Naujausios
KOMENTARAS
Bjaurastis dėl senelio suvalgytų kiaušinių
Regina MUSNECKIENĖ
reginamus@skrastas.lt
Kontrolės komitetas sukėlė ant kojų žiniasklaidą ir rajono Tarybą. Mat savivaldybės kontrolierė Liolių senelių namuose užfiksavo pažeidimą! Paaiškėjo, jog daugiau kaip pusė senelių suvalgo dvigubas porcijas. Papildomai geria pieno, arbatos. O vienas apetitu nesiskundžiantis ilgaamžis suvalgo net šešis kiaušinius. Koks skandalas!
Kas leido Senelių namų direktoriui taip savivaliauti? Ar ne laikas jį atleisti iš darbo? Jeigu seneliai nori dvigubų maisto porcijų — tegu nusiperka. Juk direktorius ne iš savo ūkio juos dvigubomis porcijomis pamalonina! Tokius komentarus ir kaltinimus kontrolės komiteto posėdyje žėrė Kelmės rajono Tarybos konservatoriai ir krikščionys demokratai.
Kol skaitytojas nespėjo pasmerkti to valstybę apvalgančio senelio, skubu paaiškinti, jog Liolių senelių namuose nėra Vakarų Europos valstybėse išvystytos senelių reabilitacijos ir užimtumo industrijos. Tačiau seneliai Lioliuose iki šiol buvo bent jau sotūs.
Neįgaliam žmogui — galbūt vienintelis džiaugsmas — skaniai ir sočiai pavalgyti. Tame pačiame posėdyje Senelių namų direktorius aiškino, jog kai kurie apleisti vieniši žmonės į prieglaudą atvažiuoja tiesiog išbadėję. Valgis šiltas ir skanus — sukerta po kelias porcijas.
Išsilavinę Tarybos nariai turbūt ir patys žino, kad atokiuose vienkiemiuose gyvenę vieniši žmonės neturi kur geresnio maisto nusipirkti. Ir jėgų pasigaminti valgio nėra. Tik ar atvažiavęs į Senelių namus ir suvalgęs dvigubą porciją senelis iš tikrųjų nuskriaudžia valstybę?
Liolių senelių namų direktorius prie Senelių namų sukūrė pagalbinį ūkį. Seneliai geria to ūkio karvių pieną, valgo grietinę ir varškę. Skerdžiami ūkyje išauginti jaučiai. Seneliams netrūksta mėsos. Jie valgo savo ūkyje išaugintas daržoves. Vietoje valcuojami net miltai, kad prieglaudos gyventojams nereikėtų šykštėti blynų.
Be to gyventojai už buvimą Senelių namuose atiduoda beveik visą savo pensiją. Taigi, lyg ir nebūtų reikalo taip griežtai dozuoti maisto. Tačiau nuo šiol teks. Kad geresnį apetitą turintis senelis galėtų gauti didesnę porciją, teks rašyti prašymą komisijai. O medikai turės duoti pažymą, kad tam seneliui tikrai reikia daugiau maisto. Be pažymos ir be komisijos leidimo senelis neturės teisės išgerti antros stiklinės arbatos arba suvalgyti antro kotleto. O jeigu greitai gendančių produktų liks, juos Senelių namai turės vežti į Kelmę ir atiduoti labdaros valgyklai.
Taigi, tvarka padaryta. Tik ar didelė garbė skaičiuoti savo senelių kąsnius? Ar ne per daug niekinga tokiais būdais krautis sau politinį kapitalą ir braškinti politinių oponentų kėdes? Gal tas senelis visą gyvenimą daug ir sunkiai dirbo? Mokėjo mokesčius valstybei? Ir dabar atiduoda paskutinį skatiką. Nejau neužsidirbo bent tiek, kad saulėlydį sutiktų sotus?
Ką reiškia šeši senelio suvalgyti kiaušiniai prieš milijonus, kuriuos valstybė išleidžia ponų iš Europos sutikimui, Vilniaus — kultūros sostinės renginiams, dešimtis tūkstančių siekiantiems europarlamentarų, ministrų, LEO LT ponų ir Seimo narių atlyginimams? O gal valstybės valdytojams kaip Kristui vargšo variokas turi didesnę vertę negu turtuolio tūkstančiai? Todėl, kad jis aukoja paskutinį...
Panašias išvadas galima padaryti matant, kaip solidūs ponai iš turgaus vaiko žemuogių parduoti atnešusį vaiką. Girdi, reikia mokėti už vietą turguje. Vieta turguje kainuoja 12 litų. Kiek žemuogių turi parduoti vaikas, kad nusipirktų tą vietą? Gal jis ir pririnko tik tiek, kad užsimokėtų už turgų?
Ar tikrai tikros ar tariamos finansinės krizės ištiktą valstybę turi gelbėti apribotas senelio apetitas ir vaiko parduodama uoga?
Sutinku, tvarka ir apskaita turi būti. Bet ir apskaitoje turėtų likti vietos elementariam žmogiškumui ir sveikam protui. O jeigu jau taip svarbu apskaita, tegu ir valdininkai susiskaičiuoja, kiek porcijų valdiško maisto suvalgo ir kiek vyno taurių išlenkia per visokias šventes ir svečių priimtuves. Tačiau aišku, kad patogiau dairytis į svetimą lėkštę, o savosios turinį kuo greičiau sušlemšti.
Šiomis dienomis valdžia laiko dar vieną žmogiškumo egzaminą. Dangstantis kilniu siekiu subalansuoti valstybės biudžetą iškeltos dvi visiškai nesuderinamos alternatyvos — arba mažinti Seimo narių ir valdininkų atlyginimus, arba apkarpyti pensijas ir motinystės pašalpas. Pirmoji alternatyva jau sustojo pusiaukelėje. Seimo nariai išsisukinėja, kai Tėvynės gelbėjimui reikia pakratyti savo pinigines. Grąžino siūlymą patobulinti.
Nesistebėtume, jei būtų pasirinkta antroji alternatyva. Biudžetą vėl gelbėtų seneliai, vaikus auginančios motinos ir visa vidutinioji klasė. Ji buvo jau šiek tiek atkutusi, pagausėjusi ir bepakelianti galvą, o dabar vėl beatodairiškai naikinama. Juk ne ką kita, o naikinimą reiškia kalbos, kad per daug gydytojų. Nors norėdamas pakliūti pas reikiamą specialistą kartais turi laukti pusmetį. Tikinimai, jog per daug mokytojų. Nors šie neretai dirba su dvigubomis klasėmis ir dvigubu krūviu. Svarstymai dėl pensinio amžiaus ilginimo.
Lietuvos tūkstantmečio proga žmonės kviečiami giedoti Lietuvos himną. Jeigu lietuvaičiai rinksis į aikštes ar himnus giedos savo kiemuose kaip raginami, mus ištiks jaudinanti visus sutelkianti ir patriotiškai nuteikianti akimirka!
Tačiau tai išgirdusi, viena inteligentė burbtelėjo, jog reikėtų giedoti kalnus, o ne himną. Kiek dar laiko Lietuva eis kryžiaus kelius?
Mąstau, gal reiktų traukti su visais į aikštę, pajusti tą bendrumą, kurį jautėme Baltijos kelyje. Tik bijau, kad darniai skambant Lietuvos himnui, dar nebūsiu pamiršusi, kaip skaičiavo senelio suvalgytus kiaušinius. Ir ta bjaurastis gali trukdyti didžiuotis Lietuva.
citata: „Kad geresnį apetitą turintis senelis galėtų gauti didesnę porciją, teks rašyti prašymą komisijai. O medikai turės duoti pažymą, kad tam seneliui tikrai reikia daugiau maisto.“
