
Naujausios
Lenta žymi darbą okupacinėje struktūroje
Šiauliuose atminimo lenta Jonui Noreikai yra pakabinta ant buvusio Šiaulių apskrities viršininko administracijos pastato, kuriame veikia ir Šiaulių rajono savivaldybė. Atminimo lenta atsirado 2010 metais ir žymi, kad čia 1941–1943 metais J. Noreika dirbo Šiaulių apskrities viršininku.
„Prašėme daug pažymų, kad būtų išnagrinėta jo istorija, veikla karo metais. Šiauliuose atminimo lenta yra pakabinta ant pastato, kuriame jis dirbo okupacinėje struktūroje, todėl ta lenta pažeidžia įstatymą ir turėtų būti nuimta“, – Eltai komentavo V. Karčiauskas.
Tačiau Pakruojo rajone, Šukionių kaime, komisija rekomenduoja palikti J. Noreikos vardu pavadintą gatvę. Nors jo veikla vertinama kontroversiškai ir tai, kad jis bendradarbiavo su fašistine valdžia yra faktas, tačiau tai yra jo gimtasis kaimas, todėl komisija rekomendavo pavadinimą palikti.
Dar 2023 metais į Šiaulių miesto savivaldybę kreipėsi Šiaulių apskrities žydų bendruomenė, prašydama minėtą atminimo lentą pašalinti, tačiau tuomet procesas nepajudėjo.
„Jei Savivaldybė nuspręs tos lentos nenuimti, į teismą tikrai nesikreipsime, bet pasidarysime išvadas, kad gyvename valstybėje, kurioje žmonės, kolaboravę su naciais, yra didvyriai“, – teigė tuometinis Šiaulių apskrities žydų bendruomenės pirmininkas S. Kerbelis.
Biografijos faktai vertinami nevienareikšmiai
1910 metais Pakruojo valsčiuje gimęs Jonas Noreika 1929 metais baigė Šiaulių gimnaziją, vėliau – Karo mokyklą. Jis – tarpukario Lietuvos karininkas. 1941-ųjų rugpjūčio 3 dieną Laikinosios Vyriausybės buvo paskirtas Šiaulių apskrities viršininku. Šias pareigas eidamas pasirašė prieštaringai vertinamą įsakymą visus Šiaulių apskrityje gyvenusius žydus perkelti į Žagarės getą, išreiškė pasiūlymą steigti prievartinio darbo stovyklą, vėliau taip pat organizavo žydų turto nusavinimą Šiaulių apskrities administracijos žinion. Todėl kai kurie istorikai vertina J. Noreiką kaip asmenį, prisidėjusį prie žydų genocido.
1943 metų kovą kartu su grupe žymių Lietuvos žmonių, baudžiant už pasipriešinimą lietuvių SS legiono kūrimui, J. Noreika nacių buvo suimtas ir uždarytas į Štuthofo koncentracijos stovyklą, ten kalėjo iki 1945 metų sausio 25 dienos. J. Noreika mobilizuotas į sovietų kariuomenės rezervą, o grįžęs į Lietuvą ėmėsi antisovietinės veiklos, dalyvavo Lietuvos Tautinės Tarybos veikloje. 1946 metų kovo mėnesį sovietų buvo suimtas ir 1947 metų vasario 26 dieną sušaudytas.
Amerikoje gyvenanti jo anūkė Silvija Fonti išleido knygą anglų kalba „Nacio anūkė: kaip atradau, kad mano senelis buvo karo nusikaltėlis“. Knygoje ji teigia, kad jos senelis J. Noreika tiesiogiai žydų nežudė, bet reikšmingai prisidėjo prie jų žudymo savo pasirašytais įsakymais, kai dirbo Šiaulių apskrities viršininku.
Savivaldybė dar gilinsis į rekomendacijas
Šiaulių miesto savivaldybės vicemeras Justinas Švėgžda patvirtino, kad rekomendacinis raštas gautas, jis bus svarstomas Gatvių bei visuomeninių objektų, esančių Šiaulių mieste, pavadinimų parinkimo komisijoje.
Šioje komisijoje trečiadienį svarstytas Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centro reikalavimas pakeisti K. Korsako gatvės pavadinimą. Atlikus gyventojų apklausą, gyventojai pasisakė prieš pavadinimo keitimą. Nuspręsta dar kartą kreiptis į centrą. Juolab kad gatvių pavadinimai keičiami miesto Tarybos sprendimu ir niekas negali priversti Tarybos narį balsuoti už pavadinimo keitimą.
Tačiau vicemeras, vadovaujantis minėtai komisijai, sutiktų, kad galima būtų pateikti viešą informaciją apie K.Korsako veiklą sovietmečiu. Galbūt tai būtų galima padaryti per QR kodą.
J.Švėgždą glumina nevienodi reikalavimai ir nuoseklumo trūkumas. Pakruojo rajone yra daug K.Korsako atminimo įamžinimo vietų ir ženklų, tačiau šis rajonas nėra gavęs reikalavimo juos keisti.
S. Nėries gatvės pervadinimas net nesvarstomas
Šią savaitę Šiaulių meras Artūras Visockas į feisbuką įsidėjo savo nuotrauką prie Salomėjos Nėries paminklo Vilniuje.
„Po Lietuvos savivaldybių asociacijos posėdžio užsukau pas Salomėją Nėrį. Pasakiau, kad Šiaulių mieste jos vardo gatvės nekeisime. Nes Šiauliai. Čia yra truputį kitaip“, – teigė meras.
Greičiausiai tai buvo tik bandymas susilaukti dėmesio, nes, anot vicemero J.Švėgždos, jokio reikalavimo keisti S.Nėries gatvės pavadinimą nėra gauta ir toks klausimas nėra svarstomas.
Apie S. Nėries gatvės pavadinimo keitimo galimybę buvo kalbama gerokai anksčiau – 2020–2021 metais, kai L. Giros gatvei buvo grąžintas Žemkalnio pavadinimas, P. Cvirkos gatvė tapo Algirdo Juliaus Greimo, o V. Montvilos – Karolio Reisono. Vicemeras priminė, jog tuo metu tam, kad reikėtų keisti S. Nėries gatvės pavadinimą, nepritarė nei tremtinių, nei literatūrologų organizacijos. Buvo nuspręsta poetės vardu pavadintos gatvės nepervadinti.