Naujausios
Kainos – kosminės?
Šiaulietė Alina ir jos vyras nuosavo būsto žvalgosi ne pirmą mėnesį. Trejų metų sūnų auginantys sutuoktiniai kol kas gyvena išsinuomotame bute.
Augant nuompinigiams, šeima nusprendė kreiptis į banką dėl kredito nekilnojamam turtui įsigyti. Sužinojo paskolą gausiantys. Tačiau niekaip nesuranda poreikius ir finansines galimybes atitinkančio dviejų arba trijų kambarių buto.
Šiauliečiai stebisi akyse kylančiomis kainomis: už moderniau suremontuotą trijų kambarių būstą miesto centrinėje dalyje jau prašoma ir 100 000 eurų, o atokesniame nuo centro Šimšės mikrorajone kaina už tvarkingą trijų kambarių butą be remonto perkopusi per 70 000.
Jaunai, vidutines pajamas turinčiai šeimai tokios kainos – lyg kosmosas. Sutuoktiniai viliasi, jog burbulas turėtų sprogti, kaip tai nutiko apie 2008-uosius metus.
Tuo tarpu nekilnojamojo turto ekspertai kainų sprogimo, kokio tikisi ne tik minėta šeima, bet ir daugiau žmonių, besižvalgančių nuosavo būsto, neprognozuoja. Esą nekilnojamasis turtas šiais metais ir toliau turėtų brangti, stabiliai augančios kainos greičiausiai išliks dar penkerius metus. Taigi tie pirkėjai, kurie tikisi sulaukti patogaus momento ir čiupti jiems patikusi būstą, gali likti be nieko – arba butas bus nupirktas greičiau, arba jo kaina dar labiau pakilusi.
Kalbant apie butus Šiauliuose – pasiūlymų šiuo metu sumažėję perpus – mieste viso labo apie 200 pasiūlymų, kai prieš kelerius metus jų būdavo vidutiniškai 400. Suprantama, kai maža pasiūla, o paklausa išlikusi, kainos šoko į viršų, nes nebėra, ką pirkti. Šiauliai kainomis ėmė vytis Kauną.
„Jei neremontuoto buto vidurkis buvo apie 700 eurų už kvadratinį metrą, tai dabar gali būti ir 900. Neatmetu, kad kažkada už neremontuoto buto kvadratą mokėsime ir 1 000 eurų“, – teigia Robertas Masevičius, nekilnojamojo turto agentūros „Creston“ brokeris.
Anot jo, nuo 2015 metų, kai buvo įvestas euras, nekilnojamasis turtas pabrango kone dvigubai, o didžiausias šuolis – nuo 2016 metų.
Kur daugiau žalumos
„Creston“ brokeriai Robertas ir Tomas Masevičiai jaučia pastaraisiais metais ženkliai suaktyvėjusį būstų ir sklypų poreikį Šiauliuose, taigi turintiems turto ir galvojantiems jį parduoti dabar esą itin palankus laikas.
Pastebima, kad karantinas pakoregavo kai kurių žmonių mintis. Pabuvę kelis mėnesius nedideliuose butuose, jie suprato norintys didesnių erdvių, be to, aplinkos – su kuo daugiau žalumos. Tai todėl, sako brokeriai, karantino laikotarpiu žmonės šturmavo sodų bendrijas, nupirko net ir tuos sklypus, kurie prekyboje buvo užsistovėję po kelerius metus.
Taipogi pastebėta, kad miesto vietose, kur yra daugiau medžių, sklypų kaina išaugo drastiškai.
„Jei kai kuriose miesto vietose standartinių šešių arų sklypų kainos siekia 40–45 tūkstančius eurų, nenustebkite, jei savininkas, už sklypą, pavyzdžiui, esantį prie parko, paprašys ir 60 000 eurų. Brangūs sklypai ir prie Šiaulių gamtininkų stoties – už šešių arų sklypą čia galima pakloti 50 000 eurų. Žodžiu, ten, kur yra gamtos, pigaus sklypo rasti nesitikėkite“, – sako R. Masevičius.
Šiauliai pastaraisiais metais smarkiai plečiasi į kelias puses – į kitoje Architektų gatvės pusėje esančius Dainų, Žaliūkų kaimus, į Lieporius už Akropolio ir į Salduvės parko pusę, kur formuojama daug naujų sklypų.
Gyventi patrauklūs Ginkūnai jau beveik užsipildę.
Kylantis sklypų pirkimo vajus jaučiamas keletą metų. Pastebėta, kad juos dažniau įsigyja žmonės, kurie jau turi nekilnojamojo turto, bet apsisprendžia viską parduoti ir statytis namą. Dabar labai populiarūs „grybuko“ formos namai, kurių statybą ir organizuoja patys savininkai.
Per pastaruosius kelerius metus kotedžų paklausa Šiaulių mieste taip pat išaugo. Kotedžai statomi įvairiuose miesto mikrorajonuose, tad pirkėjai turi iš ko rinktis.
„Kai karantinas pasirodė mūsų gyvenime, nekilnojamojo turto sandoriai buvo kiek pristoję – visi tikėjosi kainų nuosmukio. Bet reikėtų suprasti, kad, kai pinigai yra spausdinami, jie tiesiog nuvertėja. Todėl žmonės, turintys santaupų, pradėjo mąstyti, kad reikia kuo greičiau investuoti į nekilnojamąjį turtą, ir tai padarė. Tie, kurie įsigytus būstus išnuomojo, dar ir gerokai išlošė – nuomos kainos taip pat ženkliai pakilusios“, – teigia brokeris.
Centre ar nuošaliau?
„Yra žmonių, kurie už butą Šiaulių miesto centre pakloja tokią sumą, už kokią galėtų nusipirkti namą. Jų paaiškinimas paprastas – aš nevergausiu namui. Klientų yra įvairių“, – iš patirties kalba R. Masevičius.
Apibendrintai kalbant, žmones, kaip minėta, aktyviau domisi erdvesniais butais. Vieni mieliau renkasi gyvenamąją vietą Šiaulių pietiniame rajone, kiti ieško būstų centre. Pastebėta, kad, jei šeima būstą nuomojosi centre arba centre užaugo, tai ir nuosavo būsto žvalgomasi centre. Tas pats ir kalbant apie kitus miesto mikrorajonus.
„Pirkėjams du analogiški butai pietiniame ir Šimšėje yra iš esmės skirtingi. Žmonės žiūri prioritetus, kur jam kas arčiau. Žodžiu, yra pietinio pirkėjai ir centro – kaip kam. Pasitraukti iš įprastos gyvenamosios aplinkos žmogui yra sudėtinga“, – sako brokeriai.
Jei pirkėjų nuomonės skiriasi dėl namo geografinės padėties, tai dėl buto lokalizacijos name nuomonės dažniausiai ir toliau sutampa. Populiariausiais aukštais, kuriuose žmonės nori gyventi, ir toliau išlieka antras bei trečias. Butai žemutiniame ir viršutiniame aukštuose, pastebima, nors galiausiai ir nuperkami, vis dėlto pasiūloje užsistovi ilgėliau. Ir pirkėjui patrauklesnis neretai būna neremontuotas, vis dėlto trečiame aukšte esantis butas, negu suremontuotas viršutiniame.
Šiauliai neturi galimybės pirkėjams pasiūlyti naujos statybos būstų, kurie sostinėje smarkiai konkuruoja su senos statybos. Mūsų mieste naujos statybos būstų praktiškai nėra – o kai nėra, pirkėjams lieka tenkintis senais namais. Šiuo metu įgyvendinamas projektas Išradėjų gatvėje, Salduvės viešbutyje, kuris netrukus turėtų išsikelti. Šis pastatas bus renovuojamas ir pritaikomas naujakuriams, pageidaujantiems vieno, dviejų ir keturių kambarių butų. Reikės įsirengti tik būstų vidų.
Kainos nekris
Kaip minėta, nekilnojamojo turto kainų stabilus augimas jaučiamas nuo 2016 metų. Anot brokerio T. Masevičiaus, paprastai kainų šuolis įvykdavo kiekvienų naujų metų pavasarį. Šiemet kitaip – kainos šoko jau nuo sausio mėnesio.
Brokeriams bene dažniausiai tenka atsakyti į pirkėjams aktualų klausimą: ar kainos kris.
Pagrindo kainoms kristi esą nėra.
„Valstybė dabar yra žmonių pusėje, jiems pinigus duoda, verslus gelbėja, valstybė skolinasi ir skolina. Tačiau kuo daugiau valstybė skolinasi, tuo pinigai labiau nuvertėja. Taigi laukiantys, kada kainos kris, tokias viltis turėtų mesti iš galvos ir kuo greičiau susirasti būstą“, – sako T. Masevičius.
Brokerių teigimu, ketverius–penkerius metus pirkėjai vis laukė, kada į nekilnojamojo turto rinką ateis krizė, tikėjosi, kad dešimties metų ciklas apsisuks ir nekilnojamojo turto kainos kris, kaip tai nutiko 2008-aisiais.
„Jei pagal tai skaičiuoti, tai 2019-aisiais kainos turėjo nukristi. O nenukrito jos todėl, kad centriniai bankai pinigus tiesiog spausdina ir įlieja į rinką. Ir ekonomika nestoja, o jei nestoja, kaip gali ateiti ekonominė krizė? Niekas gi nesitikėjo, kad krizė COVID-19 forma ateis į įvairias gyvenimo sferas. Bet tik ne į nekilnojamojo turto sritį – ją pandemija kaip tik perjungė į aukštesnę „, – sako nekilnojamojo turto agentas Tomas.
Jis tvirtina, kad jokio burbulo, kaip mėgstama įvardyti nekilnojamojo turto kainų šuolį, šiuo metu nėra – kainos kyla pagrįstai.
Miestas gyvas ir patrauklus
Kalbant apie aktyvią nekilnojamojo turto rinką, derėtų paneigti visas kalbas apie Šiaulius, kaip mirštantį didmiestį. Vien pernai žmonių mūsų mieste padaugėjo 1 800 žmonių, lygiai tiek, kiek sumažėjo Panevėžyje.
Pastaraisiais metais darbo rinka Šiauliuose įgauna vis didesnį pagreitį. Šiauliai, ne tik Vilnius ir Kaunas, patrauklūs tampa ir investuotojams. Noriai miestą renkasi ir imigrantai iš Ukrainos, kurie čia planuoja atsivežti ir apsigyventi su šeimos nariais. Tiesa, ukrainiečiai kol kas noriau kalba apie nekilnojamojo turto nuomą, ne įsigijimą.Į Šiaulius aktyviau žvalgosi ir užsienyje ne vienerius metus praleidę tautiečiai. Jų planuose – grįžti į Šiaulius, įsigyti nekilnojamo turto – butą, namą ar sklypą, susirasti darbą arba kurti asmeninį verslą.
