V. Stakėno metų proveržis – "Nepripratau"

Nuo opu­so at­gi­mi­mo

"Sa­ko­ma, jog įvy­ko Sta­kė­no "pro­ver­žis". Esą bu­vau nu­ti­lęs, iš­ny­kęs, gal iš­va­žia­vęs į Ame­ri­ką? Jei­gu ta­vęs nė­ra te­le­vi­zi­jo­je, tai ta­vęs nė­ra iš vi­so. Nė vel­nio, aš esu čia, Šiau­liuo­se, Vi­jo­liuo­se ir dir­bu dar­bus", – emo­cin­gai kal­ba Vir­gis Sta­kė­nas.

Pa­sa­ko­ja, jog iki 3 va­lan­dos nak­ties ne­mi­gęs, nes rei­kia skam­bin­ti pro­diu­se­riui į JAV, o nuo 8 va­lan­dos pra­si­de­da dar­bi­niai at­lai­dai, ne­val­gęs, ne­mie­go­jęs, bet, at­ro­do, vis­kas pa­vyks.

Džiau­gia­si, jog dir­ba su jau­nais žmo­nė­mis, ku­rie "jau­nes­ni už ma­no duk­rą ir šiek tiek vy­res­ni už ma­no anū­kę."

Nau­jo kū­ry­bi­nio su­ma­ny­mo star­tas – su­kur­tas ir iš­leis­tas kar­tu su Kea­nu Blunt at­lie­ka­mo opu­so "Nep­rip­ra­tau" (re­mi­xas) vaiz­do kli­pas. Nuo gruo­džio 5 die­nos įkel­tas į You­tu­be šis kū­ri­nys Lie­tu­vo­je šo­vė į žiū­ri­mu­mo ir per­klau­sų vir­šū­nes. Jau yra su­lau­kęs dau­giau nei 84 tūks­tan­čių per­žiū­rų.

V. Sta­kė­nas opu­są "Nep­rip­ra­tau" su­kū­rė dar 1996 me­tais.

"Ta­da, bū­da­mas 43-jų gal­vo­jau, jog esu jau pa­kan­ka­mai ma­tęs, pa­ty­ręs ir iš­ma­nąs apie gy­ve­ni­mą. Da­bar, praė­jus 23 me­tams, bū­da­mas 66-ių, sa­kau – nė vel­nio – te­be­si­mo­kau", – tei­gia V. Sta­kė­nas.

Pa­sa­ko­ja, jog pa­ts nuo "Nep­rip­ra­tau" dul­kes nu­brau­kė per­nai – XXV Tarp­tau­ti­nia­me Vi­sa­gi­no Count­ry fes­ti­va­ly­je. O nau­jai šis kū­ri­nys su­skam­bo ta­pęs tran­sat­lan­ti­niu pro­jek­tu.

"Vis­kas pra­si­dė­jo nuo ma­no sū­nė­no, bu­vu­sio (trum­pam) šiau­lie­čio, o da­bar – mu­zi­kos pro­diu­se­rio pits­bur­gie­čio 1ggy – Ig­no Mar­cin­ke­vi­čiaus, – pa­si­da­li­ja. – Mu­zi­ka – jam hob­by, bet hob­by su pro­fe­sio­na­lu­mo ženk­lu. Mu­zi­ka ja­me sė­di gi­liai, dar nuo to lai­ko, kai su bar­du dė­de Lie­tu­vo­je va­ži­nė­da­vo į kon­cer­tus, o aš už jį jaus­da­vau­si at­sa­kin­gas."

Bū­tent jis pa­siū­lė V. Sta­kė­nui leis­ti mu­zi­kos al­bu­mą, ėmė­si aran­žuo­čių, mu­zi­kos ta­ke­lių kū­ry­bos.

"Są­ra­še bu­vo ir "Nep­rip­ra­tau" – sing­las-šauk­lys bū­si­mo al­bu­mo, – pa­sa­ko­ja au­to­rius. – Šį ru­de­nį, kai šio opu­so įra­šai ar­tė­jo į už­bai­gi­mą, Ins­tag­ra­mas iš­me­tė ži­nu­tę apie ma­no var­do pa­mi­nė­ji­mą. Su­si­ra­dau šal­ti­nį – tai bu­vo Kea­nu Blunt (Džiu­gas Mar­čė­nas), įra­šęs dai­ną ir nu­si­fil­ma­vęs vaiz­do kli­pe "Žir­gai". At­li­kė­jas dė­vė­jo kau­bo­jiš­ką skry­bė­lę. Tarp jo se­kė­jų už­si­mez­gė dis­pu­tas, pe­rau­gęs į įdė­ją su­kur­ti re­mik­są. Ten ir fi­gū­ra­vo ma­no – ki­to "skry­bė­liuo­to­jo"– pa­var­dė. Pa­ra­šiau ži­nu­tę – bū­tų įdo­mu iš­girs­ti tą re­mik­są. O ma­no pro­diu­se­ris sa­ko: tai pa­siū­ly­kim Kea­nu su­da­ly­vau­ti mū­sų kū­ri­ny­je. Mu­zi­kan­tas su­si­do­mė­jo – ir žir­gas pa­si­lei­do trau­ki­nio grei­čiu."

V. Sta­kė­nas džiau­gia­si, jog jau­ni kū­ry­bin­gi žmo­nės – pro­diu­se­ris Pits­bur­ge ir mu­zi­kos kū­rė­jas, at­li­kė­jas Vil­niu­je su­ra­do bend­rą kal­bą. Kū­ri­ny­je vie­toj išim­tos lū­pi­nės ar­mo­ni­kė­lės par­ti­jos Kea­nu Blunt įdai­na­vo bal­so ta­ke­lį pa­ties su­kur­tais žo­džiais.

"Dar dau­giau – me­lo­di­ja ir te­ma, ma­tyt, tiek už­ka­bi­no, kad Kea­nu ėmė­si kur­ti dai­nos re­mik­są, – pa­sa­ko­ja V. Sta­kė­nas. – Gi­mė kaip ir nau­jas kū­ri­nys. Ki­to skam­be­sio. Bet pra­smės li­ko. Iš pra­džių man su­dė­tin­ga bu­vo priim­ti, nes į ši­tą kū­ri­nį la­bai daug yra su­dė­ta. Kū­ri­nys yra ma­no vai­kas, jis tu­ri aug­ti ir pa­ts sa­vo gy­ve­ni­mą gy­ven­ti išė­jęs iš ma­no ran­kų – tai svar­bus da­ly­kas ir da­bar džiau­giuo­si, kad vis­kas ge­rai ei­na­si."

"Tu­rė­jau su­si­gy­ven­ti su skam­be­siu pa­gal pa­sau­li­nius šiuo­lai­ki­nės jau­ni­mo mu­zi­kos stan­dar­tus, da­bar šio kū­ri­nio klau­so nau­ja kar­ta, – pa­si­džiau­gia. – Sing­le yra trys ket­vir­ta­da­liai Sta­kė­no ir vie­nas ket­virt­da­lis Kea­nu, o re­mik­se – 50 pro­cen­tų Sta­kė­no, 50 pro­cen­tų Kea­nu. Kū­ry­bi­nis bend­ra­dar­bia­vi­mas su juo bu­vo įdo­mus."

Nau­ja mu­zi­ki­nė me­džia­ga, jo žo­džiais, pa­si­ro­dė tiek iš­raiš­kin­ga, kad Kea­nu Blunt va­dy­ba nu­ta­rė fil­muo­ti vaiz­do kli­pą. Du kli­pus – sing­lui ir re­mik­sui.

Dė­kin­gas Šiau­lių ra­jo­no ūki­nin­kui An­ta­nui Paš­kaus­kui, ku­rio so­dy­bo­je fil­muo­ti "nu­si­lei­do so­li­dus kū­ry­bi­nis de­san­tas".

"Kū­rė vaiz­do kli­pą 10 jau­nų pro­fe­sio­na­lų, ėju­sių moks­lus už­sie­niuo­se-lon­do­nuo­se, kū­ry­bi­nė gru­pė, va­do­vau­ja­ma pa­ties Vai­pe­rio su mo­der­nia fil­ma­vi­mo įran­ga – ka­me­ro­mis, la­ze­riais, dro­nais, dū­mu ma­ši­no­mis. Tik er­ži­las Bė­ris ne­pa­si­da­vė 2019 me­tų ga­my­bos "Tes­los" au­to­mo­bi­lio ma­din­gam bliz­ge­siui", – pa­sa­ko­ja V. Sta­kė­nas.

Nau­jo al­bu­mo "sTA­KE­Nas" pri­sta­ty­mas vyks 2020 me­tų va­sa­rio pa­bai­go­je Vil­niaus kny­gų mu­gė­je, ku­rio­je yra ir mu­zi­kos sa­lė. "Tai me­tų mu­zi­kos olim­pas, į ku­rį vis no­ri pa­tek­ti, pa­si­ro­dy­ti", – ak­cen­tuo­ja dai­nų au­to­rius ir at­li­kė­jas.

Į al­bu­mą at­rink­ti 8 kū­ri­niai, tarp jų ir nau­jos dai­nos, ir du anks­čiau įra­šy­ti 1ggy pro­diu­suo­ti au­to­riaus opu­sai.

Pak­vies­tų į pro­jek­tą mu­zi­kan­tų ko­man­da – tarp­tau­ti­nė. V. Sta­kė­nas džiau­gia­si, jog su­ti­ko da­ly­vau­ti sak­so­fo­ni­nin­kas Aud­rius Jo­nai­tis, gi­ta­ris­tai Mi­key De­Lu­ca (JAV), J.Tex (Da­ni­ja), dai­ni­nin­kė Lau­raR ir Kea­nu Blunt (LT) bei "The Com­mon­heart“ (JAV) gru­pės mu­zi­kan­tai. 1ggy – ir pro­diu­se­ris, ir da­ly­vau­ja, kaip mu­zi­kan­tas.

"Tai ir šei­mos pro­jek­tas", – pa­si­džiau­gia.

Į kū­ry­bos pro­ce­są įtrauk­ta žmo­na Ra­mu­tė Sta­kė­nie­nė, ji ir sing­lo "Nep­rip­ra­tau", ir al­bu­mo dai­li­nin­kė, fo­tog­ra­fė, vir­še­lio kū­rė­ja.

"Tai bus 20 ma­no al­bu­mas, – sa­ko V. Sta­kė­nas. – Pir­mą kar­tą va­de­les ati­da­viau ki­tam, nes ma­nau, kai mo­ki­nys pa­sie­kė to­kį ly­gį, ka­da ga­li mo­ky­ti mo­ky­to­ją, – tai aukš­čiau­sia pa­lai­ma."

"Nep­rip­ra­tau prie ne­tik­ro gy­ve­ni­mo"

Sing­las "Nep­rip­ra­tau" įgi­jo nau­ją skam­be­sį, o jo au­to­rius, kaip prieš 20 me­tų, taip iki šiol ne­prip­ra­to prie tų pa­čių da­ly­kų.

"Aš ne­prip­ra­tau prie ne­tik­ro gy­ve­ni­mo, prie žmo­nių veid­mai­nys­tės, me­la­vi­mo, ne­nuo­šir­du­mo, prie iš­da­vys­čių, mas­kuo­ja­mų įvai­riais da­ly­kais, – var­di­ja V. Sta­kė­nas. – Iš­da­vys­tės yra ir ma­žos, ir di­de­lės, ga­li bū­ti as­me­ni­nės ir vi­suo­me­ni­nės".

"Kas­dien ga­li sau sa­ky­ti, jog štai ne­val­gy­siu po 6 va­lan­dų va­ka­ro, o neišt­ve­ri. Ži­not, kas yra ping­vi­nas? Tai kregž­du­tė, ku­ri val­gė po 6 va­lan­dų va­ka­ro, – juo­kia­si pa­šne­ko­vas. – Aš esu grieš­nas, ne­ga­liu va­ka­re ne­val­gy­ti, nes ei­nu mie­go­ti 3 va­lan­dą nak­ties."

Vi­suo­me­ni­nės iš­da­vys­tės, jo žo­džiais, yra ir ta­da, kai "žmo­gus vi­suo­me­nė­je yra vie­noks, o iš tie­sų yra vi­siš­kai ki­toks".

"Tu­riu po­li­ti­kų ge­rų drau­gų, bet pa­ts po­li­ti­kos ven­giu. Net kai mu­zi­kan­tams ne­drau­dė da­ly­vau­ti po­li­ti­kų rin­ki­mi­nė­se kom­pa­ni­jo­se, sa­kiau: aš at­va­žiuo­ju dai­nuo­ti kaip ar­tis­tas ir per ma­no kon­cer­tą jo­kios agi­ta­ci­jos ne­ga­li bū­ti, – pri­si­me­na V.Sta­kė­nas. – Nes­lėp­siu, taip už­si­dirb­da­vau duo­ne­lę ir dir­bau sun­kiai. Bet aš ne­bu­vau išim­tis, vi­si mu­zi­kan­tai bend­ra­vo su po­li­ti­kais. Tai bu­vo kaip rei­tin­gas – ta­ve kvie­čia, va­di­na­si, esi įdo­mus."

Net pa­ro­di­jas, nors jos tu­ri nei­gia­mo at­spal­vio, ver­ti­na. "Va­di­na­si, su­ke­li min­čių, pa­de­di iš­ju­din­ti kū­ry­bi­nį pro­ce­są."

Iš­sau­go­ki­me žmo­nių ry­šį

Ar­tė­ja Kū­čios, Ka­lė­dų šven­tės, ką V.ir R. Sta­kė­nų šei­mai jos reiš­kia?

"Ma­ne šiek tiek dir­gi­na tas šou, ku­ris pra­si­de­da nuo pat gruo­džio 1 die­nos, – at­vi­rai tei­gia. – Tai šou biz­nis, o šou – nė­ra gy­ve­ni­mas, tai tik tam tik­ra gy­ve­ni­mo da­lis, ku­ri sėk­min­gai par­duo­da­ma. O kar­tais tai bū­na net ir ne šou, ir ne biz­nis."

"Man Ka­lė­dos yra šei­mos tra­di­ci­ja ir me­tų re­zul­ta­tų su­ve­di­mas. Ir aš no­riu lai­ky­tis lie­tu­viš­kų tra­di­ci­jų, – pa­brė­žia. – Anks­čiau vi­sa­da vi­si sės­da­vo­me prie ma­mos su­ruoš­to Kū­čių sta­lo pas ma­no tė­vus. Kai ma­mos ne­bė­ra, o tė­tė (Al­fon­sas Sta­kė­nas, me­di­ci­nos moks­lų dak­ta­ras, yra Šiau­lių mies­to pi­lie­tis) jau 94 me­tų, tai ar­ba pas jį va­žiuo­ja­me, ar­ba tė­tę at­si­ve­ža­me pas sa­ve. Yra dar se­ni Ra­mu­tės tė­ve­liai Klai­pė­do­je – vi­siems kar­tu su­si­rink­ti krū­von jau sun­ku."

Vir­gio ir Ra­mu­tės Sta­kė­nų šei­mai Ka­lė­dos yra su­si­ję ir su do­va­nų ruo­ši­mu ir siun­ti­mu už At­lan­to – duk­ros šei­mai, ku­rio­je au­ga trys Sta­kė­nų anū­kai, žen­to tė­vams.

"Iš­siun­čia­me jiems do­va­nas dar iki gruo­džio 1 die­nos, kad lai­ku ras­tų po eg­lu­te, – pa­si­da­li­ja ge­ru rū­pes­čiu. – Prieš pat Ka­lė­das duk­ra šven­čia gim­ta­die­nį ir du jos "anks­tu­kai", ku­riems da­bar jau de­šimt me­tų. Duk­rai Ra­mu­tė vi­sa­da pa­ti su­ku­ria spe­cia­lią do­va­ną."

Ko sau ir ki­tiems lin­kė­tų šven­čių pro­ga?

"Nep­rip­ras­ti prie to, prie ko neį­ma­no­ma pri­pras­ti, – pa­brė­žia V. Sta­kė­nas. – Iš­sau­go­ti ver­ty­bes, o svar­biau­sia – bend­ra­vi­mą. Ta­vo žmo­gus ga­li bū­ti to­li, bet, jei­gu tu jau­ti jo bu­vi­mą, jau­ti jo dva­sią, nuo­tai­kas, min­tis, su juo šne­kie­si – tai svar­biau­sia.

Lin­kiu iš­sau­go­ti žmo­nių tar­pu­sa­vio ry­šį, kad jis ne­trū­ki­nė­tų ir ne­bū­tų pa­kei­čia­mas kaž­kuo ki­tu. So­cia­li­niai tink­lai da­bar imi­tuo­ja žmo­nių drau­gys­tę, bet ne­ga­li jos pa­keis­ti. Nors pa­ts esu so­cia­li­nių tink­lų da­ly­vis, bet ži­nau, jog tik­rie­ji drau­gai nė­ra feis­bu­ko drau­gai.

Lin­kiu, kad šei­mos, ku­rios gy­ve­na iš­si­bars­tę po pa­sau­lį, kaip ma­no šei­ma, iš­lai­ky­tų stip­rų dva­sios ry­šį, net jei­gu su­si­tin­ka kar­tą per me­tus."