Žudynių vietą pažymėjo skulptūra

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.
Skulp­tū­ra "Žy­mė 732" skir­ta pa­gerb­ti vi­sus žu­vu­sius, neišs­ki­riant re­li­gi­jos, tau­ti­nės ar po­li­ti­nės pri­klau­so­my­bės.
Va­kar Pro­čiū­nų žu­dy­nių vie­to­je Šiau­liuo­se baig­tas sta­ty­ti šiau­lie­čio di­zai­ne­rio Da­riaus Lin­ke­vi­čiaus kū­ri­nys "Žymė̇ 732", skir­tas 1941–1944 me­tais Pro­čiū­nų kai­mo miš­ke­ly­je nu­žu­dy­tie­siems at­min­ti.

Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bės reng­to Pro­čiū­nų žu­dy­nių vie­tos įam­ži­ni­mo kon­kur­so lai­mė­to­jas bu­vo pa­skelb­tas praė­ju­sių me­tų bir­že­lį.

Eks­per­tų ver­ti­ni­mo ko­mi­si­ja ver­ti­no aš­tuo­nis pa­teik­tus dar­bus, kri­te­ri­jai bu­vo kon­teks­tua­lu­mas, so­cia­li­nis pa­vei­ku­mas, es­te­ti­ka, ku­ria­mos ap­lin­kos ko­ky­bė, pro­jek­to eko­no­mi­nis pa­grįs­tu­mas.

D. Lin­ke­vi­čiaus pro­jek­tui "Žy­mė 732" ko­mi­si­ja sky­rė pir­mą­ją vie­tą ir 224 ba­lus (ant­ro­je vie­to­je li­kęs šiau­lie­čio skulp­to­riaus Gin­tau­to Lu­ko­šai­čio dar­bas "Sė­din­ti" įver­tin­tas 183 ba­lais).

Kon­kur­so są­ly­go­se bu­vo nu­ro­dy­ta, kad sim­bo­liai ne­tu­ri konk­re­čiai iš­reikš­ti nu­žu­dy­tų­jų re­li­gi­nių, po­li­ti­nių, so­cia­li­nių pri­klau­so­my­bių.

D. Lin­ke­vi­čius pa­si­rin­ko me­ta­lo plokš­tę, sim­bo­liš­kai tar­si iš­kirs­tą ak­me­niu. Ak­mens sim­bo­lis – am­ži­ny­bės, sun­ku­mo, tra­di­ci­nio įpras­mi­ni­mo. Gro­tų mo­ty­vas pa­si­rink­tas kaip vi­sas au­kas tra­giš­kai vie­ni­jan­tis ele­men­tas: bend­ras ka­pas, vi­si nu­žu­dy­tie­ji bu­vo Šiau­lių sun­kių­jų dar­bų ka­lė­ji­mo ka­li­niai.

Skai­čius 732 nu­ro­do, kiek te­ri­to­ri­jo­je pa­gal tu­ri­mus duo­me­nis yra žu­vu­sių žmo­nių.

Su­tar­tį su Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­be D. Lin­ke­vi­čius pa­si­ra­šė praė­ju­sių me­tų spa­lio 22 die­ną.

"Dar­bai baig­ti, li­ko tik ke­le­tas es­te­ti­nių da­ly­kų, kos­me­ti­niai pa­tvar­ky­mai", – va­kar sa­kė D. Lin­ke­vi­čius. Spe­cia­laus rū­šies plie­nas tu­ri rū­di­mis pa­si­deng­ti vie­no­du sluoks­niu.

Kai pra­džius, bus tvar­ko­mas žvy­ruo­to ke­lio, ve­dan­čio prie pa­mink­lo, kon­tū­ras, už­pil­ta skal­de­lė.

D. Lin­ke­vi­čiaus ku­ria­mi ob­jek­tai – spe­ci­fi­niai, da­ro­mi da­li­mis įvai­rio­se vie­to­se, skir­tin­gi ir tech­no­lo­gi­niai pro­ce­sai.

Šį kar­tą dau­giau­siai sun­ku­mų, sa­kė au­to­rius, iš­ki­lo į konst­ruk­ci­ją įlei­džiant rie­du­lį: "Dvi va­lan­das kė­lė­me, lei­do­me – stri­go. Jau mel­džiau­si! Ga­liau­sia įvy­ko ste­buk­las – ne­ti­kė­tai ak­muo "įva­žia­vo" į sa­vo vie­tą."

Prieš kon­kur­są kruopš­čiai są­ly­gas ir ap­lin­ką iš­ty­ri­nė­jęs K. Lin­ke­vi­čius džiau­gia­si, kad dar­bai sėk­min­gai at­lik­ti pa­gal įsi­pa­rei­go­ji­mus ir rei­ka­la­vi­mus, li­ko ob­jek­tą įtei­sin­ti ju­ri­diš­kai. Kad ob­jek­tas at­si­ra­do, au­to­rius dė­kin­gas par­tne­riams UAB "AR 10". Pro­jek­to ar­chi­tek­tas – Kris­ti­jo­nas Mu­raus­kas.

D. Lin­ke­vi­čius ti­ki­si, kad ob­jek­tas bus pri­žiū­ri­mas: pjau­na­ma žo­lė, ra­vi­mos pikt­žo­lės.

1941–1944 me­tais Pro­čiū­nų kai­mo miš­ke­ly­je na­ciai nu­žu­dė ir už­ka­sė įvai­rių tau­ty­bių ir re­li­gi­jų žmo­nes, dau­gu­ma jų bu­vo at­vež­ti iš Šiau­lių ka­lė­ji­mo.

Po­ka­ry­je ši vie­ta pa­te­ko į už­da­rą Zok­nių ka­ri­nio oro uos­to te­ri­to­ri­ją, ku­rio­je bu­vo ka­sa­mas žvy­ras, sta­to­mi pa­sta­tai.

1997 me­tais nu­sta­ty­ta apy­tiks­lė ma­si­nių žu­dy­nių te­ri­to­ri­ja ir įtrauk­ta į Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Kul­tū­ros ver­ty­bių re­gist­rą.

Vyk­dant ke­lio tie­si­mo dar­bus Šiau­lių lais­vo­sios eko­no­mi­nės zo­nos te­ri­to­ri­jo­je, 2015 me­tais bu­vo at­kas­ta duo­bė su 37 žmo­nių pa­lai­kais. Po at­lik­tų ar­cheo­lo­gi­nių, ant­ro­po­lo­gi­nių ir is­to­ri­nių ty­ri­nė­ji­mų nu­spręs­ta pa­lai­kų neiš­kel­ti, o pa­lai­do­ji­mo vie­tą įam­žin­ti.

Pro­čiū­nų žu­dy­nių vie­tos įam­ži­ni­mo pro­jek­tas fi­nan­suo­ja­mas Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bės ir ES lė­šo­mis. Pro­jek­to biu­dže­tas – 24 tūks­tan­čių eu­rų.