Naujausios
Svarbi data kalendoriuje
Lietuvos Respublikos Seimas patvirtino ir į atmintinų dienų sąrašą Lietuvos žydų gelbėtojų dieną įrašė praėjusių metų pabaigoje.
Žydų gelbėtojų diena pasirinkta kovo 15-oji, prisimenant Vilniaus geto žydų gelbėtoją Oną Šimaitę, 1966 metų kovo 15 dieną tapusią pirmąja lietuve, kuriai suteiktas Pasaulio tautų teisuolės vardas.
Lietuva yra pirmoji valstybė pasaulyje, kuri į atmintinų dienų sąrašą įtraukė žydų gelbėtojų dieną.
Pasiūlymas pažymėti šią dieną atėjo iš Šiaulių. Šiaulių apskrities žydų bendruomenės pirmininkas Sania Kerbelis sako, jog po Pasaulio tautų teisuolių skvero Šiauliuose atidarymo buvo kreiptasi į Seimo narius šiauliečius. Sureagavo tik Stasys Tumėnas, idėją iškėlęs Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijoje. Atmintinų dienų įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo siekta kovo 15-ąją paskelbti Lietuvos žydų gelbėtojų diena, pasirašė Seimo nariai Paulė Kuzmickienė, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Emanuelis Zingeris, Liudvika Pociūnienė ir S. Tumėnas.
„Kad data atsirado kalendoriuje, nėra eilinis dalykas, tai svarbu ir dėl Lietuvos įvaizdžio pasaulyje, ir kad bus pagerbti tie asmenys, – sako S. Kerbelis. – Man skambino žmogus iš Izraelio, kurio mamą karo metais išgelbėjo Grigalaičių šeima. Jis Izraelyje eina aukštas pareigas, aš jam užsiminiau, kad inicijuotų, jog atsirastų viso Pasaulio tautų teisuolių diena“, – sako S. Kerbelis.
Kovo 15 dieną 12 valandą Lietuvos žydų gelbėjimo dienos minėjimas Šiauliuose vyks Pasaulio tautų teisuolių skvere, esančiame Ežero ir Vilniaus gatvių sankirtoje.
Planuojama, kad renginyje dalyvaus Pasaulio tautų teisuolių palikuonys, bus uždegta žvakių, pagerbtas atminimas. Minėjime bus perskaitytos Šiaulių apskrities Pasaulio tautų teisuolių vardai ir pavardės.
„Norisi, kad data būtų ne tik kalendoriuje pažymėta, norėtųsi, kad atsirastų tradicija, kad dalyvautų mokyklos, visuomenė“, – sako S. Kerbelis. Jo teigimu, Lietuvos žydų gelbėtojų dienos minėjimas bus įžanga į lapkričio mėnesio renginį, skirtą pagerbti Vaikų akcijos Šiaulių gete aukas. Šiemet minimos 80-osios šio tragiško įvykio metinės.
„Tai tarsi kita pusė. Jei nebūtų Pasaulio tautų teisuolių, ir tie išgelbėti vaikai nebūtų išgelbėti“, – sako S. Kerbelis.
Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus duomenimis, paminklu Šiauliuose dabar pagerbti 149 Pasaulio tautų teisuoliai.
Pavyzdys visam pasauliui
Kasmet Pasaulio tautų teisuolių mažėja, dažno sveikata nebeleidžia dalyvauti renginiuose. S. Kerbelis džiaugiasi, kad, talkinant Šiaulių „Aušros“ muziejaus darbuotojui Viktorui Gundajevui, pavyko įrašyti Pasaulio tautų teisuolės Genovaitės Černiauskaitės-Dugnienės atsiminimus. Mažeikiuose gyvenanti moteris dalyvavo Pasaulio tautų teisuolių skvero Šiauliuose atidarymo iškilmėse 2021 metų rudenį.
Bronislovui ir Onai Černiauskams (po mirties) ir jų dukrai Genovaitei Pasaulio tautų teisuolių vardas buvo suteiktas 1993 metais.
Černiauskų šeima žydus gelbėjo Kelmės rajone, tuometiniame Užvenčio valsčiuje, Sarakiškių kaime. G. Černiauskaitė-Dugnienė pokalbyje prisiminė, kaip tėvas parvažiavo už galvos susiėmęs, apsiverkė ir pasakė, kad nuo šiandien darys, kiek įmanoma, kad padėtų žydams. Šeimoje nebuvo jokio prieštaravimo.
G. Černiauskaitei-Dugnienei iš vaikystės įsiminė epizodas, apibūdinantis tėvo charakterį. Kai vėlų vakarą į šeimos namus pasibeldė elgeta, tėvas jį pasikvietė į namus, liepė iškūrenti pirtį, duoti persirengti gerus rūbus, pasodino su visais prie stalo, apnakvindino, o rytą į kelionę dar įdėjo maisto.
„Man nekelia nuostabos, kad jis ir toliau liko žmogumi, – sako S. Kerbelis. – G. Černiauskaitės-Dugnienės tėvas turėjo didelį autoritetą. Keturios moterys pas juos išgyveno beveik visą karą, kiti keisdavosi, kol būdavo randama kita vieta. Aplinkiniai žmonės nujautė, bet neišdavė. Ateina kaimynai, bulvių pritarkuota, puikiai supranta, kad negali viena šeima tiek suvalgyti. Bet visi tylėjo.“
S. Kerbelis tiki, kad Šiaulių apskrities Pasaulio tautų teisuolių sąrašas dar bus papildytas, nors liudininkų yra vis mažiau, o sprendimą priimančiame Jad Vašem institute vieno žmogaus paliudijimo nepakanka.
Pernai Vyriausybėje vykusioje ceremonijoje Jad Vašem Holokausto memorialo pirmininkas Dani Dayan Pasaulio tautų teisuolių medaliais ir diplomais pagerbė devynis lietuvius, tarp jų – šviesaus atminimo šiauliečius Joną ir Oną Žvinklevičius. Apdovanojimas perduotas žydų gelbėtojų dukrai Violetai Volkovienei.
Pasak S. Kerbelio, gelbėtojai rizikavo ne tik savo gyvenimu, bet ir visos giminės ateitimi. Nebuvo aišku, nei kiek karas tęsis, nei kokia bus jo baigtis.
Žydų bendruomenės pirmininkui įsiminė šviesaus atminimo Josifo Turko, pabėgusio iš geto, pasakojimas. Karas ėjo į pabaigą, kažkas iš aplinkinių sužinojo ir įskundė jo slaptavietę. Įspėtas kaimynų, spėjo pabėgti. Bet kai atėję naciai jo nerado, išsivedė į lauką gelbėtojų sūnų ir jį sušaudė.
„Nori nenori, pasaulyje skamba, kad 95 procentai žydų bendruomenės Lietuvoje buvo nužudyta. Kalbama, kad visuomenė buvo abejinga, kad buvo daug prisidėjusių. Jei neparodai geros pusės, atrodo, kad viskas buvo juoda, kad niekas nebandė gelbėti ir padėti. Teisuolių pavyzdys rodo, kad net sudėtingiausiomis aplinkybėmis buvo kitas sprendimas“, – sako S. Kerbelis.
