80 centų už metus

80 cen­tų už me­tus

Re­gi­na MUS­NEC­KIE­NĖ

reginamus@skrastas.lt

Šį ir ki­tą mė­ne­sį „Sod­ra“ pa­ma­lo­nins tuos pen­si­nin­kus, ku­rie tu­ri dau­giau kaip 30 me­tų dar­bo sta­žo. Už kiek­vie­nus viršp­la­ni­nius me­tus bus pri­de­da­ma po 80 cen­tų. Prog­no­zuo­ja­ma, jog pen­si­jos dau­giau kaip 40 me­tų dar­bo sta­žą tu­rin­tiems sen­jo­rams pa­di­dės de­vy­niais eu­rais. Ma­ža to, jie pen­si­jos ne­prie­mo­ką gaus už vi­sus šių me­tų mė­ne­sius. Tai­gi, šį ir ki­tą mė­ne­sį Lie­tu­vos pen­si­nin­kų pi­ni­gi­nės bus kiek sto­rė­les­nės.

Ta­čiau pa­žiū­rė­ki­me, kaip ši ge­ra­no­riš­ka val­dan­čių­jų nau­jo­vė vei­kia pra­ktiš­kai.

63 me­tų kel­miš­kė jau dve­ji me­tai dir­ba bū­da­ma pen­si­jo­je. Kai ati­dir­bo pir­muo­sius me­tus, nuė­ju­si į „Sod­rą“ pa­pra­šė, kad per­skai­čiuo­tų jos pen­si­ją, nes dar­bo sta­žas pa­di­dė­jo dar me­tais.

„Sod­ra“ ne­si­gin­či­jo, per­skai­čia­vo. Prie pen­si­jos mo­te­riai pri­dė­jo 7 eu­rus ir ke­lio­li­ka cen­tų. Ne kaž­kas. Bet po­rą die­nų, o, jei kuk­liau, ir il­giau, vie­ni­ša mo­te­ris jau ga­li iš­si­mai­tin­ti ar­ba su­mo­kė­ti už du­jas.

Kel­miš­kė vy­lė­si, jei­gu svei­ka­ta leis dirb­ti dar ket­ve­rius me­tus, pen­si­ja pa­di­dės 35 eu­rais. Jau vi­sai ne­blo­gai. Nors, aiš­ku, pi­ni­gai per tą lai­ką bū­tų ge­ro­kai nu­ver­tė­ję.

Šie­met, kai su­ka­ko dar vie­ne­ri me­tai po pen­si­nio am­žiaus, dir­ban­ti pen­si­nin­kė vėl nu­sku­bė­jo į „Sod­rą“. Ke­ti­no pa­ra­šy­ti pra­šy­mą, kad vėl per­skai­čiuo­tų pen­si­ją, nes sta­žas pa­di­dė­jo dar me­tais. Ti­kė­jo­si, kad jos pen­si­ja bus pa­di­din­ta dar sep­ty­niais eu­rais. De­ja, su­ži­no­jo, jog pra­šy­mų ra­šy­ti jau ne­be­rei­kės. Pen­si­jos bus per­skai­čiuo­ja­mos au­to­ma­tiš­kai. Bet tai bus pa­da­ry­ta rugp­jū­čio ar rug­sė­jo mė­ne­siais.

Atė­jo rugp­jū­tis, ir mo­te­ris per in­for­ma­vi­mo prie­mo­nes su­ži­no­jo, kad ant­rie­ji pen­si­jo­je bū­nant ati­dirb­ti jos me­tai įver­tin­ti de­vy­niais kar­tais ma­žiau – tik 80 cen­tų. Guo­džia­si tik tuo, jog už tu­ri­mą virš­nor­mi­nį dar­bo sta­žą šie­met pen­si­ja jai vis tiek pa­kils aš­tuo­niais eu­rais. O ki­tą­met?

Už ki­tus me­tus jau be­bus pri­dė­ti nie­kin­gi 80 cen­tų. Už ket­vir­tus ir penk­tus – po tiek pat. Tai­gi, vie­toj 35 eu­rų, ku­riuos ti­kė­jo­si gau­ti ati­dir­bu­si pen­ke­rius me­tus bū­da­ma pen­si­jo­je, mo­te­ris gaus per­pus ma­žiau 17 eu­rų ir 40 cen­tų.

Val­dan­tie­ji „vals­tie­čiai“ pen­si­nin­kus guo­džia, jog ki­tais me­tais pen­si­jos vėl di­dės bent 20 eu­rų, nes bus in­dek­suo­ja­mos. Ir taip kiek­vie­nais me­tais... Bet in­dek­sa­vi­mas ga­lios vi­siems.

O dir­ban­čių pen­si­nin­kų pa­dė­tis, pa­ly­gi­nti su anks­tes­nią­ja tvar­ka, tar­si ir pa­blo­gė­ja. Ar apie tai ne­pa­gal­vo­ta? Ar neap­si­žiū­rė­ta? Ar ban­do­ma tau­py­ti dir­ban­čių­ pen­si­nin­kų są­skai­ta?

Tei­sy­bės dė­lei reik­tų pa­gir­ti „vals­tie­čius“, jog jie la­biau nei anks­tes­nės val­džios rū­pi­na­si pen­si­nin­kais. Grą­ži­no vi­sus kon­ser­va­to­rių „pa­si­sko­lin­tus“ pi­ni­gus iš kri­zės lai­ko­tar­piu dir­bu­sių pen­si­nin­kų, ke­lis kar­tus nors ir po ne­daug jau pa­kė­lė pen­si­jas.

Ta­čiau vis tiek pen­si­nin­kų ma­te­ria­li­nė pa­dė­tis ge­rė­ja la­bai iš lė­to. Vi­du­ti­ne pen­si­ja da­bar lai­ko­ma, kai žmo­gus gau­na kiek dau­giau kaip 300 eu­rų. Jei­gu jis gy­ve­na dau­gia­bu­ty­je, apie šim­tą eu­rų kai­nuo­ja bu­to iš­lai­ky­mas. Apie 50 eu­rų at­siei­na vais­tai, nes re­tas sen­jo­ras be jų jau beap­siei­na.

Lie­ka pu­sant­ro šim­to eu­rų. Da­lis jų išei­na ba­tams, dra­bu­žiams, hi­gie­nos reik­me­nims, su­ge­du­siai bui­ties tech­ni­kai su­tai­sy­ti. Mais­tui lie­ka gal ko­kie trys eu­rai die­nai.

Ne vie­nas sen­jo­ras, kai vai­kai pa­klau­sia, ką pa­do­va­no­ti su gim­ta­die­niu ar var­da­die­niu, pa­pra­šo nu­pirk­ti ko nors ska­naus pa­val­gy­ti. Nes nei ei­li­nę die­ną, nei šven­tėms ska­nes­niam kąs­niui jam, pa­pras­čiau­siai, ne­be­lie­ka pi­ni­gų.

Apie ki­ną, teat­rą ar ko­kį ki­tą mo­ka­mą kul­tū­ri­nį ren­gi­nį, o juo la­biau iš­vy­ką nė­ra nė kal­bos.

O ką da­ry­ti tiems, ku­rių pen­si­ja ne­sie­kia nė vi­du­ti­nės? Pro­vin­ci­jo­je yra daug žmo­nių, ku­rie ne­gau­na nė dvie­jų šim­tų eu­rų. Nors ne­tin­gi­nia­vo. Vie­na kai­mo mo­te­ris pa­sa­ko­jo ko­lū­ky­je dir­bu­si vy­riš­kus dar­bus: mė­žė mėš­lą, kil­no­jo pie­no pil­nus bi­do­nus, 20 me­tų ran­ko­mis mel­žė kar­ves. O kai nuė­jo pen­si­jos, su­ži­no­jo, kad jos skai­čiuo­ti be­veik nė­ra iš ko. Kol su­tvir­tė­jo ko­lū­kiai, at­ly­gi­ni­mai bu­vo la­bai ma­ži. Be to, kar­tais ir skai­čiuo­da­vo juos ne­są­ži­nin­gai, dir­ban­čio pi­ni­gus „už­ra­šy­da­vo“ ne­dir­ban­čiam.

Ant­ra ver­tus, ne ką so­čiau gy­ve­na ir jau­nos šei­mos, dir­ban­čios už mi­ni­ma­lų at­ly­gi­ni­mą. Nors mi­ni­ma­lus at­ly­gi­ni­mas jau pa­sie­kė 400 eu­rų, į ran­kas žmo­gui lie­ka dar­gi ma­žiau nei vi­du­ti­nė pen­si­ja. O jau­nam rei­kia kur­tis, leis­ti į mo­kyk­lą vai­kus, juos ap­rū­pin­ti. Kaip iš­si­vers­ti?

Skir­tu­mas tik toks, kad jau­nas žmo­gus dar tu­ri svei­ka­tos. Ga­li va­žiuo­ti pa­ver­gau­ti į už­sie­nį. Ga­li Lie­tu­vo­je su­si­ras­ti ant­rą dar­bą.

Sen­jo­rui ta pra­sme sun­kiau. Ta­čiau nie­kaip ne­ga­liu už­mirš­ti vaiz­do, kai va­žiuo­jant mik­roau­to­bu­su į Vo­kie­ti­ją vie­na sep­ty­nias­de­šimt me­tų per­ko­pu­si kel­miš­kė bend­ra­ke­lei­vė va­žia­vo į Da­ni­ją skin­ti braš­kių. Nu­ga­ros skaus­mų kan­ki­na­ma mo­te­ris kei­kė val­džią , jog, su­lau­ku­si gar­baus am­žiaus, dar tu­ri dirb­ti sun­kius dar­bus ir len­kė­si už­sie­nio ūki­nin­kams, kad ją dar įsi­lei­džia į braš­kių lau­kus.