Naujausios
80 centų už metus
Regina MUSNECKIENĖ
Šį ir kitą mėnesį „Sodra“ pamalonins tuos pensininkus, kurie turi daugiau kaip 30 metų darbo stažo. Už kiekvienus viršplaninius metus bus pridedama po 80 centų. Prognozuojama, jog pensijos daugiau kaip 40 metų darbo stažą turintiems senjorams padidės devyniais eurais. Maža to, jie pensijos nepriemoką gaus už visus šių metų mėnesius. Taigi, šį ir kitą mėnesį Lietuvos pensininkų piniginės bus kiek storėlesnės.
Tačiau pažiūrėkime, kaip ši geranoriška valdančiųjų naujovė veikia praktiškai.
63 metų kelmiškė jau dveji metai dirba būdama pensijoje. Kai atidirbo pirmuosius metus, nuėjusi į „Sodrą“ paprašė, kad perskaičiuotų jos pensiją, nes darbo stažas padidėjo dar metais.
„Sodra“ nesiginčijo, perskaičiavo. Prie pensijos moteriai pridėjo 7 eurus ir keliolika centų. Ne kažkas. Bet porą dienų, o, jei kukliau, ir ilgiau, vieniša moteris jau gali išsimaitinti arba sumokėti už dujas.
Kelmiškė vylėsi, jeigu sveikata leis dirbti dar ketverius metus, pensija padidės 35 eurais. Jau visai neblogai. Nors, aišku, pinigai per tą laiką būtų gerokai nuvertėję.
Šiemet, kai sukako dar vieneri metai po pensinio amžiaus, dirbanti pensininkė vėl nuskubėjo į „Sodrą“. Ketino parašyti prašymą, kad vėl perskaičiuotų pensiją, nes stažas padidėjo dar metais. Tikėjosi, kad jos pensija bus padidinta dar septyniais eurais. Deja, sužinojo, jog prašymų rašyti jau nebereikės. Pensijos bus perskaičiuojamos automatiškai. Bet tai bus padaryta rugpjūčio ar rugsėjo mėnesiais.
Atėjo rugpjūtis, ir moteris per informavimo priemones sužinojo, kad antrieji pensijoje būnant atidirbti jos metai įvertinti devyniais kartais mažiau – tik 80 centų. Guodžiasi tik tuo, jog už turimą viršnorminį darbo stažą šiemet pensija jai vis tiek pakils aštuoniais eurais. O kitąmet?
Už kitus metus jau bebus pridėti niekingi 80 centų. Už ketvirtus ir penktus – po tiek pat. Taigi, vietoj 35 eurų, kuriuos tikėjosi gauti atidirbusi penkerius metus būdama pensijoje, moteris gaus perpus mažiau 17 eurų ir 40 centų.
Valdantieji „valstiečiai“ pensininkus guodžia, jog kitais metais pensijos vėl didės bent 20 eurų, nes bus indeksuojamos. Ir taip kiekvienais metais... Bet indeksavimas galios visiems.
O dirbančių pensininkų padėtis, palyginti su ankstesniąja tvarka, tarsi ir pablogėja. Ar apie tai nepagalvota? Ar neapsižiūrėta? Ar bandoma taupyti dirbančių pensininkų sąskaita?
Teisybės dėlei reiktų pagirti „valstiečius“, jog jie labiau nei ankstesnės valdžios rūpinasi pensininkais. Grąžino visus konservatorių „pasiskolintus“ pinigus iš krizės laikotarpiu dirbusių pensininkų, kelis kartus nors ir po nedaug jau pakėlė pensijas.
Tačiau vis tiek pensininkų materialinė padėtis gerėja labai iš lėto. Vidutine pensija dabar laikoma, kai žmogus gauna kiek daugiau kaip 300 eurų. Jeigu jis gyvena daugiabutyje, apie šimtą eurų kainuoja buto išlaikymas. Apie 50 eurų atsieina vaistai, nes retas senjoras be jų jau beapsieina.
Lieka pusantro šimto eurų. Dalis jų išeina batams, drabužiams, higienos reikmenims, sugedusiai buities technikai sutaisyti. Maistui lieka gal kokie trys eurai dienai.
Ne vienas senjoras, kai vaikai paklausia, ką padovanoti su gimtadieniu ar vardadieniu, paprašo nupirkti ko nors skanaus pavalgyti. Nes nei eilinę dieną, nei šventėms skanesniam kąsniui jam, paprasčiausiai, nebelieka pinigų.
Apie kiną, teatrą ar kokį kitą mokamą kultūrinį renginį, o juo labiau išvyką nėra nė kalbos.
O ką daryti tiems, kurių pensija nesiekia nė vidutinės? Provincijoje yra daug žmonių, kurie negauna nė dviejų šimtų eurų. Nors netinginiavo. Viena kaimo moteris pasakojo kolūkyje dirbusi vyriškus darbus: mėžė mėšlą, kilnojo pieno pilnus bidonus, 20 metų rankomis melžė karves. O kai nuėjo pensijos, sužinojo, kad jos skaičiuoti beveik nėra iš ko. Kol sutvirtėjo kolūkiai, atlyginimai buvo labai maži. Be to, kartais ir skaičiuodavo juos nesąžiningai, dirbančio pinigus „užrašydavo“ nedirbančiam.
Antra vertus, ne ką sočiau gyvena ir jaunos šeimos, dirbančios už minimalų atlyginimą. Nors minimalus atlyginimas jau pasiekė 400 eurų, į rankas žmogui lieka dargi mažiau nei vidutinė pensija. O jaunam reikia kurtis, leisti į mokyklą vaikus, juos aprūpinti. Kaip išsiversti?
Skirtumas tik toks, kad jaunas žmogus dar turi sveikatos. Gali važiuoti pavergauti į užsienį. Gali Lietuvoje susirasti antrą darbą.
Senjorui ta prasme sunkiau. Tačiau niekaip negaliu užmiršti vaizdo, kai važiuojant mikroautobusu į Vokietiją viena septyniasdešimt metų perkopusi kelmiškė bendrakeleivė važiavo į Daniją skinti braškių. Nugaros skausmų kankinama moteris keikė valdžią , jog, sulaukusi garbaus amžiaus, dar turi dirbti sunkius darbus ir lenkėsi užsienio ūkininkams, kad ją dar įsileidžia į braškių laukus.