Gerumo yra daug daugiau

PO TO, KAI RA­ŠĖ­ME

Ge­ru­mo yra daug dau­giau

Šiau­lie­tė Ri­ma šian­dien šyp­so­si. Vie­ni­ša dvie­jų ma­ža­me­čių vai­kų ma­ma šian­dien tai da­ry­ti ga­li ge­ra­da­rių dė­ka.

Apie be elekt­ros ir be pi­ni­gų li­ku­sią 33-ejų Ri­mą „Šiau­lių kraš­te“ ra­šė­me šių me­tų ba­lan­džio 22 die­ną. Mo­ters ne­pri­tek­liams nea­be­jin­gų žmo­nių at­si­ra­do de­šim­tys. Tai įro­dy­mas, kad ge­ru­mo yra kur kas dau­giau ne­gu pyk­čio, pa­vy­do ir egoiz­mo.

Edi­ta KARK­LE­LIE­NĖ

edita@skrastas.lt

Ge­ru­mas ne­din­go

Po pub­li­ka­ci­jos „Be elekt­ros, bet su vil­ti­mi" re­dak­ci­ją tie­siog už­plū­do skai­ty­to­jų elekt­ro­ni­niai laiš­kai ir skam­bu­čiai. Žmo­nės klau­sė, kuo ga­lė­tų pa­dė­ti?

Pir­mas skam­bu­tis bu­vo iš Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bės. Me­ro pa­va­duo­to­jo Sta­sio Tu­mė­no pa­stan­go­mis šei­mai bu­vo skir­ta vien­kar­ti­nė iš­mo­ka bei avan­su su­mo­kė­ta už elekt­ros ener­gi­ją.

Šian­dien Ri­mos šei­ma tu­ri ne tik dar­žo­vių, mil­tų, ki­tų mais­to pro­duk­tų – žmo­nės au­ko­jo šei­mai taip trūks­ta­mų pi­ni­gų.

„Net ne­gal­vo­jau, kad gy­ve­na­me tarp to­kių ge­rų žmo­nių“, – sa­ko Ri­ma.

Jos gel­bė­to­jai – ne tik Šiau­lių mies­to gy­ven­to­jai, bet ir žmo­nės iš vi­sos ap­skri­ties. Gau­sios do­va­nos pa­sie­kė net iš Ak­me­nės ra­jo­no. Su vie­na ge­ra­da­re, ūki­nin­ke, Ri­ma džiau­gia­si už­mez­gu­si ypa­tin­gą ry­šį. Šios mo­ters dė­ka šei­ma ap­rū­pin­ta bul­vė­mis, pie­no pro­duk­tais, kon­ser­vuo­to­mis dar­žo­vė­mis, uo­gie­nė­mis ir ki­to­mis kai­miš­ko­mis gė­ry­bė­mis.

Dė­kin­ga Ri­ma ir mo­kyk­los, ku­rio­je mo­ko­si jos vai­kai, bend­ruo­me­nei – šei­ma ap­rū­pin­ta dra­bu­žiais ir ava­ly­ne. Ta­čiau dau­giau­siai džiaugs­mo su­tei­kė sū­nui, ba­lan­džio pa­bai­go­je šven­tu­siam sa­vo de­šim­tą­jį gim­ta­die­nį, mo­kyk­los bend­ruo­me­nės do­va­no­tas tor­tas.

Ri­ma dė­kin­ga ir net var­do pa­sa­ky­ti ne­no­rė­ju­siam vy­riš­kiui, ku­ris pa­pra­šė su­si­tik­ti mies­te ir tie­siog pa­da­vė 50 eu­rų.

Dė­ko­jo mo­te­rims, pa­ža­dė­ju­sioms šei­mai pa­keis­ti vi­sai su­lū­žu­sią lo­vą.

Tai – tik da­lis ge­ra­da­rių, dau­ge­lis net ne­pa­no­ro bū­ti ži­no­mi, pa­dė­jo ty­liai.

Ge­ru­mo pa­mo­ka

Dvie­jų ma­ža­me­čių ma­mą pa­kal­bi­no­me po pa­skai­tų Šiau­lių dar­bo rin­kos mo­ky­mo cent­re, ji ren­gė­si į ki­tus kur­sus.

Ri­mai, ku­rios šei­mai pa­de­da ge­ra­da­riai, la­biau­siai įstri­go jos vai­kų žo­džiai: „Ma­ma, ko­dėl tie žmo­nės mums to­kie ge­ri? Jie mū­sų ne­pa­žįs­ta...“

„Tai bu­vo gal ge­riau­sia ge­ru­mo pa­mo­ka ne tik man, bet ypač ma­no vai­kams. Ma­čiau, kaip jie jau­di­no­si ­dė­ko­da­mi už pa­gal­bą“, – sa­kė mo­te­ris.

O kaip gi tie keps­niu­kai, ku­rių 10-ojo gim­ta­die­nio pro­ga pra­šė iš­kep­ti sū­nus?

„Bu­vo ir keps­niu­kų. Ir pi­cos“, – nu­si­juo­kia mo­te­ris.

Šiau­lie­tė ti­ki­si, kad, bai­gu­si moks­lus, ji pa­ga­liau įsi­dar­bins ir gy­ve­ni­mas pa­ma­žu sto­sis į vė­žes.

Ką reiš­kia gy­ven­ti pa­gal įsta­ty­mus?

Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bės So­cia­li­nių pa­slau­gų sky­riaus vy­res­nio­ji so­cia­li­nių iš­mo­kų spe­cia­lis­tė Ra­sa Oba­daus­kie­nė – ta mo­te­ris, ku­ri pa­skam­bi­no „Šiau­lių kraš­tui“, kai Ri­ma ir jos sū­nus bei duk­ra na­muo­se dėl sko­lų li­ko be elekt­ros, kai ma­ma į sky­rių krei­pė­si pa­ra­mos. Ji ti­kė­jo, kad tik taip įma­no­ma su­lauk­ti pa­gal­bos.

R. Oba­daus­kie­nė pa­ti nu­vy­ko su Ri­ma pas elekt­ros ener­gi­jos tie­kė­jus, ban­dė ieš­ko­ti komp­ro­mi­so.

„Jo­kio žyg­dar­bio. Tik at­li­kau žmo­giš­ką, ne pro­fe­si­nę, pa­rei­gą“, – sa­ko vals­ty­bės tar­nau­to­ja, pa­ti ka­dai­se iš­gy­ve­nu­si ne­leng­vą lai­ko­tar­pį.

Ji Ri­mą api­bū­di­no, kaip itin pa­rei­gin­gą ir at­si­da­vu­sią sa­vo vai­kams. De­ja, vie­no­je įstai­go­je, anot spe­cia­lis­tės, su­lau­kė rep­li­kų, esą te­gul ji gy­ve­na pa­gal įsta­ty­mus ir bė­dų ne­tu­rės.

„Ką to­kiems pa­sa­ky­ti? Juk ma­ma ir gy­ve­na pa­gal įsta­ty­mus: ne­va­gia, ne­plė­šia, pri­žiū­ri vai­kus. Tik tu­ri la­bai ma­žas pa­ja­mas. Ar tai nu­si­kal­ti­mas?“ – klau­sė R. Oba­daus­kie­nė.

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.

PO­ŽIŪ­RIS: Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bės So­cia­li­nių pa­slau­gų sky­riaus dar­buo­to­ja Ra­sa Oba­daus­kie­nė, 16 me­tų dir­ban­ti so­cia­li­nių iš­mo­kų sri­ty­je, sa­ko ne kar­tą pa­ju­tu­si kai ku­rių žmo­nių pa­nie­ką, su­ži­no­jus, kad pa­gal­bos pra­šo vie­ni­ša vai­kus au­gi­nan­ti mo­te­ris.