Šiauliečius su Vasario 16-ąja sveikino ir Jonas Basanavičius

Artūro STAPONKAUS nuotr.
Mušamųjų instrumentų grupe „Ritmas kitaip“ atlydėjo eiseną į Prisikėlimo aikštę iš Šiaulių katedros.
Vakar vidurdienį Šiaulių Prisikėlimo aikštėje iškilmingai paminėtos 104-osios Lietuvos valstybės atkūrimo metinės. Skambėjo Laisvės varpas, į susirinkusiuosius kreipėsi daktaras Jonas Basanavičius, jį įkūnijo aktorius Kristijonas Siparis.

„O kad taip jau prašvistų ir Lietuvos dvasia...“

Prisikėlimo aikštėje Šiaulių kultūros centro jaunimo kameriniam chorui „Atžalynas“ giedant Lietuvos himną, trispalvę iškėlė Generolo P. Plechavičiaus šaulių 6-osios rinktinės 600-osios kuopos vado pavaduotojas Egidijus Tamutis, atsidavęs savanoris, talkinęs ligoninėje, skiepijimo punktuose, kelių užkardose – visur kur reikėjo pagalbos.

Šiemet vėliava buvo keliama neįprastoje vietoje, prie scenos, ir ant žemesnio stiebo – stiebas, ant kurio plevėsuodavo trispalvė, prieš maždaug porą savaičių buvo išmontuotas, nes po stipraus vėjo buvo pavojingai pakrypęs.

Į renginio dalyvius kreipėsi Šiaulių miesto meras Artūras Visockas, vėl priminęs keturių signatarų, besimokiusių gimnazijoje Šiauliuose, vardus ir pavardes: Mykolas Biržiška, Steponas Kairys, Alfonsas Petrulis, Jonas Vileišis.

Pasak istoriko, Vilniaus universiteto docento dr. Simono Strelcovo, žodžiai „valstybingumas“ ir „laisvė“ 1918 metų vasario mėnesį atrodė tolimi ir sunkiai pasiekiami, bet signatarai valstybę atkūrė; šie žodžiai buvo aiškiai suprantami ir Lietuvos karių savanorių, ir Lietuvos Steigiamojo Seimo, tuo metu gyvenusių, kūrusių žmonių, šių žodžių svarbą jautė ir partizanų vadai, pasirašę 1949 metų Vasario 16-osios Deklaraciją.

„Šiandien, po 104 metų, dalis iš mūsų matome negerų dalykų, dalis galime džiaugtis. Man atrodo, svarbiausia suprasti, kad viską galime sutvarkyti ir viską galime išspręsti, jeigu veiksime išvien“, – sakė S. Strelcovas.

Iškilmingame minėjime nuo scenos prabilo ir daktaras Jonas Basanavičius, jį įkūnijo aktorius Kristijonas Siparis. J. Basanavičius išraiškingai pasakojo savo gyvenimo istoriją. Jo žodžius palydėjo simbolinio Laisvės varpo, kurį šventei suteikė kolekcininkas Petras Kaminskas, gausmas.

„O kad taip jau prašvistų ir Lietuvos dvasia...“ – taip vadinosi K. Sipario kartu su choru „Atžalynas“, mušamųjų instrumentų grupe „Ritmas kitaip“ parengta teatralizuota muzikinė programa.

Muzika Lietuvai

Prieš šventės minėjimą Prisikėlimo aikštėje Šiaulių katedroje buvo aukojamos šv. Mišios, jų dalyviai į Prisikėlimo aikštę atėjo iškilminga eisena.

Šventiniai renginiai vakar pasklido po įvairias miesto vietas. Šiaulių Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčioje skambėjo „Camerata Solaris“ ir smuiko virtuozo Vilhelmo Čepinskio atliekama muzika. Garsus smuikininkas kartu su jo vadovaujamu „Camerata Solaris“ orkestru koncertui paruošė net dviejų kūrinių aranžuočių premjeras: V. Kudirkos Lietuvos valstybės himnas (V. Čepinskio aranžuotė smuikui ir styginių orkestrui), J. Naujalio, Maironio „Oi neverk, Matušėle“ (V. Čepinskio aranžuotė 2 smuikams ir styginių orkestrui). Koncerte taip pat skambėjo M. K. Čiurlionio Styginių kvartetas c-moll (V. Čepinskio autorinė versija styginių orkestrui).

Vasario 16-oji buvo minima ir Šiaulių „Aušros“ muziejuje. Iš Chaimo Frenkelio vilos buvo tiesiogiai transliuojamas naujojo leidinio „Chaimo Frenkelio vila Šiauliuose. Lietuvos žydų istorijos liudijimai“ pristatymas, Šiaulių istorijos muziejuje pradėjo veikti paroda „Aniceta, Stasys, Teresė, Jonas, Janė, Petras, Mykolas, Uršulė, Anupras ir kiti. Čiabuvių pasakojimai“. Muziejaus padaliniai šventinę dieną buvo lankomi nemokamai.

Šiaulių miesto kultūros centre „Laiptų galerija“ koncerte „Dainuoju Lietuvą“ lietuvių liaudies dainas atliko folkloro ansamblis „Salduvė“.

Vasario 16-osios išvakarėse šventinis koncertas „Graži tu mano, brangi tėvyne“ vyko Šiaulių kamerinėje salėje „Polifonija“.

Šventės programą pakoregavo pandemija – buvo atšaukti vasario 15 ir 16 dienomis Šiaulių kultūros centre turėję vykti koncertai.