
Naujausios
Vieni – projektuoja, kiti – perka įrangą
Nors iš pradžių kalbėta apie 5 milijonų eurų investicijas į oro uosto infrastruktūrą, vėliau Šiaulių miesto savivaldybė pakoregavo savo ketinimus ir skyrė beveik beveik 10 milijonų.
Už šiuos biudžetinius pinigus per trejus metus planuojama įrengti orlaivių privažiavimo takus, stovėjimo aikštelę bei kitus reikalingus objektus. Ši infrastruktūra reikalinga pirmajam oro uosto investuotojui UAB "Termicom", kuris išsinuomojo iš oro uosto sklypą ir žada ten statyti orlaivių remonto bazę.
"Atnaujinta infrastruktūra yra labai svarbi ir pirmajam investuotojui, kuris investicinės sutarties su savivaldybe pagrindu 2021 metais turi pradėti savo veiklą – remontuoti orlaivius. Investuotojas, gavęs europinių fondų paramą, įsigijo įrangą, reikalingą orlaiviams remontuoti, pristatė ją į oro uostą. Darbai juda taip, kaip ir buvo suplanuota", – teigė oro uosto direktorė Aurelija Kuezada.
Savivaldybė už 136,7 tūkstančio eurų nupirko projektavimo paslaugą, ir šiuo metu vykdomi projektavimo darbai, kuriuos planuojama baigti rugpjūčio 20 dieną. Rudenį turėtų prasidėti statybos darbai. Panašiai tuo pačiu metu savo statybas turėtų pradėti ir UAB "Termicom".
Tačiau sėkmingai oro uosto veiklai reikalingas turtas, kurį valdo Krašto apsaugos ministerija. Kelis angarus ir A peroną anksčiau oro uostas valdė patikėjimo teise. Pasikeitus teisės aktams, liko vienintelė galimybė – turtą nuomoti rinkos kainomis. Savivaldybė ketverius metus ieškojo sutarimo su KAM, bet nesėkmingai.
Iš teisininkų ginčų laukia pergalės
Šią savaitę Lietuvos Vyriausybės kancleris Algirdas Stončaitis sukvietė trijų ministerijų, kariuomenės atstovus, Šiaulių miesto vadovus bei Šiaulių oro uosto direktorę apsvarstyti oro uosto veiklos bei galimų investicijų klausimus.
Šiaulių oro uosto direktorė paviešino pranešimą, kuriame teigia, jog nuo 2015 metų besitęsianti turto perdavimo Šiaulių oro uostui istorija, tikėtina, baigsis. Po ilgų teisinių diskusijų, pasitarimo metu tarp Krašto apsaugos ministerijos, Vyriausybės kanceliarijos, Finansų ministerijos ir Šiaulių miesto atstovų, buvo nuspręsta grįžti prie jau šių metų sausio mėnesį siūlyto Krašto apsaugos ministerijai sprendimo – papildyti Vyriausybės nutarimą punktu, kuriame būtų nurodyta, kokį konkrečiai turtą KAM perduoda oro uostui nuomos pagrindais ir kad investicijos į minėtą turtą užskaitomos į nuomos mokestį.
Pasitarime dalyvavęs Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius Antanas Bartulis patvirtino, kad sutarta dėl turto nuomos, tačiau dėl jos kainos dar bus deramasi.
"Įrašius, kad turtas perduodamas nuomos santykiais, suveikia teisės aktas, kad nuomai turtas turi būti perduodamas rinkos kainomis. Čia situacija pasidaro individuali. Kadangi nuomotojas – kariuomenė – turi turtą, juo naudotis gali tik įvardinta įmonė – Šiaulių oro uostas. Tarp jų vyks derybos ir nuomos šalys susitars. Jei ten teisininkai nustos ginčytis ir priims šią nuostatą, bus tikrai didelė pergalė", – aiškino administracijos direktorius.
Kiek savivaldybė dar pasirengusi investuoti? A. Bartulis sako, kad žiūrės pagal komercinės veiklos plėtrą. Oro uostui teks nuomotis ir angarą, kuriame įmonė pati įrengė veterinarijos sandėlį su laboratorija ir termorežimu.
Ar investuotojai nepasitrauks?
Oro uosto direktorė pastebi, kad visų sparčiai vykdomų darbų kontekste buvo girdimos abejonės ar tikrai investuotojas UAB "Termicom" įvykdys savo įsipareigojimus, ar jis tinkamas vykdyti oro uosto dalies plėtros projektą nacionalinio saugumo užtikrinimo prasme.
"Į mero klausimą, ar investuotojas tikrai galės be trukdžių dirbti ir toliau, pasitarime išgirdome beveik vienbalsį atsakymą – taip", - tikino A. Kuezada.
A. Bartulis sako neįsivaizduojąs, kaip investuotojai galėtų palikti savo padarytas 10 milijonų investicijas, ir po kelerių metų pasitraukti iš Šiaulių oro uosto. Jam tai neatrodo logiška.
"NATO susikoncentravo į priešingą oro uosto pusę, o mums, civiliokams, palieka visą šitą dalį. Pagaliau tokia remonto bazė gali pasitarnauti ir kariškiams", – aiškino administracijos vadovas, paklaustas, ar nekelia investuotojams grėsmių galima NATO bazės plėtra.
"Laikas, kuris prabėgo nuo 2013 metais atliktos olandų konsultacinės įmonės NACO oro uosto galimybių studijos buvo negailestingas. Prarastoms galimybėms. Vizija buvo ekonomiškai pagrįsta, finansiškai įvertinta ir augimo perspektyvos didėjančios kiekvienais metais. Deja, brangi ir žydrom spalvom nupiešta ateitis atgulė į stalčių. Ten guli iki šiol. Bet noras matyti tą gražesnę ateitį ir tikėti miesto patrauklumu bei ekonominiu augimu nedingo", – komentuoja oro uosto direktorė.