Šimtametei mokyklai trūksta tik sporto salės

Šim­ta­me­tė is­to­ri­ja

Šiau­lių ra­jo­no Ši­lė­nų mo­kyk­los fo­jė pa­si­tin­ka spal­vin­gi tor­tai – gim­ta­die­nio pro­ga pa­reng­ta bend­ruo­me­nės na­rių pie­ši­nių pa­ro­da-kon­kur­sas "100 tor­tų mo­kyk­lai".

Mo­kyk­los lan­gus puo­šia kar­pi­niai, at­kar­to­jan­tys mo­kyk­los her­bo mo­ty­vus ir skai­čius "100". Ko­ri­do­riu­je mo­kyk­los is­to­ri­ją ga­li­ma per­skai­ty­ti met­raš­ty­je.

Šven­tė jau čia pat.

"Mo­kyk­lą iš­puo­šė mo­ky­to­jai su vy­res­nių kla­sių mo­ki­niais. Ke­lias sa­vai­tes kir­po, kli­ja­vo. Idė­ja mū­sų dai­lės mo­ky­to­jos Li­nos Ja­nio­ny­tės – ji mū­sų va­rik­lis, di­zai­ne­ris", – sa­ko mo­kyk­los di­rek­to­rė Li­na Ni­pa­ra­vi­čie­nė.

Šven­ti­nę die­ną vai­ni­kuos ren­gi­nys, ku­ria­me da­ly­vaus bend­ruo­me­nė ir sve­čiai, pa­kvies­ti bu­vę di­rek­to­riai, mo­ky­to­jai, mo­ki­niai.

Da­bar­ti­niai mo­ki­niai pa­ruo­šė kon­cer­tą, bus da­li­ja­ma­si pri­si­mi­ni­mais, is­to­ri­ja. Šimt­me­tį baigs tran­kiais šo­kiais – di­džė­jaus il­giau­siai mo­kyk­lo­je dir­ban­tis vy­res­ny­sis ma­te­ma­ti­kos ir fi­zi­kos mo­ky­to­jas Au­re­li­jus Balt­ru­šai­tis.

"Švęs­ti šimt­me­tį pa­si­rin­ko­me per Tarp­tau­ti­nę mo­ky­to­jų die­ną, no­rė­da­mi pa­svei­kin­ti mo­ky­to­jus. Di­rek­to­rius nė­ra di­rek­to­rius, jei ne­tu­ri ge­rų mo­ky­to­jų, no­ri­si kad jie pa­si­jaus­tų ypa­tin­gi", – sa­ko L. Ni­pa­ra­vi­čie­nė.

Ruoš­da­ma­si ju­bi­lie­jui, mo­kyk­los bend­ruo­me­nė kau­pė is­to­ri­ją. Apk­lau­sė vie­tos gy­ven­to­jus, rin­ko in­for­ma­ci­ją, kal­bi­no bu­vu­sius mo­ki­nius, mo­ky­to­jus. Svar­bus ži­nių šal­ti­nis – daug me­tų ra­šo­mas mo­kyk­los met­raš­tis.

Pra­di­nė mo­kyk­la Ši­lė­nuo­se pra­dė­jo veik­ti 1919 me­tais. "Mo­kyk­los pa­tal­pos bu­vo blo­gos, žie­mą la­bai šal­ta, to­dėl kiek­vie­nam mo­ki­niui rei­kė­jo at­neš­ti glė­bį mal­kų. Mo­ki­nių bu­vo apie 40", – to­kį K. Ši­mai­čio iš Dvi­ka­pių kai­mo pa­sa­ko­ji­mą 1984 me­tais met­raš­ty­je pa­tei­kė mo­ky­to­ja V. Ti­mins­kie­nė.

Mo­kyk­la sa­vo pa­sta­to ne­tu­rė­jo, tad kla­sės vei­kė ke­lių ūki­nin­kų tro­bo­se.

Nuo 1930 me­tų Ši­lė­nų mo­kyk­los ve­dė­ja bu­vo Pe­la­gė­ja Čer­niaus­kai­tė.

Tar­pu­ka­riu mo­ki­nių bū­da­vo la­bai daug, suo­luo­se sė­dė­da­vo ir po ke­tu­ris. Bū­da­vo, kad ke­tu­rias kla­ses baig­da­vo dvi­de­šimt­me­čiai ir vy­res­ni.

Il­giau­siai mo­kyk­la vei­kė na­me ša­lia da­bar­ti­nės mo­kyk­los (da­bar vei­kia par­duo­tu­vė). Į da­bar­ti­nį pa­sta­tą mo­kyk­la įsi­kė­lė 1964 me­tais.

1953 me­tais pra­di­nė mo­kyk­la bu­vo reor­ga­ni­zuo­ta į sep­tyn­me­tę, 1962 me­tais – į aš­tuon­me­tę, 1986 me­tais – į de­vyn­me­tę, 1992 me­tais įgi­jo pa­grin­di­nės mo­kyk­los sta­tu­są.

Nuo šių me­tų Ši­lė­nų mo­kyk­la ne­be­tu­ri 9–10 kla­sių. Mo­kyk­lo­je mo­ko­si 76 mo­ki­niai. Vei­kia iki­mo­kyk­li­nio ir prieš­mo­kyk­li­nio ug­dy­mo gru­pės.

Svar­bu – sau­gu­mas

"Mo­kyk­la ne­tu­ri bū­ti pa­si­ren­gi­mas gy­ve­ni­mui. Mo­kyk­la tu­ri bū­ti gy­ve­ni­mas", – L. Ni­pa­ra­vi­čie­nė pa­ro­do mo­kyk­los cre­do, už­ra­šy­tą ant ko­ri­do­riaus sie­nos.

Di­rek­to­rė di­džiuo­ja­si, kad Ši­lė­nų vai­kai iki aš­tun­tos kla­sės neiš­va­žiuo­ja ki­tur. Ši­lė­nuo­se mo­ko­si mo­ki­niai ir iš ap­lin­ki­nių kai­mų, ko­lek­ty­vi­nių so­dų. Mo­kyk­li­nis au­to­bu­siu­kas ry­te vai­kus su­ren­ka, po pie­tų iš­ve­ža na­mo.

Gy­vy­bės kai­mui su­tei­kė ir ga­liau­siai išas­fal­tuo­tas ke­lias nuo Šiau­lių.

"Kai­mas la­bai at­si­ga­vęs, pa­si­kei­tė, iš­gra­žė­jo. Kas­met vyks­ta di­de­lė šven­tė, bend­ruo­me­nė la­bai drau­giš­ka, bend­rau­ja su mu­mis, rū­pi­na­si, o mes sten­gia­mės pa­tei­sin­ti lū­kes­čius – rū­pi­na­mės jų vai­kais", – sa­ko L. Ni­pa­ra­vi­čie­nė.

Di­rek­to­rė džiau­gia­si, kad Ši­lė­nuo­se ku­ria­si nau­ja­ku­riai, tė­vai sta­to­si na­mus, o vai­kai atei­na į dar­že­lį.

"Iš­si­kė­lė­me prio­ri­te­tą in­ves­tuo­ti į iki­mo­kyk­li­nį, prieš­mo­kyk­li­nį ug­dy­mą. Tu­ri­me dar­že­lio gru­pę nuo 3 me­tu­kų, šiuo me­tu yra 16 vai­kų, dar trys vai­kiu­kai pra­dės lan­ky­ti nuo gruo­džio mė­ne­sio. Ši­lė­nuo­se nė­ra dar­že­lio, tik Šiau­liuo­se. Tiek per­nai, tiek šie­met – pil­na gru­pė. Ban­dy­si­me už­siau­gin­ti pir­mo­kus nuo pat ma­žu­mės", – sa­ko di­rek­to­rė.

Jau­kus ma­žiau­sių­jų mo­kyk­los lan­ky­to­jų žai­di­mų kam­ba­rys per pie­tus tuš­čias – vi­si sal­džiai mie­ga.

L. Ni­pa­ra­vi­čie­nė nea­be­jo­ja, kad ir vai­kams, ir tė­vams la­bai svar­bu sau­gu­mo jaus­mas.

Pir­mos kla­sės mo­ky­to­ja atei­na į dar­že­lio gru­pę, pa­skai­to pa­sa­kų prieš mie­gą, ve­da pa­mo­kė­les, kad bū­si­miems mo­ki­nu­kams bū­tų leng­viau pri­pras­ti.

Kai ket­vir­to­kai ruo­šia­si pe­rei­ti į penk­tą kla­sę, mo­ky­to­jai da­ly­ki­nin­kai ve­da ke­lias pa­mo­kas, su­si­pa­žįs­ta.

Trūks­ta spor­to sa­lės

Vy­res­ny­sis ma­te­ma­ti­kos ir fi­zi­kos mo­ky­to­jas Au­re­li­jus Balt­ru­šai­tis Ši­lė­nų mo­kyk­lo­je dir­ba 37-tus me­tus.

Šiau­lie­tis, bai­gęs tuo­me­ti­nį Šiau­lių pe­da­go­gi­nį ins­ti­tu­tą, ga­vo pa­sky­ri­mą į Ši­lė­nus. Ir dar­bo­vie­tės ne­kei­tė.

"Ga­liu pa­ly­gin­ti, kaip mo­kyk­la pa­si­kei­tė. Dar trūks­ta išo­rei re­no­va­ci­jos, bet juk ne sie­nos mo­ko. O vi­du­je – la­bai jau­ku. Kai ma­žes­nė mo­kyk­la, ko­lek­ty­vas vi­sa­da drau­giš­kes­nis. Jei vyks­ta ren­gi­nys, da­ly­vau­ja vi­si iki vie­no mo­ky­to­jai, vi­si ser­ga už sa­vo mo­kyk­lą."

Šiuo me­tu mo­kyk­lo­je dir­ba 19 mo­ky­to­jų. A. Balt­ru­šai­tis su­skai­čia­vo, kad mo­ky­to­jų am­žiaus vi­dur­kis – apie 34 me­tus, į sta­tis­ti­ką dar neįt­rauk­ta jau­na nau­ja mo­ky­to­ja.

Be­veik vi­si mo­ky­to­jai at­va­žiuo­ja iš Šiau­lių, Rad­vi­liš­kio. A. Balt­ru­šai­tis pri­si­me­na, kad bu­vo mo­men­tų, kai mo­kyk­lo­je ne­dir­bo nė vie­nas vie­ti­nis.

Da­bar lie­tu­vių kal­bos mo­ko ši­lė­niš­kė Ing­ri­da Vait­ku­vie­nė, o nuo rug­sė­jo mu­zi­kos mo­ky­to­ja pra­dė­jo dirb­ti bu­vu­si mo­ki­nė Ing­ri­da Ei­se­nai­tė.

"Tu­ri­me šo­kių mo­ky­to­ją – ne kiek­vie­na ma­ža mo­kyk­lė­lė sau ga­li tai leis­ti. Me­tai iš me­tų yra su­ku­ria­mas miu­zik­las vi­sai kai­mo bend­ruo­me­nei", – sa­ko di­rek­to­rė.

L. Ni­pa­ra­vi­čie­nė Ši­lė­nų mo­kyk­lo­je prieš še­še­rius me­tus pra­dė­jo dirb­ti spe­cia­lią­ja pe­da­go­ge-lo­go­pe­de. Nuo per­nai va­do­vau­ja Ši­lė­nų mo­kyk­lai. Kar­tu yra ir Pa­ka­pės mo­kyk­los di­rek­to­rė.

"Ne­sa­ky­čiau, kad re­for­mos mus skaus­min­gai lie­čia. Mes už­ten­ka­me pi­ni­gų. Ap­rū­pi­na­me vai­kus vis­kuo, jau ke­le­ri me­tai, kaip at­si­sa­kė­me rink­lia­vų iš tė­ve­lių. Re­mon­to dar­bus at­lie­ka­me pa­tys, ne­sam­do­me dar­bi­nin­kų ar fir­mų. Gy­ve­na­me tau­piai, ne­bi­jo­me paieš­ko­ti pi­giau. Pa­de­da ir 2 pro­cen­tų pa­ra­ma", – sa­ko di­rek­to­rė.

Ir pri­si­me­na, kad, gir­da­ma ko­lek­ty­vą, dar ne­pa­mi­nė­jo ap­tar­nau­jan­čio per­so­na­lo – ke­tu­rių žmo­nių, ku­rie su­tvar­ko ir te­ri­to­ri­ją, ir pa­tal­pas, atei­na anks­čiau, išei­na vė­liau – yra ge­rie­ji mo­kyk­los "nykš­tu­kai".

Tik vie­no da­ly­ko mo­kyk­lai la­bai trūks­ta – spor­to sa­lės, jos ne­bu­vo per vi­są šim­tą me­tų. Su­jun­gė dvi kla­ses – pa­tal­pos jau yra, tik jas rei­kia įreng­ti. Tad ju­bi­lie­jų pa­sky­rė šiam su­ma­ny­mui įgy­ven­din­ti – kreip­sis į sve­čius pa­gal­bos ir pa­ra­mos.

Mo­kyk­la – spor­tiš­ka: ves­ti dziu­do už­siė­mi­mų at­va­žiuo­ja ži­no­mas tre­ne­ris Ro­lan­das Kaz­laus­kas, kū­no kul­tū­ros vy­res­ny­sis mo­ky­to­jas Au­ri­mas Man­čas ug­do jau­nuo­sius spar­tie­čius.

Šie­met per Ju­du­mo sa­vai­tę mo­ki­niai ne tik da­rė mankš­tas, bet pir­mą kar­tą mo­kyk­lo­je per­trau­kų me­tų vy­ko dis­ko­te­ka.

Kai­mo mo­kyk­los pri­va­lu­mai

Eta­ti­nis ap­mo­kė­ji­mas ne­sus­kal­dė ko­lek­ty­vo. L. Ni­pa­ra­vi­čie­nė sa­ko, kad or­ga­ni­za­vo ne vie­ną po­sė­dį, pri­sta­tė si­tua­ci­ją, aiš­ki­no ir at­vi­rai kal­bė­jo­si, su­dė­lio­jo prio­ri­te­tus.

"Sis­te­ma aiš­kes­nė, ži­nai, kiek gau­ni už kiek­vie­ną dar­bą. Tik ap­skri­tai mo­ky­to­jo dar­bas dar ma­žai yra ver­ti­na­mas. Juk mo­ky­to­jas dir­ba su žmo­gu­mi, iš ku­rio pa­skui išei­na mi­nist­ras", – sa­ko A. Balt­ru­šai­tis.

Kai­mo mo­kyk­los daž­nai su­lau­kia kri­ti­kos dėl mo­ky­mo­si re­zul­ta­tų. Kaip se­ka­si Ši­lė­nų mo­kyk­lai?

"In­ter­ne­ti­nės sve­tai­nės pus­la­py­je yra pa­sie­ki­mų re­zul­ta­tai. Mo­kyk­la ati­ti­ko vi­sus ro­dik­lius, ku­rie ke­lia­mi mies­tų, did­mies­čių mo­kyk­loms. Mes ne­ga­li­me di­džiuo­tis 10 kla­sės ver­ti­ni­mais, nes pas mus ne­lik­da­vo stip­rūs de­šim­to­kai, bet 8 kla­sės pa­sie­ki­mų pa­tik­ri­ni­mo re­zul­ta­tai pa­kan­ka­mai aukš­ti", – sa­ko di­rek­to­rė.

Pa­sak A. Balt­ru­šai­čio, ly­gi­na­mi ne­pa­ly­gi­na­mi da­ly­kai, kai iš mo­kyk­los išei­na ge­riau­si mo­ki­niai.

Mo­ky­to­jas svars­to: ar tie, ku­rie kri­ti­kuo­ja kai­mo mo­kyk­las, yra jo­se ap­si­lan­kę?

"Sup­ran­tu, kad rei­kia tau­py­ti, bet yra žmo­nės, mo­kyk­los at­mos­fe­ra. Aš nei­šė­jau į mies­tą, nes čia kiek­vie­ną vai­ką ga­li pa­žin­ti, su­teik­ti pa­pil­do­mų kon­sul­ta­ci­jų. Kai kla­sės ne­di­de­lės, su vai­kais ga­li dirb­ti in­di­vi­dua­liai."

A. Balt­ru­šai­tis pa­tei­kia mo­kyk­lo­je vie­šė­ju­sio NA­TO oro po­li­ci­jos mi­si­jos ka­rio iš Nor­ve­gi­jos pa­vyz­dį: la­kū­nas bai­gė mo­kyk­lą, ku­rio­je mo­kė­si 40 vai­kų – Nor­ve­gi­jo­je ma­žos mo­kyk­los ver­ti­na­mos.

"Įsi­vaiz­duo­ki­me, vai­kui rei­kė­tų kel­tis 6 va­lan­dą, va­žiuo­ti į Šiau­lius, pa­skui vėl lauk­ti au­to­bu­so. Čia vis­kas ša­lia, mo­ky­to­jai pa­žįs­ta­mi, tė­vai ga­li bet ka­da atei­ti: ar kaž­ko trūks­ta, ar kaž­kas ne­si­se­ka", – sa­ko mo­ky­to­jas.

"Aną­dien vie­nas tė­tis pa­mirš­tą kū­no kul­tū­ros ap­ran­gą at­ne­šė. O jei vai­kas bū­tų 20 ki­lo­met­rų iš­vež­tas, tė­tis ne­beat­neš­tų", – juo­kia­si di­rek­to­rė.

Yra mo­ki­nių, ku­rie na­mų dar­bus ruo­šia mo­kyk­lo­je, nes ne­tu­ri tin­ka­mų są­ly­gų na­muo­se – jie lie­ka po pa­mo­kų ir dir­ba su mo­ky­to­jais.

Op­ti­ma­lus va­rian­tas

Prieš tre­je­tą me­tų Ši­lė­nų mo­kyk­la su­ma­nė nau­ją iš­leis­tu­vių tra­di­ci­ją: reng­ti di­de­lę šven­tę kie­me, su­kvies­ti vi­są bend­ruo­me­nę, deng­ti sta­lus, šok­ti, dai­nuo­ti ir išei­nan­čiuo­sius iš mo­kyk­los iš­ly­dė­ti su do­va­no­mis.

Praė­ju­siais moks­lo me­tais taip at­si­svei­ki­no su bai­gu­siais 8–10 kla­ses, šiais moks­lo me­tais bus tik aš­tun­to­kai.

"Kai mo­kyk­lo­je yra virš 70 mo­ki­nių, pa­žįs­ti kiek­vie­ną, net ir nuo­tai­kas ma­tai, jei kaž­kas ne taip, pa­kal­bi­ni. Mes ži­no­me kiek­vie­ną ma­mą, kiek­vie­ną tė­tį. Bū­na la­bai gai­la vai­ką iš­leis­ti. Vai­kai su mu­mis užau­ga", – sa­ko di­rek­to­rė.

A. Balt­ru­šai­tis pa­pil­do, kad mo­ki­niai, bai­gę mo­kyk­lą, atei­na ap­lan­ky­ti, pa­si­kal­bė­ti su mo­ky­to­jais: "Jie ne­bi­jo už­suk­ti, pa­žiū­rė­ti, kaip kla­sės pa­si­kei­tė. Mo­kyk­la bū­na kaip ant­ri na­mai, iš mo­kyk­los išei­na su šil­tu pri­si­mi­ni­mu."

Ko­kia Ši­lė­nų mo­kyk­los atei­tis?

"Stip­rus iki­mo­kyk­li­nis, prieš­mo­kyk­li­nis ug­dy­mas, kad tė­vai pa­si­ti­kė­tų mu­mis ir mes vai­kus užau­gin­tu­me iki pat aš­tun­tos kla­sės. Pas­kui stip­rūs mo­ki­niai rink­tų­si gim­na­zi­jas, ki­ti pro­fe­si­nes mo­kyk­las. Man at­ro­do, tai pa­ts op­ti­ma­liau­sias va­rian­tas", – ma­no L. Ni­pa­ra­vi­čie­nė.

Ir vi­sus nuo­šir­džiai svei­ki­na su Tarp­tau­ti­ne mo­ky­to­jų die­na.