
Naujausios
Emocinė pagalba internetu pasiteisino
Prieš 26 metus savanoriškais pagrindais pradėjusi dirbti psichologinės pagalbos ir emocinės paramos tarnyba „Jaunimo linija“ pradėjo pagalbą teikti ir internetu. Naujovė pasiteisino. Apie tai Kelmėje vykusioje konferencijoje „Savižudybių prevencija: patirtis ir perspektyvos“ pasakojo paramos tarnybos"Jaunimo linija“ Kauno padalinio vadovė Vaida Žliobaitė.
Regina MUSNECKIENĖ
reginamus@skrastas.lt
Daugiau anonimiškumo
Praėjusiais metais Šiaulių apskrities ir Kelmės rajono rotariečių pagalba padėta suremontuoti „Jaunimo linijos“ Kauno padalinio patalpas. Sėkmingai dirbanti tarnyba išplėtė savo veiklą. Šiuo metu joje dirba 300 specialiai apmokytų specialistų savanorių. Per aštuonerius „Jaunimo linijos“ veiklos metus atsiliepta į tūkstančius skambučių, ne vienas jaunuolis sulaikytas nuo lemtingo žingsnio – savižudybės.
Emocinės paramos tarnyba pernai atidarė papildomą pagalbos liniją pokalbius internetu.
„Jau įvyko apie 550 pokalbių internetu. Naujovė pasiteisino, – pasakojo Vaida Žliobaitė. – Pokalbiai internetu užtrunka ilgiau. Per tą patį laiką galima padėti mažesniam skaičiui žmonių. Pokalbis vyksta susirašinėjant. O rašymas užtrunka ilgiau negu kalbėjimas. Telefonu įvyksta maždaug du pokalbiai per valandą. Internetu – tik vienas.“
Tačiau problemų slegiamiems jaunuoliams ir merginoms rašyti apie savo problemą lengviau negu kalbėti. Kalbant gali trukdyti emocijos, o rašant susikaupiama, savo problemą galima išdėstyti aiškiau, nuoširdžiau.
Dar vienas privalumas – visiškas anonimiškumas. Pagalbos linijos darbuotojai nežino nei kas tas jaunuolis, nei iš kur, nei koks jo telefono numeris, negirdi net jo balso. Daugiau anonimiškumo ir savo šeimos, artimų žmonių atžvilgiu, nėra nerimo, kad kažkas nugirs pokalbį.
Svarbu, jei kažkam rūpi
Viena iš dažniausių jaunimo blogos psichologinės savijautos problemų – santykiai su tėvais, kartais su seneliais. Skausmingai jaunimas reaguoja ir į pašlijusius santykius su draugais, bendraamžiais, bendramoksliais.
Interneto platformoje jauni žmonės nebijo apie tai kalbėti. Net 43 procentai besikreipiančiųjų prisipažįsta galvojantys apie savižudybę, tačiau po susirašinėjimo su emocinės paramos tarnybos darbuotojais pasijunta geriau, nes randa žmogų, kuriam rūpi jo problema. Jie sulaukia patarimų, nuraminimo.
„Labai svarbu šiltas emocinis santykis su nusivylusiuoju, įsigilinimas į jo problemą, parodymas, kad klausančiajam svarbu tai, kas vyksta, – akcentavo V. Žliobaitė. – Po pokalbio daugelio beviltiškumas sumažėja. Po kelių pokalbių pasikeičia požiūris.“
Kol kas „Jaunimo linijos“ internetinė platforma veikia trečiadienio ir penktadienio vakarais bei šeštadienį dieną.
Dažniausia pagalbos kreipiasi 16–30 metų žmonės. Maždaug apylygiai moterų ir vyrų. Internetinėje platformoje pagalbos ieško daugiau moterų, merginų.
Ateityje planuojama plėsti veiklą, problemų prislėgto jaunimo išklausyti kiekvieną vakarą. Tam reikės dar daugiau savanorių.
Emocinės paramos tarnyba „Jaunimo linija“ dirba nuo 1991 metų vasario 16 dienos. Ją įkūrė Kristina Ona Polukordienė. Tai – pilietinė iniciatyva.
Kol kas „Jaunimo linijos“ savanoriai teikia paslaugas trijuose Lietuvos miestuose: Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje.
Autorės nuotr.
Emocinės paramos tarnybos „Jaunimo linija“ Kauno padalinio vadovė Vaida Žliobaitė džiaugiasi, jog po pokalbio su savanoriais telefonu ar per internetinę platformą sunkumus patiriančių jaunuolių emocinė savijauta pagerėja.