Naujausios
Bitės atnešė vasarą
Kuršėniškiui Vaclovui Paliuliui prasideda pats darbymetis: ateina metas paimti tai, ką spėjo sunešti jo už keliolikos kilometrų įkurdintos bitelės. Ir – prasideda didieji rūpesčiai.
Algimantas BRIKAS
brikas@skrastas.lt
Naudingas ir tranas
Aplink – nesibaigiantis dūzgimas. Bitės parlekia iš laukų į avilį žiedadulkėmis aplipusiomis kojytėmis. Lekia iš avilio, pradėdamos dar vieną kelionę prie iš čia neįžiūrimos gėlės.
Jos skuba, džiaugdamosis giedria diena. Dabar – pats medunešis, nėra kada ilsėtis.
Vaclovas Paliulis ramina, kad per medunešį bitės žmogaus visai nepuola, nes tam neturi laiko. Sukant medų, bitelė nei viena pas jį neateinanti. O kai ne medunešio metas, jos per plyšius net į virtuvę skverbiasi.
Išsiruošiant į bityną netoliese, bitininkas vis dėlto paduoda užsidėti specialią kepurę. Kad į ilgus plaukus bitė neįsiveltų.
Prie avilio Vaclovas sugauna vieną bitę ir įsideda į burną, tartum save išbandydamas. Žurnalisto akyse įžiūrėjęs nuostabą paaiškina, jog tai – tranas. O tranai nekanda. „Jei tai būtų darbininkė – iškart būtų cvakt. Va, matote, kaip su geltonomis žiedadulkėmis ant kojų jos eina“, – paaiškina V. Paliulis.
Bitininkui naudingi ir tranai. Į juos sulenda erkės. Tą korio dalį su erkėmis belieka nupjauti ir išmesti. Arba atiduoti vištoms – sules.
Pasirodo, viena bitė ką tik ir įgėlė, bet bitininkas to nesureikšmina: daug jų per dieną darbo tenka netyčia užerzinti ar užgauti – ne viena ir įgelia. Jau įprato nekreipti dėmesio. Pavasarį, kai įgėlė paakyje, dar buvo šiek tiek patinę. Dabar jau kūnas priprato prie tokių netikėtumų – netinsta.
Išdėstyti trijose vietose
V. Paliulis bityną turi trijose vietose. Iš viso 85 avilius.
Pirmasis bitynas – visai šalia Pamockės, gimtajame dviejų sodybų Šilėnų kaime. Čia bitininkas iš visų vietovių suveža surinktą medų. Daugiausiai čia ir imasi savojo darbo.
V. Paliulio "audine" vykstame apžiūrėti kitų dviejų jo bitynų. Jie išdėstyti labai nuošaliai. Į vieną keliukas veda ūkininkų technikos apniokotu keliuku per pievas, į kitą – per mišką. Šalia retai kur matyti pavienės sodybos. Tuščios. Vaclovas pasakoja, kas jose gyveno, kuriose dar gyvena, bet ruošiasi išsikelti į miestą.
Atokiose Girlaukės vietose, palei mažytį upelį, išdėstyti ir antrojo mūsų aplankyto bityno aviliai.
Lieplaukėje, vos tik išlipęs prie trečiojo savo bityno, V. Paliulis iškart atkreipė dėmesį į geltonomis žiedadulkėmis aplipusias bičių kojytes. Aplink – nepaliaujantis zvimbimas. Ir čia, viduryje miško, jos dirba, naudodamosis puikiu, saulėtu oru.
Netoliese – Ilgšilio medžiotojų būrelio, kuriam priklauso ir V. Paliulis, įsigyta sena sodyba. Auga galingi ąžuolai ir daugybė liepų. Yra čia kas veikti ir toli nuo avilio nuskrendančioms bitėms, ir pailsėti atvykusiam žmogui.
Kai kurių avilių vietoje likusios tik jų kojos. Nes naktį, kai bitės neskraido, aviliai kartais pervežami į kitą vietą. Prireikus tai padaroma su priekaba, gauta padedant Europos Sąjungos fondams.
Bitės mėgsta ir rapsus
Nors bitelių gyvenimas Vaclovui gerai pažįstamas, jis nepaliauja stebėtis šių vabzdžių darbštumu.
Jis pasakoja, kad bitės iš laukų parneša ne medų – nektarą. Jį sparneliais išgarina – belieka apie 20 procentų vandens. Vakarais nuo šio darbo ūžia visas avilys.
Bitininkas nuima vieno avilio dangtį, iš jo – rėmelį su koriu. Vaiskiu geltonumu akį veria medus.
V. Paliulis sako, jog kartais medus būna baltas. Tada dažnas bitininką kaltina, kad jis į medų pridėjęs cukraus. Bet toks esąs rapsų medus.
Rapsų medų iš avilio būtina išimti visą. Jis labai kristalizuojasi, todėl bitės iš bado gali išmirti. Joms ypač kenksmingi gali būti vasariniai rapsai.
Rapsų auga ne taip jau toli nuo vieno iš bitynų – Kelmės rajone, Vidsodžio pusėje. Bitininkas ketina ten nuvykti, pasidomėti šių augalų plotais.
Su rapsais kartais susijusios ir kitokios bičių ir bitininkų bėdos. Ypač kai plotai yra purškiami cheminiais preparatais, tikintis augalus apsaugoti nuo kenkėjų. O neretai nukenčia bitelės. Ypač jeigu purškiama dieną.
V. Paliulis gerai mena viename bitininkystės seminare nuskambėjusį pasiūlymą pranešti Augalų apsaugos inspekcijai, jeigu chemikalais yra purškiami žydintys augalai. Tokiu atveju šie žemdirbiai negausią Europos Sąjungos išmokų.
Nupurškus vakare, per naktį chemikalai išgaruoja ir dėl jų kyla mažiau problemų.
Prie bičių – nuo mažens
Dar būdamas mažytis, Vaclovas šioje sodyboje neišvengdavo susitikimų su bitėmis. Būdavo nuo įgėlimų užtinusiomis akimis po tris dienas nieko nematydavo. Tėvas stebėdavosi: "Tavo brolis prie bičių nelenda, o tu – vis prie jų."
Bitininkyste rimčiau užsiiminėti pradėjo dar prieš tarnybą armijoje. Išeidamas jos atlikti, bičių jau turėjo tris avilius. Labai sunku buvo juos palikti.
Dar pirmaisiais metais jos išmirė. Grįžęs iš tarybinės armijos, pradėjo, kaip dabar Vaclovas sako, – nuo nulio.
Prasidėjo nesibaigiantis, atrodytų, darbas. Ir problemos.
Ir bitės gali susirgti, jei jomis laiku nepasirūpinsi.
Problemas padėjo įveikti sukauptos knygos apie rūpinimąsi bitėmis, kai kurios jų išleistos dar prieškariu. Važinėjo ir tebevažinėja į konsultacinius kursus, kad sužinotų apie naujas bičių ligas.
Ir vis darėsi avilius. Pats. Kovo mėnesį, vos spingtelėjus pavasario saulei, pradeda dirbti. Užsikuria ugnį, ir plokšteles klijuoja, rėmelius kala. Atnaujina sulūžusius.
Taip ir ateina metas, kai jau gali atverti avilius, pasidžiaugti tuo, ką sunešė bitės darbininkės.
Sūnus ir dukra paragina: pailsėk. Pasilik keletą avilių, ir gana. Bet kaip atsisakysi bitelių, jei jėgų dar yra? Kai lyg ir sekasi? Kai per šitiek metų dar nei viena bičių šeima nėra išmirusi?
Medunešis
Bitininkas pakelia šaukštelį medaus, paverčia ant šono. Medus skaidria srovele nutįsta į lėkštelę ir kuris laikas dar lieka joje kauburėliu. Tai byloja, kad iš avilio jis išimtas ne per anksti.
Jei orai bus geri, po poros savaičių šioje sodyboje prasidės didysis darbymetis.
Vis dėlto laukuose ir miške bitėmis dūzgia anaiptol ne keletas avilių – vienas pats nesuspėsi. Bet padės šeima, draugai ar kaimynai. Kaip ir kiekvienais metais.
Kaip jau daug metų.
Autoriaus nuotr.
GROŽIS: Prie kiekvieno korio darbuojasi daugybė bitelių.
REMONTAS: Kiekvieną avilį reikia apžiūrėti, tvarkyti.
VAIŠĖS: Jau galima pasimėgauti ką tik iš avilio išimtu medumi.
BITYNAS: Vaclovas Paliulis avilius yra išsidėstęs trijose seniūnijos vietose.
DRAUGYSTĖ: Vaclovas Paliulis iškelia korį nesibaimindamas, kad bitės jį sugels.
DARBAS: Bitės darbuojasi ant korio.
SAVIŠKĖS: Saulėtą dieną bitės be perstojo lekia iš avilio, grįžta į jį, nešinos nektaru.
