Naujausios
Įsteigė labdaros ir paramos fondą
31-erių D. Mireškinas jau yra nusifilmavęs per 70 filmų ir serialų, suvaidinęs apie 20 spektaklių. Aktorius, vertindamas Lietuvos paramą Ukrainai, savo kinoramą nutarė parodyti šiauliečiams – kaip didelės pagarbos ir susižavėjimo ženklą.
D. Mireškinas yra įsteigęs labdaros ir paramos fondą ТОРБАН. Rodydamas savo kurtus kino filmus, atspindinčius Ukrainos kultūrą, fondas ТОРБАН turi kilnų tikslą – paremti organizaciją „СОС Дитячі містечка України“, evakuojančią ir reabilituojančią karo vaikus, likusius be tėvų priežiūros, taip pat organizaciją „ГО Спілка підприємців кіно і телеіндустрії“, padedančią fronto linijoje kariaujantiems kultūros atstovams, o jų šiame kare yra nemažai.
Daniilas, prasidėjus žiauriam karui Ukrainoje, du kartus ėjo į karinį dalinį prašytis leisti ginti Tėvynę. Šiuo metu jis, neturėdamas karinės parengties, yra rezerve ir lanko mokymus. Pačioje karo pradžioje Daniilas savanoriavo ir, kai vyko bombardavimai, padėjo evakuoti žmones iš Kyjivo.
Atslūgus karinei įtampai ties Kyjivu, Daniilas su Prancūzijos žurnalistais nuvažiavo į fronto liniją, siekdamas parodyti pasauliui, koks yra siaubingas karas. Būtent – Avdijivkos mieste, Kokso chemijos gamykloje Rytų Ukrainoje (Donecko srities centrinėje dalyje, 22 km į šiaurę nuo Donecko) prie Kamenkos upės. Ten, kur šiuo metu vyksta intensyvūs mūšiai, tuomet slėpėsi apie tris tūkstančius civilių gyventojų. Daniilas, gamykloje lankydamasis su Prancūzijos žurnalistais, tikėjosi, kad bus evakuojami civiliai gyventojai. Vėliau jis kartojo panašią misiją su Italijos žurnalistais. Beje, Daniilas gelbėjo ir naminius augintinius iš apšaudomų teritorijų. Aktorius intensyviai renka paramą Ukrainos kariškiams, savo Tėvynėje aktyviai padeda Ukrainos kariuomenei. Šiuo metu grįžęs į savo mylimą Mažąjį teatrą vaidina spektakliuose, taip pat filmuojasi kine.
Praeitą savaitę karas aplankė ir jo komandą – filmo montuotojas buvo staiga iškviestas į frontą, dėl to teko koreguoti festivalio repertuarą.
Žinomi aktoriai
Vitalijus Salijus – vienas charizmatiškiausių Ukrainos aktorių (nusifilmavęs per 120 filmų ir serialų) – pirmą kartą atvažiuoja į Lietuvą susipažinti ir pabendrauti su Šiaulių publika. Jis itin vertina kiekvieną žiūrovą ir jo emocijas. Paskutiniai Vitalijaus darbai – ukrainietiški filmai „Dirbu kapinėse“ ir „Boževilni“ buvo labai šiltai priimti žiūrovų.
Vitalijus puikiai kuria tiek teigiamus, tiek neigiamus vaidmenis. Kiekvienas jo vaidmuo vis kitoks, aktoriui visuomet pavyksta atskleisti naują įvaizdį.
Ksenia Danilova savo pagrindinį moters vaidmenį filme „Juodasis varnas“ Lietuvos žiūrovams pristatys Kaune spalio 30 dieną. Jos vaidmuo kupinas nepaprasto grožio, jaunos aktorės žavesio, dramatiško talento.
Darija Volga – idėjinė šio festivalio įkvėpėja ir komandos narė – pirmoji pristatė ukrainietiškų filmų savaitgalį Naujojoje Zelandijoje, paskui Didžiojoje Britanijoje ir Australijoje. Kadangi šiose šalyse filmai sulaukė itin didelio susidomėjimo (bilietai buvo bemat iššluoti), sumanyta juos parodyti ir Lietuvai. D. Volga – ypač populiari Ukrainos ir Naujosios Zelandijos režisierė, prodiuserė, laidų vedėja ir aktorė, jos filmai yra teikti „Oskarų“ nominacijoms. D. Volgos bagaže – per 150 serialų ir filmų. Šiuo metu D. Volga kuria filmo „Vanduo“ antrąją ir trečiąją dalis ir, žinoma, ateityje jas su džiaugsmu pristatys Lietuvai.
Kūrėjai – apie filmus
Filme „Pelikano dėsnis“ atsispindi karo įvykiai Ukrainos rytuose. Maža mergaitė ir jos tėtis slepiasi rūsyje su kitais žmonėmis, tarp jų yra netekęs tėvų berniukas. Mergaitė bando su juo susidraugauti, tačiau kelias į jų draugystę eina per daugybę įveiktų kliūčių ir suvokimų.
„Filmavimo metu nenaudojome profesionalaus apšvietimo, kartais scenos buvo apšviestos telefonų žibintuvėliais. Dirbti su vaikais nėra lengva, todėl labai jaudinausi, kaip Tosya suvaidins tėvo mirtį ir savo nualpimą. Tai buvo ekstremali scena: pavargusi aktorė 23 valandą vakare krito taip organiškai, kad akimirką sustingome sulaikę kvapą“, – prisimena režisierė Evgenia Ficarra.
„Šis filmas buvo tarsi išbandymas – visi judėjome intuityviai tamsoje, bet mus skatino troškimas papasakoti apie mergaitę, karo vaiką, skatino skausmas dėl to, kas vyksta šalyje ir, žinoma, kūrybinis polėkis, kurį vis dar prisimename. Šios režisūrinės pastangos leido man aiškiai suprasti, kas aš esu ir ką noriu veikti gyvenime“, – sako Evgenia Ficarra.
„Filmuojant filmą „Naktinis greitasis traukinys“ buvo juokinga istorija: nufilmavome sceną, kai konduktorius išlipa iš traukinio, o paskui nespėja grįžti. Kyjivo stotyje prie pat administracinio pastato pametėme purviną pirštą, labai panašų į tikrą. Manau, kad rytą atėję darbininkai rado jį ten ir buvo labai sujaudinti bei nustebę. Filmavimo metu aktoriams suteikėme visišką laisvę ir jie sugalvojo savo dialogus, susitarė, kaip juos pasakys mums nesakę. Bet išėjo gerai“, – sako režisierės Marina ir Oksana Artemenko.
Filmas „Nereikalingi žmonės“ – liūdna istorija iš tikro gyvenimo apie tai, kaip senelis, filmo pagrindinis veikėjas, sirgo Alzheimerio liga. „Aš ieškojau aktoriaus, kuris būtų bent šiek tiek panašus į mano senelį. Kai išvydau aktoriaus Ihorio Heraščenkos perklausas, iškart pamačiau kai kuriuos panašumus. Tačiau įdomiausia tai, kad, mums susitikus, paaiškėjo, jog aktorius ne tik pažinojo mano senelį, bet ir buvo jo artimas draugas – abu buvę Ukrainos rašytojų sąjungos nariai. Aktoriaus akyse sublizgo ašaros, nes jis labai mylėjo ir gerbė už jį vyresnį mano senelį. Visa tai aš laikau likimo ženklu“, – prisimena režisierė Luli Mamontenko.
„Karas dar kartą paskatino susimąstyti, kokie man svarbūs protėvių balsai. Visada norėjau sukurti filmą apie Ukrainą, dabar šis noras išsipildė. Visiškas nežinojimas, kas bus toliau, padeda į gyvenimą žiūrėti kitaip. Nežinau, kur būsiu aš ir mano šeima, bet nuoširdžiai tikiu, kad Ukraina pagaliau laimės ir bus gerbiama visame pasaulyje. Dauguma žmonių daro viską, kas įmanoma, kad tai įvyktų“, – sako režisierė.
„Įdomus nutikimas iš filmo „Vanduo“: nuėjome pasirinkti Nazaro kambario vietiniame viešbutyje. Vaikščiojame aptriušusiomis grindimis, apžiūrime kambarius, kuriuose – pusnuogių merginų plakatai ant sienų, mėtosi tuščios skardinės ir pamiršti išmesti daiktai. Einame pro nešildomą patalpą, kurioje krūva sukrautų rašomųjų stalų ir kėdžių. Pamatę sieną priešais, aiktelėjome, nusilupęs sienos tinkas ir – Ukrainos žemėlapis su Krymu. Vieningai sušukome, kad čia apsistojame – vieta rasta. Ši siena bus filmo kadre“, – pasakoja D. Mireškinas ir režisierė D. Volga.
Prodiuseris D. Mireškinas primena: aktorius Jura Lisovets išėjo į frontą, kovojo prie Bakhmuto, buvo sužeistas. Dabar vėl grįžo į karą pas savo brolius kovoti už Ukrainos pergalę.
Prašo paramos
„Prašome paremti filmų kūrėjus, sumaniusius šią Ukrainos palaikymo akciją. Kiekvienas Jūsų nupirktas bilietas bus vertinga auka šiuo metu nuo karo kenčiančiai Ukrainai.
Mielai kviečiame visus visus atvykti į išskirtinį Ukrainos filmų savaitgalį. Ateikite, nepasididžiuokite, bus galimybė pabendrauti su aktoriais, ir ne tik...
Malonėkite pagal išgales paremti nuo karo kenčiančią Ukrainą. Jei nuspręstumėte paaukoti kelis eurus, Lietuvos bankai grąžins pervedimo mokestį į Ukrainą – Labdaros ir paramos fondui ТОРБАН“, – prašo festivalio organizatoriai.
Labdaros ir paramos fondas ТОРБАН
BF TORBAN BO
UA 01001 Kyiv, 12 Petra Sagaidachnogo g.
IBAN kodas UA133052990000026000005023115
JSC CB „PRIVATBANK“, 1D HRUSHEVSKOHO g., KYIV, 01001, UKRAINE Bank SWIFT Code PBANUA2X
