Pasivaikščiojimas po Šiaulius su policijos vadovu

Pir­mau­jan­čių­jų gre­tos

Po­li­ci­jos ana­li­zė ro­do, kad vie­tų, ku­rio­se nuo­la­tos fik­suo­ja­ma nu­si­kals­ta­mų vei­kų, Šiau­liuo­se yra ne tiek ma­žai.

Pir­mo­je vie­to­je, anot R. Sa­ra­po, la­biau­siai mies­tie­čių mėgs­ta­mas pre­ky­bos ir pra­mo­gų cent­ras "Ak­ro­po­lis" ir jo priei­gos. Va­gys­tės iš par­duo­tu­vių, priei­go­se – vie­šo­sios tvar­kos pa­žei­di­mai, dis­po­na­vi­mas nar­ko­ti­nė­mis me­džia­go­mis. Va­gia­ma ir iš ki­tų mies­to pre­ky­bos cent­rų.

Cent­ri­nė­je mies­to da­ly­je do­mi­nuo­ja nu­si­kals­ta­mos vei­kos prie nak­ti­nių klu­bų "Pe­ga­sas" ir "Me­ga". Na­tū­ra­lu, kad nak­ti­nis gy­ve­ni­mas, ku­riam ne­re­tai ne­sve­ti­mas al­ko­ho­lis, tu­ri sa­vo spal­vų. Prie nak­ti­nių pa­si­links­mi­ni­mo vie­tų daž­niau­si vie­šo­sios tvar­kos pa­žei­di­mai, liau­diš­kai sa­kant, muš­ty­nės.

Po­li­ci­ja daž­nai vyks­ta ir į Til­žės 52 bend­ra­bu­tį bei jo priei­gas, taip pat į Til­žės 121 bend­ra­bu­tį. Ra­my­bės čia stin­ga ne tik gy­ven­to­jų bu­tuo­se, bet ir vie­šai.

"Gy­ve­nan­čių­jų kon­tin­gen­tas iš­kė­lė šiuos bend­ra­bu­čius į pir­mau­jan­čių­jų pa­gal nu­si­kals­ta­mas vei­kas, dau­giau­siai dėl smur­to ar­ti­mo­je ap­lin­ko­je, są­ra­šo vir­šų", – sa­ko Šiau­lių po­li­ci­jos va­do­vas.

Smur­tu prieš ar­ti­mus žmo­nes neat­si­lie­ka ir Vy­tau­to gat­vės 150-uo­ju nu­me­riu pa­žy­mė­tas bend­ra­bu­tis.

Or­ga­ni­zuo­tas nu­si­kals­ta­mu­mas da­bar ki­toks

Prieš ge­rą de­šimt­me­tį ir anks­čiau sprog­di­ni­mo sos­ti­ne va­din­ti Šiau­liai šian­dien tar­si pa­kei­tę sa­vo įvaiz­dį. At­ro­dy­tų, kad mies­te or­ga­ni­zuo­to nu­si­kals­ta­mu­mo ne­bė­ra, o sprog­di­ni­mai, re­ke­tas ir ki­ti bru­ta­lūs nu­si­kal­ti­mai – jau is­to­ri­ja.

R. Sa­ra­pas sa­ko, kad or­ga­ni­zuo­ti nu­si­kal­tė­liai Šiau­liuo­se "vei­kia", tik pa­sta­rai­siais me­tais jų veik­la pa­ki­tu­si. Nu­si­kal­tė­liai da­bar orien­tuo­ja­si į nar­ko­biz­nį. De­ja, tai rakš­tis ne tik Lie­tu­vo­je, bet ir Eu­ro­po­je, vi­sa­me pa­sau­ly­je.

"Ki­ta ver­tus, kas tas or­ga­ni­zuo­tas nu­si­kals­ta­mu­mas? Žmo­nės įsi­vaiz­duo­ja tą, kas bu­vo anks­čiau – sprog­di­ni­mai, bru­ta­lus ne­si­skai­ty­mas, re­ke­tas, gro­bė, ve­žė, pa­de­gi­nė­jo na­mus, ma­ši­nas. To da­bar ne­bė­ra ar­ba yra tik pa­vie­niai at­ve­jai, san­ty­kių aiš­ki­ni­mai­si, – sa­ko ko­mi­sa­ras. – Da­bar­ti­niai nu­si­kals­ta­mi jun­gi­niai ei­li­niam pi­lie­čiui ne­ke­lia rea­lių grės­mių, kaip bu­vo anks­čiau. Pab­rė­žiu, to­kio bru­ta­laus nu­si­kals­ta­mu­mo, koks bu­vo anks­čiau, da­bar ne­bė­ra."

Prieš tap­da­mas Šiau­lių po­li­ci­jos va­do­vu R. Sa­ra­pas ne vie­ne­rius me­tus va­do­va­vo Pa­ne­vė­žio ap­skri­ties po­li­ci­jos Or­ga­ni­zuo­to nu­si­kals­ta­mu­mo ty­ri­mo biu­rui. Jis su­tin­ka pa­ly­gin­ti abu mies­tus.

"Šiau­liai ir Pa­ne­vė­žys – du la­bai skir­tin­gi re­gio­nai. Šiau­liuo­se vi­sa­da bu­vo ma­žiau bru­ta­lių, sun­kių nu­si­kal­ti­mų, bet bu­vo dau­giau sprog­di­ni­mų. Ta­čiau nu­žu­dy­mų skai­čiu­mi Pa­ne­vė­žį bū­tų bu­vę sun­ku ap­lenk­ti. Da­bar 5–6 me­tai vis­kas sta­bi­li­za­vo­si ir jau ma­žė­ja abie­juo­se mies­tuo­se. To­kio nu­si­kals­ta­mu­mo, koks bu­vo apie 2000-uo­sius, kai vy­ko pri­va­ti­za­ci­ja, kai si­tua­ci­ja bu­vo su­dė­tin­ga vi­so­je ša­ly­je, da­bar ne­bė­ra."

Kvai­ša­lai ir va­gys­tės

Di­džiau­siu skau­du­liu įvar­di­ja­mi nar­ko­ti­kai. Pa­rei­gū­nai ne­be­sis­te­bi, kai ne­di­de­li kvai­ša­lų kie­kiai ap­tin­ka­mi ir au­to­mo­bi­liuo­se, ir pa­si­links­mi­ni­mo vie­to­se, ir mo­kyk­lo­se.

Ne taip se­niai, sa­ko pa­šne­ko­vas, už dis­po­na­vi­mą kvai­ša­lais, kuo­met bu­vo ran­da­mas tik ne­di­de­lis jų kie­kis, as­muo bū­da­vo bau­džia­mas ad­mi­nist­ra­ci­ne tvar­ka. Da­bar to­kia vei­ka yra kri­mi­na­li­zuo­ta, tai­gi ir už ne­di­de­lį kie­kį ke­lia­ma bau­džia­mo­ji by­la.

Nie­ko guo­džian­čio ko­mi­sa­ras ne­ga­li pa­sa­ky­ti ir apie va­gys­tes. Po­li­ci­ja mies­te jų fik­suo­ja daug ir ne­bū­ti­nai iš pre­ky­bos cent­rų, kur va­gia ne­re­tai ir pa­si­tu­rin­čiai gy­ve­nan­tys žmo­nės.

"Ko­dėl taip da­ro? Juk va­gia ne dėl to, kad ne­tu­ri, ko val­gy­ti. Bet čia jau me­di­kai gal paaiš­kin­tų...", – svars­to R. Sa­ra­pas.

Šiau­lių skau­du­lys, anot R. Sa­ra­po, prieš ke­le­rius me­tus bu­vo au­to­mo­bi­lių va­gys­tės. Da­bar šti­lis. Šiau­lių po­li­ci­ja su­čiu­po gru­pę as­me­nų, ku­rie au­to­mo­bi­lius vo­gė ir ar­dė de­ta­lėms.

"Va­gys­čių au­gi­mą mes sie­ja­me su tam tik­rų as­me­nų grį­ži­mu iš ka­li­ni­mo įstai­gų ir jų su­grą­ži­ni­mu ten. Už tai va­gys­tės tar­si ban­guo­ja."

Šiau­lių mies­tas pa­sta­ruo­ju me­tu smar­kiai ple­čia ste­bė­ji­mo ka­me­rų tink­lą (kal­ba­ma apie 80 ka­me­rų) vie­šo­se erd­vė­se, ypač to­se vie­to­se, kur įvyk­do­ma dau­giau­siai pa­žei­di­mų. Vi­deo­ka­me­ros draus­mi­na, o, įvy­kus pa­žei­di­mui, leng­viau iden­ti­fi­kuo­ti as­me­nį.

Sos­ti­nė ir li­ku­si Lie­tu­va

Vie­na iš skau­džiau­sių šian­die­nos rykš­čių, įsi­ti­ki­nęs R. Sa­ra­pas, yra be­sai­kis al­ko­ho­lio var­to­ji­mas. Pa­šal­pų mo­kė­ji­mo die­nas po­li­ci­ja esą ap­si­brė­žia rau­do­nai: daug ge­ria­ma ir daug mu­ša­ma­si. Pa­rei­gū­nų iš­kvie­ti­mų skai­čius to­mis die­no­mis išau­ga 15–20 pro­cen­tų: triukš­mas, gar­si mu­zi­ka, šū­ka­vi­mai, muš­ty­nės. Po maž­daug tri­jų die­nų vis­kas nu­rims­ta iki ki­to mė­ne­sio pa­šal­pų.

"Smur­to ar­ti­mo­je ap­lin­ko­je įsta­ty­mas yra, bet ar jis vei­kia? Aš ma­nau, kad ne­vei­kia. Mes, po­li­ci­nin­kai, tą ma­to­me, nes daug ve­ža­me."

Po­li­ci­ja grei­tai at­va­žiuo­ja, iš­ve­ža smur­tau­to­ją, at­ri­bo­ja jį nuo šei­mos.

"Grei­tas rea­ga­vi­mas iš­gel­bė­jo daug gy­vy­bių. Anks­čiau ap­skri­ty­je per me­tus nu­žu­dy­mų bū­da­vo įvyk­do­ma apie dvi de­šim­tis, o da­bar 2–3."

Ta­čiau yra ki­ta pu­sė – dar­bas su smur­tau­to­ju ir dar­bas su au­ka. Sis­te­ma, įsi­ti­ki­nęs ko­mi­sa­ras, dar nė­ra "ati­dirb­ta", nes ir au­ka grįž­ta į na­mus, ir smur­tau­to­jas. Na ir kas, kad ski­ria­mas gy­ve­ni­mas sky­rium? Jei smur­tau­to­jas – vie­nin­te­lis mai­tin­to­jas šei­mo­je, tai mo­te­ris ir vėl jį pri­sii­ma. O jei jis ne­tu­ri ar­ti­mų­jų? Ta­da lie­ka vie­nin­te­lis ke­lias – į gat­vę ar­ba Nak­vy­nės na­mus.

"Ma­nau, kad ta pro­ble­ma tu­rė­tų bū­ti spren­džia­ma gal­būt svars­tant in­teg­ra­ci­jos ga­li­my­bes, gal­būt la­vi­nant smur­tau­to­jo so­cia­li­nius įgū­džius, ska­ti­nant al­ko­ho­lio var­to­ji­mo kul­tū­rą, užim­tu­mą. Mes, po­li­ci­ja, ma­to­me, kad kai ku­rios šei­mos ne­tu­ri ele­men­ta­riau­sių įgū­džių, kaip iš­gy­ven­ti. Ar nor­ma­lu, kad pa­šal­pų mo­kė­ji­mo die­nos – tas lai­kas, kai su tak­si va­žiuo­ja­ma į de­ga­li­nę mal­kų pirk­ti?"

Jei pa­vyk­tų su­ma­žin­ti so­cia­li­nę at­skir­tį, re­zul­ta­tas bū­tų ge­res­nis.

"Vis­kas, kas di­džiau­sia – di­džiau­si dar­bai, di­džiau­si pro­jek­tai išei­na į di­džiuo­sius mies­tus, o re­gio­nai tam­pa tar­si pa­tys sau iš­gy­ve­nan­tys, žmo­gus lie­ka su sa­vo pro­ble­mo­mis, trūks­ta psi­cho­lo­gų, trūks­ta die­nos cent­rų, kur žmo­gus ga­lė­tų atei­ti ir keis­tis. Da­bar su­si­for­ma­vo sos­ti­nės Lie­tu­va. O taip no­rė­tų­si, kad ne­bū­tų pa­mirš­ta li­ku­si Lie­tu­vos da­lis. Ir ko­dėl sta­ty­bi­nin­kui Vil­niu­je mo­ka­ma dau­giau ne­gu sta­ty­bi­nin­kui Šiau­liuo­se? Pats lai­kas kal­bė­ti apie la­biau­siai pa­žei­džia­mą vi­suo­me­nės da­lį, apie kai­mo žmo­nes."

Mies­to ke­liai ir san­kry­žos

Šiau­liuo­se tri­ko­jai vei­kia nuo gruo­džio pa­bai­gos ir, anot R. Sa­ra­po, aki­vaiz­du, kad grei­čio su­ma­žė­ji­mas mies­te ir už­mies­ty­je yra ryš­kus.

"Tri­ko­jais ne­sie­kia­me nu­baus­ti vai­ruo­to­jų, sie­kia­me ap­sau­go­ti eis­mo da­ly­vius nuo ga­li­mų liūd­nų pa­sek­mių."

Su ko­mi­sa­ru va­žiuo­ja­me į Šiau­lių cent­ro pa­šo­nė­je esan­čią J. Ba­sa­na­vi­čiaus ir Bi­ru­tės gat­vių san­kry­žą, dėl ku­rios vai­ruo­to­jų skam­bu­čių yra su­lau­kęs "Šiau­lių kraš­tas". Kaip va­žiuo­ti per šią san­kry­žą, jei kir­tus ją, kaip nu­ma­to ke­lio ženk­las, at­si­du­ria­ma va­di­na­mo­jo­je grei­tė­ji­mo juos­to­je?

"Va­žiuo­jant Bi­ru­tės gat­ve, rei­kė­tų lai­ky­tis ke­lio ženk­lo ir ne­lenk­ty­niau­jant įva­žiuo­ti į grei­tė­ji­mo juos­tą, o pa­skui ro­dy­ti po­sū­kį ir iš­va­žiuo­ti į ke­lią", – paaiš­ki­no po­li­ci­jos va­do­vas, pri­tar­da­mas, kad vai­ruo­to­jų abe­jo­nės pa­grįs­tos, nes at­ša­ka (grei­tė­ji­mo juos­ta) iš­krei­pia si­tua­ci­ją. Jis pa­ža­dė­jo siū­ly­ti per­brai­žy­ti eis­mo juos­tas, kad vai­ruo­to­jams ne­kil­tų neaiš­ku­mų.

Svei­kin­ti­nu da­ly­ku R. Sa­ra­pas va­di­na Šiau­lių mies­te vie­ną po ki­tos at­si­ran­dan­čias žie­di­nes san­kry­žas.

Ne­se­niai at­si­ra­dęs žie­das Gar­di­no ir Ly­ros gat­vių san­kir­to­je esą iš­spren­dė ne tik au­to­mo­bi­lių srau­to, bet ir pės­čių­jų pro­ble­mas. Be to, stip­riai su­ma­ži­no va­žia­vi­mo grei­tį.

Ti­ki­ma­si, kad eis­mo pro­ble­mas iš­spręs ir žie­das gre­ta Šiau­lių ge­le­žin­ke­lio sto­ties.

Ke­lių eis­mo tai­syk­lių pa­žei­di­mų mies­te išaiš­ki­na­ma vis dar la­bai daug.

"Po­li­ci­jos pa­jė­gos dir­ba mak­si­ma­liai. Kad ir mo­men­ti­niai gir­tu­mo pa­tik­ri­ni­mai! Gir­tu­mas prie vai­ro, kal­bė­ji­mas te­le­fo­nu, dir­žų ne­se­gė­ji­mas – daž­niau­si pa­žei­di­mai, ir jiems to­le­ran­ci­jos ne­bus."

Si­tua­ci­ja val­do­ma

"Ga­li­te bū­ti ra­mūs, Šiau­lių po­li­ci­ja pa­jė­gi už­tik­rin­ti žmo­nių sau­gu­mą. Ne­pai­sant vis­ko, kas pa­sa­ky­ta ne­ge­ro, jau­čia­me nu­si­kals­ta­mų vei­kų ma­žė­ji­mo ten­den­ci­ją, vi­suo­me­nė po tru­pu­tį kei­čia­si. Ži­no­ma, dar daug ką rei­kia keis­ti. Ta­čiau da­bar­ti­nė si­tua­ci­ja, pa­ly­gin­ti su ta, ko­kią tu­rė­jo­me prieš pen­ke­tą me­tų, – ra­di­ka­liai ski­ria­si."

Šiau­lių po­li­ci­jos va­do­vas sa­ko, kad dau­gė­ja to­le­ran­ci­jos ne tik iš vi­suo­me­nės, bet ir iš po­li­ci­jos pu­sės.

"Jei žmo­gus ir iš­gė­ręs, bet ei­na sau­giai, nė­ra ag­re­sy­vus, po­li­ci­ja tik­rai ne­si­ka­bi­nės vien dėl to, kad jis iš­gė­ręs. Pa­rei­gū­nams nė­ra nu­ro­dy­ta jo­kių skai­čių, kad jie pri­va­lo iš ren­gi­nio iš­vež­ti tiek ir tiek ne­blai­vių as­me­nų."

O anks­čiau to­kie pla­nai eg­zis­ta­vo – rei­kė­jo išaiš­kin­ti vis­ko vis dau­giau: dau­giau eis­mo, dau­giau vie­šo­sios tvar­kos pa­žei­dė­jų ir t.t. Ir bū­ti­nai vis dau­giau ne­gu per­nai. Toks so­vie­ti­nis pa­li­ki­mas – so­cia­lis­ti­nis lenk­ty­nia­vi­mas. Pla­nai iš­ny­ko Lie­tu­vos po­li­ci­jai pra­dė­jus va­do­vau­ti ge­ne­ra­li­niam ko­mi­sa­rui Li­nui Per­na­vui.

Ge­rė­jan­čios sta­tis­ti­kos esą ne­pa­ga­di­na ir į Šiau­lius dirb­ti at­vyks­tan­tys uk­rai­nie­čiai bei bal­ta­ru­siai. Anot va­do­vo, di­džiau­sias jų nu­si­žen­gi­mas – iš­gė­ri­nė­ji­mas ir muš­ty­nės tar­pu­sa­vy­je. Nuo Šiau­lių gy­ven­to­jų už­sie­nie­čiai per­nai nu­ken­tė­jo po­rą kar­tų.

Mies­to pliu­sai ir mi­nu­sai

Ne­pai­sant mies­to skau­du­lių, vi­suo­me­nė­je dau­gė­ja to­le­ran­ci­jos.

"Pa­žiū­rė­ki­te, va, par­kas – šiukš­lių nė­ra, o kaž­ka­da jų bu­vo. Žmo­nės mo­ko­si gy­ven­ti ki­taip, tvar­kin­giau. Jei aš ne­šiukš­li­nu, tai ir ma­no kai­my­nas ne­šiukš­lins, jei aš pa­sta­čiau tvar­kin­gai au­to­mo­bi­lį, tai ir ki­tas taip pa­sta­tys – at­si­ra­do bend­rys­tės jaus­mas. Mo­ko­mės vie­nas iš ki­to, ir iš­si­šo­kė­liš­kų pa­vyz­džių, ku­rie anks­čiau bu­vo nor­ma, šian­dien ma­žė­ja."

Į tar­ny­bą Šiau­liuo­se R. Sa­ra­pas at­vyks­ta iš Pa­ne­vė­žio. Ir sa­ko, kad Šiau­liai – gra­žus, įdo­mus mies­tas, tu­rin­tis sa­vi­tą bruo­žą. Tik Šiau­liams šiek tiek trūks­ta vie­šų­jų erd­vių, kur gy­ven­to­jai ga­lė­tų skir­ti lai­ko ak­ty­viam poil­siui, trūks­ta par­kų, žai­di­mų aikš­te­lių, dvi­ra­čių ta­ke­lių, bė­gi­mo ta­kų.

"Žmo­nės Pa­ne­vė­žio re­no­vuo­ta­me par­ke tu­ri, ką veik­ti, o ne taip, kaip anks­čiau, kai poil­sis bu­vo ski­ria­mas tik alui ger­ti. Ti­kiuo­si, kad re­konst­ruo­ja­ma­me Šiau­lių par­ke bus taip pat. Jei erd­vės bus su­tvar­ky­tos, ap­švies­tos, žmo­gus tu­rės ga­li­my­bę atei­ti, ka­da no­ri ir tu­rės, kuo už­siim­ti."