Šiaulių ir Kauno merai kelia klausimą: kas kompensuos vežėjų nuostolius?

Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Savivaldybės duomenimis, šių metų miesto ižde numatytų „Busturui“ už nuostolingus miesto keleivių pervežimus 380 tūkstančiai eurų neužteks. Prognozuojama, kad dėl karantino nuostoliai gali siekti ir 1,5 milijono. Finansų ministerija teigia, kad nėra teisinio pagrindo savivaldybių vežėjų išaugusiems nuostoliams kompensuoti.
Lietuvos savivaldybių asociacija kreipėsi į Vyriausybę dėl, jos nuomone, nepriimtinos Finansų ministerijos pozicijos nekompensuoti keleivių vežėjų karantino metu patirtų nuostolių. Šį klausimą inicijavo Šiaulių meras Artūras Visockas ir Kauno vadovas Visvaldas Matijošaitis.

Dviejų didžiųjų miestų merai kreipėsi į Lietuvos savivaldybių asociaciją, kad visos šalies savivaldos vardu būtų inicijuojama diskusija su Vyriausybės atstovais dėl miestų keleivių vežėjų patirtų nuostolių kompensavimo.

Šalyje paskelbti karantino apribojimai turėjo įtakos miestų autobusų parkų veiklai. Šiaulių savivaldybės duomenimis, šių metų miesto ižde numatyti „Busturui“ už nuostolingus miesto keleivių pervežimus 380 tūkstančiai eurų, tačiau prognozuojama, kad dėl karantino gali prireikti ir 1,5 milijono.

Miestų merų nuomone, Vyriausybė gana dosniai skiria lėšų kitoms nuo karantino nukentėjusioms sritims, investuoja į ekonomikos skatinimą, tačiau nenori matyti problemų, kurios iškilo keleivių vežėjams, o kartu su jais – ir socialiai būtinų transporto paslaugų teikimą užtikrinančioms savivaldybėms.

Merų kreipimesi į asociaciją rašoma, kad norint išlaikyti saugius atstumus, tam tikru laikotarpiu autobusuose buvo galima vežti tik 50 proc. keleivių, todėl viešuoju transportu vykstančių žmonių srautai žymiai sumažėjo. Savivaldybių prievolė yra užtikrinti keleivių judėjimą. Įstatymai nurodo, kad savivalda privalo kompensuoti ir lengvatinį keleivių vežimą, taigi ši finansinių nuostolių našta tiesiogiai gula ant miestų pečių.

Savivaldybės kreipėsi į Finansų ministeriją, prašydamos kompensuoti dėl keleivių vežimo miesto maršrutais karantino metu patirtus nuostolius.

„Prašome neteikti keleivių vežėjų negautų pajamų dėl keleivių srauto sumažėjimo, nes tai nėra nei tiesioginiai nuostoliai, nei materialinių išteklių teikimas ir, vadovaujantis Nutarimu, nėra teisinio pagrindo juos kompensuoti“, – toks ministerijos atsakymas pasiekė savivaldybes.

Palaikydama Visvaldo Matijošaičio ir Artūro Visocko iniciatyvą, Lietuvos savivaldybių asociacija raštu kreipėsi į vyriausybę, akcentuodama, kad Finansų ministerijos pozicija šiuo klausimu yra nepriimtina ir prašydama kuo greičiau apsvarstyti galimybę keleivių vežėjų netektis kompensuoti valstybės biudžeto lėšomis.