4 pro­cen­tus BVP.

Pa­na­šu, kad ir val­džios gal­vo­se la­šas po la­šo ak­me­nį pra­ta­šo. Gal sve­ti­mų, gal sa­vų eks­per­tų pa­veik­ti val­dan­tie­ji ke­ti­na svars­ty­ti dėl vi­suo­ti­nio ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to mo­kes­čio.

Ap­mo­kes­ti­nę pra­ban­gų ne­kil­no­ja­mą­jį tur­tą su­rin­ko ne­daug. Gud­rūs mag­na­tai su­ge­bė­jo nuo jo iš­si­suk­ti. Be to, nuo mo­kes­čio at­leis­tas pa­sta­ruo­ju me­tu be­ne la­biau­siai kles­tin­tis lai­do­ji­mo vers­las ir dar ke­lios vers­lo rū­šys.

Vals­ty­bės biu­dže­tui tai bū­tų stam­bi ir leng­vai pa­gau­na­ma žu­vis. Apie kiek­vie­no mū­sų ne­kil­no­ja­mą­jį tur­tą Re­gist­rų cent­ras vis­ką ži­no. Nei na­mo, nei bu­to, nei ko­kios me­di­nės lūš­ne­lės neuž­deng­si pa­klo­de kaip te­le­vi­zo­riaus ar že­mės ūkio pa­dar­go, ne­pas­lėp­si miš­ke kaip na­mi­nu­kės apa­ra­to ir nie­kaip ki­taip ne­pra­dan­gin­si.

Lie­tu­vo­je 90 pro­cen­tų žmo­nių gy­ve­na nuo­sa­vuo­se būs­tuo­se. Tai­gi, pa­ja­mos iš ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to mo­kes­čio – ga­ran­tuo­tos. Be­je, už­sie­nio eks­per­tams šis ro­dik­lis taip pat kliū­va. Esą Va­ka­rų Eu­ro­po­je sa­vo būs­tus tu­ri tik 69 pro­cen­tai gy­ven­to­jų.

Kaip čia yra, kad Lie­tu­vo­je tiek daug žmo­nių dar tu­ri pa­sto­gę?

Bet ar tie, ku­rių gal­vo­se su­ka­si min­tis apie ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to mo­kes­tį, pa­gal­vo­jo, jog lie­tu­viai iš to­kių el­ge­tiš­kų al­gų dar ir pra­gy­ve­na to­dėl, kad tu­ri sa­vo pa­sto­gę. Jei­gu rei­kė­tų nuo­mo­tis, dau­ge­lis bū­tų be­na­miai. Lie­tu­va ne­spė­tų sta­ty­ti nak­vy­nės na­mų.

Sto­gas virš gal­vos yra vie­nin­te­lis dar li­kęs lie­tu­vio sau­gu­mo ga­ran­tas. „Sa­vo na­muo­se aš ga­liu grauž­ti ir duo­nos plu­tą. Bet mie­gu ra­miai, nes ži­nau, kad nie­kas iš sa­vų na­mų neiš­va­rys“, – bent tuo guo­džia­si iš 160 eu­rų pen­si­jos gy­ve­nan­ti kel­miš­kė Sta­sė.

Eks­per­tai sa­ko, jog žmo­nes rei­kia įti­kin­ti, kad ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to mo­kes­tį bū­ti­na mo­kė­ti už pa­slau­gas, ku­rios at­si­spin­di tur­to ver­tė­je – inf­rast­ruk­tū­rą, ša­li­gat­vius, pa­so­din­tus me­džius, tven­ki­nius, fon­ta­nus ir t.t.

O ko­kią inf­rast­ruk­tū­rą tu­ri Lie­tu­vos kai­mo gy­ven­to­jas, lau­žan­tis au­to­mo­bi­lį, va­žiuo­da­mas duo­bė­tais vieš­ke­liais? Kur yra jo ša­li­gat­vis, as­fal­tuo­tas ke­lias, fon­ta­nai?

Ar už mies­tie­čių fon­ta­nus, iš­kirs­tus ir vėl iš nau­jo so­di­na­mus me­džius ne­su­mo­ka­me di­džiu­liu gy­ven­to­jų pa­ja­mų mo­kes­čiu?

O kiek dar vi­so­kiau­sių mo­kes­čių mo­ka­me? Kiek­vie­na prie žmo­gaus pri­si­siur­bu­si įmo­nė ima ir už tai, ką su­nau­do­jai, ir dar abo­nen­ti­nį mo­kes­tį pa­lai­ky­ti sa­vo inf­rast­ruk­tū­rai.

Ap­lin­kos tvar­ky­mas ir at­lie­kų su­rin­ki­mas jau ir­gi ta­po sa­vo­tiš­ku ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to mo­kes­čiu. Ap­lin­kos tvar­ky­mas skai­čiuo­ja­mas nuo bu­to plo­to, ne­svar­bu, kiek žmo­nių ten gy­ve­na. O at­lie­kų tvar­ky­mo mo­kes­tis jau skai­čiuo­ja­mas už kiek­vie­ną tu­ri­mą pa­sta­tą.

Men­kas pa­ja­mas gau­nan­čiam lie­tu­viui ta mo­kes­čių naš­ta jau tam­pa ne­be­pa­ke­lia­ma. O iš už­sie­nio atei­na vis nau­jos ma­dos, kaip iki pa­sku­ti­nio siū­lo iš­gręž­ti žmo­gų, kad jis neat­si­suk­da­mas lėk­tų iš ša­lies. At­ro­do, jog spe­cia­liai įjung­ta to­kia pro­gra­ma...

La­bi­lios Lie­tu­vos val­džios nuo­lan­kiai link­si gal­vo­mis Eu­ro­pai ir pe­ri­ma vi­sas žmo­gui ne­pa­lan­kias jos ma­das.

Vi­suo­ti­nį ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to mo­kes­tį va­di­na at­gra­sy­mu nuo per­ne­lyg di­de­lio ir per­ne­lyg pra­ban­gaus tur­to tu­rė­ji­mo.

Apsk­ri­tai eu­ro­pie­tiš­ka sis­te­ma at­gra­so žmo­nes nuo bet ko­kio tur­to tu­rė­ji­mo, ska­ti­na nie­ko ne­dirb­ti, nie­ko ne­tu­rė­ti ir gy­ven­ti iš pa­šal­pų. Taip for­muo­ja­ma am­ži­nų var­ge­tų, am­ži­nų sko­li­nin­kų ir am­ži­nų nuo­mi­nin­kų kas­ta.

Lie­tu­vos val­džia go­do­ja, kad pra­ban­gaus tur­to tu­rė­to­jai jį iš­skai­dė ir vis tiek ne­mo­ka mo­kes­čių. Tai­gi, pa­pras­čiau­sia ap­mo­kes­tin­ti vi­sus, o so­cia­liai jaut­rias gy­ven­to­jų gru­pes nuo mo­kes­čio at­leis­ti.

Išei­tų taip, jog vi­sus ap­mo­kes­tins, o pa­skui vi­si kreip­sis, kad at­leis­tų nuo mo­kes­čio. Nes so­cia­liai jaut­riai gru­pei pri­klau­so be­veik vi­si Lie­tu­vos gy­ven­to­jai, iš­sky­rus gal ko­kį de­šim­ta­da­lį tur­tuo­lių. Kad neuž­mirš­tų tik­ro­sios sa­vo so­cia­li­nės pa­dė­ties jie bus pri­vers­ti pil­dy­ti pra­šy­mus ir, lauk­ti val­di­nin­kų ma­lo­nės.