Ar ir duob­ka­siams mo­kė­si­me abo­nen­ti­nį mo­kes­tį?

Ar ir duob­ka­siams mo­kė­si­me abo­nen­ti­nį mo­kes­tį?

KO­MEN­TA­RAS

Ar ir duob­ka­siams mo­kė­si­me abo­nen­ti­nį mo­kes­tį?

Re­gi­na MUS­NEC­KIE­NĖ

reginamus@skrastas.lt

Elekt­ros tie­kė­jai no­ri „pra­muš­ti“ abo­nen­ti­nį mo­kes­tį kiek­vie­nam elekt­ros var­to­to­jui už kiek­vie­ną tu­ri­mą ob­jek­tą. Mo­kes­tis lyg ir sim­bo­li­nis – 1 eu­ras per mė­ne­sį. Ta­čiau pen­si­nin­kui, iš pa­šal­pos gy­ve­nan­čiam ar už mi­ni­mu­mą dir­ban­čiam žmo­gui už tą eu­rą išei­na duo­nos ke­pa­las, ku­rio už­ten­ka sa­vai­tei.

Per me­tus su­si­da­ro 12 eu­rų ar­ba 12 duo­nos ke­pa­lų.

Jei­gu šei­ma dar tu­ri so­do na­me­lį ir ga­ra­žą, o vy­res­nės kar­tos žmo­nės, pa­pras­tai juos tu­ri, – po eu­rą kas mė­ne­sį teks mo­kė­ti ir už ten tu­ri­mą elekt­ros įva­dą, nors lem­pu­tė de­ga gal tik ko­kį pus­va­lan­dį per mė­ne­sį.

Elekt­ros tie­kė­jai ir mu­ša ta kor­ta. Gir­di, var­to­to­jas tu­ri įva­dą, o elekt­ra be­veik ne­si­nau­do­ja. Tai­gi, ša­lia ko­kių de­šim­ties so­de ar ga­ra­že su­nau­do­tų ki­lo­vat­va­lan­džių tu­rė­si­me su­mo­kė­ti už dar ant­ra tiek.

Jei­gu tu­ri so­do na­me­lį ir ga­ra­žą, per me­tus var­to­to­jas elekt­ros tie­kė­jams pa­klos 36 eu­rus pa­pil­do­mai ir su­mo­kės maž­daug už 300 ne­su­nau­do­tų ki­lo­vat­va­lan­džių.

Tu­rint ome­ny­je, kad elekt­ros var­to­to­jas yra kiek­vie­nas gy­ven­to­jas – elekt­ros skirs­ty­to­jams – pui­kus biz­nis.

O jei­gu dar pri­skai­čiuo­si­me emig­ran­tus, ku­rie Lie­tu­vo­je pa­li­kę tuš­čius būs­tus dar­buo­ja­si už­sie­ny­je, bet pri­va­lės kas mė­ne­sį do­va­no­ti po eu­rą, nes iki būs­to atei­na elekt­ros įva­das – iš vi­so auk­so gys­la. Pi­ni­gai by­ra nie­ko pa­pil­do­mai ne­da­rant.

Ant­ra ver­tus, ko pyk­ti ant elekt­ros skirs­ty­to­jų. Jie, ko ge­ro, bu­vo be­li­kę vie­nin­te­liai dar neapk­ro­vę sa­vo klien­tų abo­nen­ti­niais mo­kes­čiais.

Pa­vyz­džiui, kel­miš­kiai už tai, kad į jų bu­tus atei­na du­jų vamz­dis, kas mė­ne­sį mo­ka 3,44 eu­ro abo­nen­ti­nį mo­kes­tį. Ku­bi­nis met­ras du­jų kai­nuo­ja 1,44 eu­ro. Kaip gud­ru!

Jei­gu tar­kim pen­si­nin­kas gy­ve­na vie­nas ir dar tau­po, per mė­ne­sį jis ne­su­var­to­ja nė ku­bi­nio met­ro du­jų. Už­tat be­veik už tris ku­bus tu­ri su­mo­kė­ti šiaip sau. Kad du­jų vers­las kles­tė­tų!

Be­veik eu­rą Kel­mės dau­gia­bu­čių gy­ven­to­jai tu­ri mo­kė­ti už tai, kad iki jų bu­to atei­na šal­tas van­duo.

Dar gud­riau sa­vo kel­miš­kiais var­to­to­jais nau­do­ja­si ši­lu­mos tie­kė­jai. Re­no­va­vus di­de­lę da­lį dau­gia­bu­čių, ma­žė­ja ši­lu­mos su­var­to­ji­mas. Be to, ma­žų vai­kų ne­tu­rin­čios šei­mos tau­po. Ka­dan­gi prie ra­dia­to­rių pri­tvir­tin­ti re­gu­lia­to­riai, ši­lu­mos įsi­lei­džia tik tiek, kiek bū­ti­na.

Ma­not daug su­tau­po?

Ši­lu­mi­nin­kai ima mo­kes­tį už tai, kad per bu­tą ei­na vamz­dis – šil­dy­mas nuo sto­vų – 2 eu­rai. Bend­ro nau­do­ji­mo pa­tal­pų šil­dy­mas – pust­re­čio. Dar vie­nas mo­kes­tis už šil­dy­mą pa­gal da­lik­lius – tai yra už ši­lu­mą, ku­rią pa­ts var­to­to­jas įsi­lei­do į bu­tą. Mo­kes­tis už karš­tą van­de­nį, ku­rio ku­bi­nis met­ras kai­nuo­ja be­veik 7 eu­rus. O šei­ma iš­nau­do­ja bent ke­le­tą ku­bų. Dar mo­kes­tis už skai­tik­lių ap­tar­na­vi­mą – 1,22 eu­ro. Ir vis­ką vai­ni­kuo­ja va­di­na­mas gy­va­tu­ko mo­kes­tis – 11,34 eu­ro.

Be­je, at­ski­rai bend­ro­vei ši­lu­mos var­to­to­jai dar tu­ri mo­kė­ti už ši­lu­mos punk­tų prie­žiū­rą. Tai­gi, su­dė­jus eu­riu­ką prie eu­riu­ko, kai­na už po­ros kam­ba­rių bu­tu­ko šil­dy­mą su­si­da­ro to­kia pati kaip ne­ma­žo na­mo, ku­rį šil­dy­da­mas ga­mi­ni ir karš­tą van­de­nį.

Nu­si­žiū­rė­ję į ki­tus var­to­to­jų mel­ži­mo meist­rus, šie­met nuo lie­pos pir­mo­sios sa­vo­tiš­ką abo­nen­ti­nį mo­kes­tį įve­dė ir at­lie­kų tvar­ky­to­jai.

Nors gy­ven­to­jai ir kai ku­rie ra­jo­no Ta­ry­bos na­riai prie­ši­no­si, prieš vė­ją ir at­lie­kų tvar­ky­to­jų ape­ti­tus pa­pūs­ti ne­pa­vy­ko.

Kiek­vie­nas kel­miš­kis per mė­ne­sį tu­ri su­mo­kė­ti po 1,34 eu­ro abo­nen­ti­nį mo­kes­tį, pa­va­din­tą pa­sto­vią­ja mo­kes­čio už at­lie­kų tvar­ky­mą da­li­mi. Per me­tus vie­nam žmo­gui šis mo­kes­tis sie­kia dau­giau kaip 16 eu­rų.

Kai ku­riuo­se Šiau­lių ap­skri­ties ra­jo­nuo­se dar dau­giau. Dar rei­kia mo­kė­ti ir už kiek­vie­ną iš­vež­tą šiukš­lių kon­tei­ne­rį. At­lie­kų tvar­ky­mas ge­ro­kai pa­bran­go.

O kur dar kas­mė­ne­si­niai abo­nen­ti­niai mo­kes­čiai už te­le­fo­nus, in­ter­ne­tą, te­le­vi­zi­ją, už ban­ko kor­te­les ir pa­slau­gas?

Žmo­gus tiek ap­raiz­gy­tas vi­so­kiau­sių mo­kes­čių vo­ra­tink­liu, kad sun­ku ir iš­si­pai­nio­ti. Vos tik priim­da­mi ko­kią nors gy­vy­biš­kai rei­ka­lin­gą ar ne­la­bai rei­ka­lin­gą pa­slau­gą tam­pa­me abo­ne­men­tais, ku­rių pi­ni­gi­nės tu­ri­nys pra­de­da pri­klau­sy­ti nuo pa­slau­gas tei­kian­čio abo­nen­to. Pri­si­siur­bę prie var­to­to­jo, jie ga­li ne­var­žo­mi abo­nen­ti­nį mo­kes­tį kel­ti, di­din­ti ir pa­slau­gos kai­ną.

Tai­gi, elekt­ros tie­kė­jų ruo­šia­ma ka­lė­di­nė do­va­nė­lė jau var­gu ar ką nors nu­ste­bins.

Ste­bi­na tik tai, kad var­to­to­jas, mo­kė­da­mas ne tik už pa­slau­gą, bet ir abo­nen­ti­nį mo­kes­tį, pa­va­din­tą pa­sto­vią­ja da­li­mi iš­lai­ky­ti to vers­lo inf­rast­ruk­tū­rą, per prie­var­tą tam­pa lab­da­riu. Tik re­mia ne ko­kį var­guo­lį, o sve­ti­mą ir ga­na pel­nin­gą vers­lą.

Inf­rast­ruk­tū­rą tie vers­li­nin­kai tu­rė­tų iš­si­lai­ky­ti iš už pa­slau­gą gau­na­mų pa­ja­mų. Juo­lab, kad var­to­to­jas jiems yra ga­ran­tuo­tas. Ir bank­ro­tas ne­gre­sia. Žmo­nės neap­sieis be ši­lu­mos, be van­dens, be du­jų ir elekt­ros, be te­le­fo­nų, in­ter­ne­to, te­le­vi­zi­jos ir kon­tei­ne­rių at­lie­koms.

O gal bū­tent to­dėl jų vo­ra­tink­liu ap­raiz­gy­tais var­to­to­jais ir nau­do­ja­ma­si? Juk ra­jo­nuo­se nė­ra nei dvie­jų ši­lu­mos, nei van­dens, nei du­jų ar elekt­ros tie­kė­jų. Vers­las be al­ter­na­ty­vos var­to­to­jui vers­lui la­bai pa­to­gus.

Dar ge­rai, kad Kel­mė­je, Ty­tu­vė­nuo­se ar Rad­vi­liš­ky­je yra dau­giau pre­ky­bos cent­rų, nes ir jie įves­tų abo­nen­ti­nį mo­kes­tį sa­vo inf­rast­ruk­tū­rai pa­lai­kyti.

Net­ru­kus abo­nen­ti­nius mo­kes­čius, ma­tyt, mo­kė­si­me ir ant­ka­pi­nių pa­mink­lų meist­rams bei duob­ka­siams, nes ka­da nors pa­si­nau­do­si­me jų pa­slau­go­mis.