Naujausios
Pagerbs Pasaulio tautų teisuolius
Renginys Vilniaus ir Ežero gatvių sankryžoje prasidės 10 valandą.
Iškilmingoje ceremonijoje planuoja dalyvauti Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, Izraelio, Vokietijos, JAV, Danijos ambasadoriai, Japonijos ambasados atstovas, Lietuvos kariuomenės vadas gen. ltn. Valdemaras Rupšys, NATO integravimo pajėgų Lietuvoje vadas plk. Peter Nielsen, Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky, Pasaulio tautų teisuoliai, jų palikuonys ir kiti garbingi svečiai.
Anapilin išėjusių Pasaulio tautų teisuolių atminimas bus pagerbtas tylos minute ir gėlių žiedais, skambės muzikiniai kūriniai, bus sakomos kalbos.
Po ceremonijos dalyviai bus pakviesti vykti į Dainų parką, kur numatyta sodinti sakurų sodą.
12 valandą 30 minučių Venclauskių namuose paskaitą, skirtą Pasaulio tautų teisuoliams atminti, skaitys Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus atstovai.
Renginyje planuoja dalyvauti ir dvi Pasaulio tautų teisuolės: Genovaitė Černiauskaitė-Dugnienė, gyvenanti Mažeikiuose, ir Antonina Matuzevičiūtė-Briliuvienė iš Kauno.
Šiemet minimos 80-osios Holokausto pradžios metinės. Žydų getai Šiauliuose buvo įsteigti 1941 metų liepą. Pirmasis – Kaukazo getas – įkurtas teritorijoje tarp Prūdelio, Šiaulių žydų senųjų kapinių ir Ežero gatvės. Antrojo, Trakų gatvės geto, teritorija apėmė Trakų ir Ežero gatves. 1944 metais, likvidavus Šiaulių getą, žydai pervežti į Štuthofo koncentracijos stovyklą. Po karo Šiauliuose liko 350–500 žydų.
Amžina padėka
Šiaulių apskrities žydų bendruomenės pirmininkas Sania Kerbelis sako, kad paskutiniu momentu Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejus atkreipė dėmesį ir patikslino, jog paminkle trūksta Pasaulio tautų teisuolių pavardžių. Buvo dar kartą susisiekta su Jad Vašem institutu – paaiškėjo, kad sąrašą skubiai reikės papildyti maždaug dviem dešimtimis pavardžių. Iš viso skvere bus įamžinta per 180 Šiaulių mieste ir regione žydus gelbėjusių asmenų. Platesnę informaciją apie Pasaulio tautų teisuolius, jų istorijas bus galima sužinoti nuskenavus QR kodą.
Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus iniciatyva į Jad Vašem institutą yra išsiųsti ir žydus gelbėjusių, Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi apdovanotų šiauliečių Žvinklevičių dokumentai. Tikėtina, kad jiems bus suteiktas Pasaulio tautų teisuolių vardas ir ateityje jų pavardės bus įamžintos paminkle Šiauliuose.
„Ko gero, į Šiaulius pirmą kartą suvažiuos tiek Pasaulio tautų teisuolių palikuonių, nebūdavo progos jų pasikviesti. Ne vienas šiaulietis apdovanotas Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi, pasigendu dėmesio šiems žmonėms iš Savivaldybės. Prezidentūra apdovanoja, o kad Savivaldybė pasikviestų bent gėlytę įteikti – to nebuvo“, – sako S. Kerbelis.
Pirmininkas pasidžiaugė praeitą mėnesį Kuršėnų kultūros centre vykusiu minėjimu, į kurį buvo pakviesti Pasaulio tautų teisuolių palikuonys.
Sumanymas Šiauliuose pagerbti Pasaulio tautų teisuolius S. Kerbeliui kilo maždaug prieš penkerius metus, kai socialiniuose tinkluose pamatė aptariamą idėją Vilniuje sukurti teisuolių skverą – vyko ginčai dėl vietos. Ši diskusija tebesitęsia iki šios dienos.
S. Kerbelis prisidėjo prie Viktoro Davido Brenerio, JAV 1 cento monetos kūrėjo, įamžinimo Šiauliuose, bendravo su projektą įgyvendinusiais profesoriumi Vaidotu Januliu, Jonu Nekrašiumi. Tuo metu paraleliai buvo svarstoma ir apie Viliaus Purono projektą, vienas iš pasiūlymų buvo, kad 1 JAV cento paminklas stovėtų Vilniaus–Ežero gatvių sankryžoje. Kai autorius šios vietos atsisakė, S. Kerbeliui dingtelėjo mintis, kad ji būtų tinkama Pasaulio tautų teisuolių skverui.
Tuo metu Šiaulių apskrities žydų bendruomenei vadovavęs Josifas Buršteinas pateikė prašymą Savivaldybei, vėliau S. Kerbelis idėją išdėstė tuometinei Savivaldybės vyr. architektei Rasai Budrytei, sulaukė palaikymo. Idėjai pritarė ir tuometinė Taryba.
„Mes iškėlėme idėją, o dėl įgyvendinimo norėjome, kad pasisakytų profesionalai, – prisimena S. Kerbelis. – Iš pradžių buvo kalbama tik apie teisuolių skvero įamžinimą, vėliau kilo mintis įamžinti ir getų vietas. Pirmas getas niekaip nebuvo įamžintas, o antrąjį getą įamžino Leiba Lipšicas pagal tų laikų galimybes, ačiū jam už tai.“
Komisija konkurso nugalėtoju išrinko Ado Toleikio projektą „Jungtis“. Pagrindinė „Jungties“ idėja – lietuvių ir žydų bendradarbiavimas Holokausto metu. Projekte sujungti lietuviškas ornamentas ir Dovydo žvaigždė. Meniniai akcentai pažymėjo ir vietas, kur stovėjo abiejų getų vartai. Senasis, L. Lipšico rūpesčiu pastatytas paminklinis akmuo integruotas į visumą.
S. Kerbelis atkreipė dėmesį, kad visuose projekto pristatymuose dalyvavo tuometis vicemeras Domas Griškevičius, aktyviai procesu domėjosi Seimo narys Stasys Tumėnas.
„Buvo momentų, kai Savivaldybėje atsirado svarbesnių dalykų nei teisuolių skveras, bet tegul palieka sąžinei tų, kurie tai darė. Peripetijos po pusės metų bus pamirštos, o kas yra, liks ilgam“, – sako S. Kerbelis.
Bendrijos pirmininkas socialiniuose tinkluose skaito diskusijas: yra žmonių, kurie pasisako, kad įamžinimo tikrai reikėjo, bet yra ir tokių, kurie iš nežinojimo, kas yra teisuolis, rašo, jog „vėl žydams paminklą pastatė“.
S. Kerbelis dalyvauja minėjimuose įvairiuose Lietuvos miestuose: žmonės, kurių šeimų nariai buvo išgelbėti, visuomet kalbose mini, kad dėka gelbėjusių yra jie, vaikai, anūkai.
„Man tai įstrigo. Manau, kiek žydų tauta bus, tiek bus dėkinga Pasaulio teisuoliams. Jie išgelbėjo žmones, kurie vėliau prisidėjo prie Izraelio valstybės kūrimo. Jei jie nebūtų išgelbėti, klausimas, koks šiandien Izraelis būtų, – svarsto S. Kerbelis. – Pavardės, iškaltos teisuolių skvere, mažiausia pagarbos dalelytė, ką mes galime padaryti, turėtų būti ir daugiau gatvių, pavadintų Pasaulio teisuolių vardais. Skvere galėtų vykti istorijos pamokos.“
