Naujausios
Šiaulių oro uostas nepasotinamas
Šiaulių oro uostas kelia nesibaigiančius iššūkius ir siurbia miesto biudžeto pinigus. Neseniai apskriejo džiaugsminga žinia – į oro uostą ateina pirmasis investuotojas, pasirengęs investuoti 10 milijonų eurų, jei Savivaldybė sukurs reikiamą infrastruktūrą. Politikai tam supratingai patvirtino 5 milijonų sumą per dvejus metus. Kodėl penkis? Šiandien niekas nežino, nes kai pradėjo aiškintis, pasirodė, kad prireiks beveik dvigubai daugiau.
Jūratė RAUDUVIENĖ
jurate@skrastas.lt
Prisižadėjo sutvarkyti infrastruktūrą
Šiaulių oro uostui per trečią aukcioną pavyko 49 metams išnuomoti du žemės sklypus (bendrai beveik 4 hektarus), ir tai per metus įmonei duos apie 36 tūkstančius eurų pajamų. Tačiau prisikvietus investuotoją, Savivaldybei teko prisiimti įsipareigojimą ir pačiai investuoti į oro uosto infrastruktūrą. Derybų su investuotoju UAB „Termicom“ metu Savivaldybė pasižadėjo įrengti orlaivių privažiavimo takus, stovėjimo aikštelę, nusausinimo sistemą. Tam miesto strateginiame plane buvo numatyti 5 milijonai eurų per dvejus metus.
„Termicom“ oro uosto teritorijoje suplanavo per porą metų pastatyti lėktuvų aptarnavimo ir remonto bazę, sukurti iki 80 gerai apmokamų darbo vietų, o perspektyvoje jų dar beveik padvigubinti. Reikalingai įrangai įsigyti įmonė gavo 1,5 milijono Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos.
Nerimaudami, kad vieni kitų „neišdurtų“ Savivaldybė ir investuotojas susitarė, kad visus darbus atliks lygiagrečiai.
Milijonų reikės beveik dvigubai
Iškilmingai pasirašius investicijų sutartį ir nuaidėjus pakilioms ovacijoms, abi pusės ėmėsi veiksmų. Savivaldybė pasamdė ekspertus – UAB „Statybos inžinierių konsultacijos“ iš Vilniaus, kad šie įvertintų reikalingų atlikti darbų apimtis, numatytų techninius sprendimus ir apskaičiuotų preliminarius jų kaštus. Beveik 40 tūkstančių eurų kainuosiančios ekspertų paslaugos Savivaldybei turi ne tik duoti konkrečius atsakymus dėl reikalingų investicijų, bet ir padėti vesti projektavimo ir darbų viešųjų pirkimų konkursus.
Ekspertams atlikus tokią analizę praėjusią savaitę tapo aišku, kad suplanuotų 5 milijonų mokesčių mokėtojų pinigų neužteks. Net labai neužteks – gali prireikti beveik dvigubai.
Savivaldybės administracijos direktorius Antanas Bartulis pakomentavo, kad rugsėjo mėnesį išeities iš šios situacijos bus ieškoma miesto Taryboje. Politikai turės arba pridėti trūkstamus milijonus, arba leisti Administracijai gerokai mažinti darbų apimtis, kad užtektų suplanuotų 5 milijonų.
„Studijos rengėjai įvertino tiek „Termicom“ poreikius, tiek mūsų norus ir įvardijo tam tikras sumas, su kuriomis dirbame toliau. Tie 5 milijonai, prie kurių visų ausys buvo pripratusios, neturėjo ekonominio pagrindimo, daugiau buvo orientaciniai“, – aiškino Administracijos vadovas.
A. Bartulis pripažįsta, kad sudėtinga padaryti pirmą apčiuopiamą variantą su numatytomis lėšomis ir mano, kad būtų protinga jų pridėti. Jis įsitikinęs, kad šis projektas neša ne tik ekonominį, bet ir rinkodaros, socialinį tikslą. Atėjus vienam investuotojui, tikėtina, iš paskos ateis ir kitas.
Administracijos direktorius patvirtino, kad investicijų pabrangimas ženklus, tačiau apie konkrečias sumas kalbėti nepanoro.
Kurį variantą rinksis?
Šiaulių mero pavaduotojas, pavaduojantis Izraelyje viešintį merą, Domas Griškevičius neslėpė, kad studiją atlikę ekspertai parengė minimalų 8,2 milijono ir maksimalų 9,4 milijono investicijų variantus.
Anot vicemero, tie suplanuoti 5 milijonai eurų buvo abstraktūs. Tiesiog tokių investicijų patvirtinimas buvo požiūris iš Šiaulių miesto tarybos, kad miesto valdžia prisiima įsipareigojimą plėtoti oro uosto teritoriją.
Dabar nusamdyti specialistai, kurie dirbo ir su Vilniaus oro uosto infrastruktūros atnaujinimu, kalba konkretesne kalba. Jie taip pat aiškinasi su „Termicom“, kiek vieni ar kiti dalykai jiems yra reikalingi, ieško galimybių kai kuriuos darbus nukelti į vėlesnius etapus.
D. Griškevičius pripažįsta, kad miestui vienam 8 milijonai yra dideli pinigai, tačiau žiūrint, kaip vystosi Pramoninis parkas, Laisvoji ekonominė zona, matyti didelis potencialas.
Savivaldybės vadovams kelia nerimą ir tai, kad verslo subjektui gali projektas ir nepasisekti, o Savivaldybės milijoninės lėšos liks investuotos neefektyviai. Galima užkrauti papildomų investicijų naštą ir investuotojui, tačiau kyla grėsmė, kad jis pasitrauks. Be to, Savivaldybės investuotos lėšos pasitarnautų ir kitiems oro uoste esantiems laisviems sklypams, ir pačiam oro uostui.
„Savivaldybė turi ieškoti lėšų. Turime visą eilę projektų, galbūt galime kai kurių atsisakyti arba atidėti, kad būtų sukauptos reikiamos lėšos. Buvome kaltinami praėjusių metų pabaigoje nepanaudoję 16 milijonų. Jei būtume išleidę, nebūtume galėję net kalbėti apie didesnį prisidėjimą oro uoste“, – tvirtino D. Griškevičius.
Jis pasakojo, kad svarstomos visos finansavimo galimybės. Kalbėta apie viešąją ir privačią partnerystę, tačiau oro uostas yra specifinė įmonė ir joje negali kurtis bet kas.
Informacija kol kas neviešinama
Pakalbinti Tarybos frakcijų seniūnai apie milijonais brangstančius darbus oro uoste girdėję nebuvo.
Meras, užuot šaukęs seniūnų sueigą ir sprendęs kilusią problemą, išvyko į Jeruzalę dalyvauti tarptautinėse vaikų žaidynėse.
Frakcijos „Už Šiaulius“ seniūnas Denis Michalenko mano, kad politikai turi aiškintis, kodėl tie darbai taip brangsta. Jis prisimena, kad svarstant 5 milijonų Savivaldybės investiciją, skaičiai nebuvo paimti iš oro, o „dauginti kvadratai iš darbų įkainio“. Politikas svarsto, kad jei Administracija per metus nesugeba panaudoti 16 milijonų, tai geriau tegul tuos kelis milijonus prideda oro uostui.
„Gal šis žingsnis padarys mūsų miestą išskirtinį. Gal tai viena iš galimybių Šiauliams?“ – svarstė D. Michalenko.
Artūras Kulikauskas, Liberalų frakcijos seniūnas, apie išaugusį kelių milijonų poreikį oro uostui išgirdo iš „Šiaulių krašto“. Politikas priminė jau anksčiau išreiškęs norą, kad meras kalbėtųsi su Premjeru, krašto apsaugos ministru ir praneštų Šiauliams labai aiškią valstybės poziciją dėl miesto oro uosto.
„Naujoji oro uosto direktorė taip pat kalbėjo, kad pasigenda mero bendravimo aukščiausiu lygmeniu. Gal mes murkdysimės, murkdysimės, o jokios įmonės ateities nebus. Paties mero pozicija mums yra neaiški. Ar mes atlaikysime valstybinių oro uostų konkurenciją?"– abejojo A. Kulikauskas.
Ne tik opozicija, bet ir mero bendražygė Finansų ir ekonomikos komiteto pirmininkė bei frakcijos „Dirbame miestui“ seniūnė Simona Potelienė apie išaugusį milijoninių lėšų poreikį nieko negalėjo pasakyti, nes problema jai buvo nauja.
Redakcijos archyvo nuotr.
Merdintis Šiaulių oro uostas kainuoja vis brangiau.
Vytauto RUŠKIO nuotr.
Vicemeras Domas Griškevičius mano, kad galbūt Savivaldybė galėtų atidėti kai kuriuos savo projektus, kad investicijoms į oro uostą būtų sukaupta pakankamai lėšų.