Miestui reikia sielos

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.
"Pas mus bul­va­ras – vie­nin­te­lė gat­vė su sie­la. Gal dar Auš­ros alė­jo­je sie­la bu­vo, kol bu­vo Me­nų fa­kul­te­tas. Kai sie­la yra, ga­li ir ant žvy­ro sė­dė­ti. Jei nė­ra, ne­pa­dės – pi­ni­gai vel­tui", – sa­ko ar­chi­tek­tas Kris­ti­jo­nas Mu­raus­kas.
"Keisk ne­kei­tęs ply­te­les – tu­ri bū­ti sie­la", – Šiau­lių at­si­nau­ji­ni­mą įver­ti­na ar­chi­tek­tas Kris­ti­jo­nas Mu­raus­kas. Da­bar­ti­nius po­ky­čius iro­niš­kas šiau­lie­tis pa­ly­gi­na su 1998 me­tų au­to­mo­bi­lio "Peu­geot" pa­kei­ti­mu į 1999 me­tų. Ar­chi­tek­tas ma­no, kad me­džių kir­ti­mas yra tin­gi­nys­tė, o di­džiau­sias vi­suo­me­nės ne­pa­si­ten­ki­na­mas ky­la ta­da, kai žmo­nės neįt­rau­kia­mi į pro­ce­są.

Es­mė – ne trin­ke­lės

"No­rė­tu­mė­te, kad sa­ky­čiau, jog vis­kas yra ge­rai, ar blo­gai?" – rim­tu vei­du juo­kau­ja K. Mu­raus­kas. Po­kal­by­je ne­trūks­ta iro­ni­jos, sa­vii­ro­ni­jos ir pro­vo­ka­ci­jų.

Pir­miau­sia ar­chi­tek­tas su­skum­ba pa­sa­ko­ti apie bend­rą po­pa­mo­ki­nės veik­los pro­jek­tą su Ro­mu­vos gim­na­zi­ja – jau ke­lis mė­ne­sius ana­li­zuo­ja Dai­nų par­ką, teiks pa­siū­ly­mus.

"Par­kas yra "iš­kan­džio­tas", bu­vo 100 hek­ta­rų, da­bar, be­rods, 64. Na­mai, ko­te­džai. Yra li­kęs se­no­vi­nis vien­kie­mis. Da­ro­me ma­ke­tą, pir­miau­sia pri­sta­ty­si­me jį bend­ruo­me­nei, vi­suo­me­nei, o po to ir mies­to val­džiai. Par­kas la­bai di­de­lis, ga­li­ma daug vis­ko su­ma­ny­ti. No­ri­me da­ry­ti kuo šiuo­lai­kiš­kiau."

K. Mu­raus­kas pra­de­da var­dy­ti su moks­lei­viais ge­ne­ruo­ja­mas idė­jas: žu­vies res­to­ra­nas, ka­ru­se­lė, fon­ta­nas – ir vis­kas vie­na­me. Lau­ki­nė gam­ta. Daug spor­to aikš­te­lių – ak­ty­vaus lais­va­lai­kio ne­bus nie­ka­da per daug. Ir pri­me­na, jog dar prieš ke­lio­li­ka me­tų kur­tas Dai­nų par­ko pla­nas taip ir li­ko neį­gy­ven­din­tas.

– Šiau­liuo­se jau ne pir­mi me­tai sto­vi len­te­lės in­for­muo­jan­čios, jog "Šiau­liai at­si­nau­ji­na". Kaip at­si­nau­ji­ni­mas at­ro­do jū­sų, ar­chi­tek­to, aki­mis?

– Gal­vo­ju ko­kį nors švel­nų api­bū­di­ni­mą, kaip tai pa­va­din­ti. At­si­nau­ji­ni­mas – taip, tin­ka. Bet kai at­si­nau­ji­ni, pa­vyz­džiui, per­ki nau­ją au­to­mo­bi­lį, no­ri, kad ja­me bū­tų kon­di­cio­nie­rius, ar­ba kad jau bū­tų elekt­ro­mo­bi­lis. Bet jei tu­ri 1998 me­tų "Peu­geot" ir per­ki 1999 me­tų "Peu­geut"? Mies­te maž­daug toks at­si­nau­ji­ni­mas. Nie­ko nau­jo. Paimk bom­žą, už­dėk kai­li­nius, tas pa­ts bom­žas. Kai­li­niai su­pus po po­ros ar pen­kio­li­kos me­tų. Es­mė, kad nie­kas ne­pa­si­keis, tik trin­ke­lės bus nau­jos.

Ma­tė­te pro­jek­tus – vi­sur nau­jos trin­ke­lės. Vi­sur trin­ke­lės. Dai­nų par­ke as­fal­tą iš­lie­jo – ma­niau, ne­mo­ka, pa­si­ro­do, mo­ka, vis­kas ge­rai.

Ir ne trin­ke­lė­se es­mė. Ga­li gat­vę iš­raus­ti ir vis tiek bus pil­na žmo­nių. Viet­na­me yra tur­gus ant trau­ki­nio bė­gių. Žmo­nės at­si­trau­kia, pra­va­žiuo­ja trau­ki­nys. Keisk ne­kei­tęs ply­te­les – tu­ri bū­ti sie­la.

Pas mus bul­va­ras – vie­nin­te­lė gat­vė su sie­la. Gal dar Auš­ros alė­jo­je sie­la bu­vo, kol bu­vo Me­nų fa­kul­te­tas. Kai sie­la yra, ga­li ir ant žvy­ro sė­dė­ti. Jei nė­ra, ne­pa­dės – pi­ni­gai vel­tui.

– Ko trūks­ta idė­jos, as­me­ny­bių?

– Gal ne­bė­ra tos kri­ti­nės ma­sės me­no žmo­nių. Kal­bant apie me­ną, Šiau­liai bu­vo kie­tas mies­tas. Mū­sų, ar­chi­tek­tų, kiek? Apie 50, jei bū­tų šim­tas, gal jaus­tų­si. Juk ga­li­me kaž­ką pa­siek­ti, bet ne­tu­ri­me ka­da. Ban­dai iš­gy­ven­ti. Kai ku­rie pyks­ta­si tar­pu­sa­vy­je. Trūks­ta ir ta­len­to – ne­ta­len­tin­gi esa­me, ta­len­tin­gų yra ne­daug.

Bul­va­re bu­vo kon­kur­sas kai­nai – ran­gai. O kaip ar­chi­tek­tū­ri­nė min­tis? Bu­vo ar­chi­tek­tū­ri­nis kon­kur­sas Pri­si­kė­li­mo aikš­tei, bet pa­ma­tė­me, ne­ver­ta Šiau­liuo­se or­ga­ni­zuo­ti – še­ši da­ly­viai, vi­si vie­ti­niai, ta­me tar­pe ir mes. Kas lai­mė­jo ir tu­rė­jo lai­mė­ti. Ki­ti bu­vo ki­ta­me ly­gy­je, gal ban­dė vers­tis per gal­vą. Tas, kas yra pa­da­ry­ta da­bar, bu­vo nu­ma­ty­ta nuo se­nų lai­kų.

Dar bu­vo pie­ti­nio baž­ny­čios kon­kur­sas, far­sas, bet ta­da da­ly­va­vo bent per 20 da­ly­vių.

Ki­tuo­se mies­tuo­se tik ar­chi­tek­tū­ri­nio kon­kur­so me­tu ga­li kaž­kas įvyk­ti. Ar ma­tė­te, kad bu­vo "kul­tūr­kės" kon­kur­sas? Bu­vo pa­skelb­ta kai­na, lai­mė­jo kaž­kas – ačiū Die­vui, kad ne­nug­rio­vė. A. Rat­ni­ko (ar­chi­tek­tas Al­ber­tas Rat­ni­kas (1923–1993) – red.) pro­jek­tuo­tas Kul­tū­ros na­mų pa­sta­tas – rei­kia gerb­ti.

– Ar ger­bia­ma mies­to ar­chi­tek­tū­ra?

– Mes su­skai­čiuo­ja­me 68–70 ver­tin­gų pa­sta­tų. Čia daug ar ma­žai? Sep­ty­nias­de­šimt man at­ro­do daug.

Ar šiau­lie­čiai ger­bia sa­vo mies­to ar­chi­tek­tū­rą? Ma­nau, kad ne. Ypač ar­chi­tek­tai ne­tu­ri pa­gar­bos sa­vo mies­to ar­chi­tek­tū­rai. La­bai ge­ras pa­vyz­dys – pa­sta­tas Til­žės gat­vė­je, prieš bu­vu­sį "Vai­rą". Re­gist­rų cent­ras ir dar krū­va pa­sta­tų yra ne­pa­gar­ba mies­tui. Ga­lų ga­le, Žu­vi­nin­kų dau­gia­bu­tis ir­gi yra ant ri­bos pa­gar­bos ir ne­pa­gar­bos. Na, ten dar ma­ža nuo­dė­mė, kai žiū­ri kon­teks­tą. Sug­rį­žus iš Če­lia­bins­ko bet koks na­mas bū­tų ge­ras.

Nau­ja­sis vieš­bu­tis ir tur­gus an­ti­hu­ma­niš­ki. "Chruš­čiov­kės" Vasario16-osios gat­vė­je blo­giau­sia, kas ga­li bū­ti.

Kol me­džiai bu­vo, ne­si­ma­tė "Džin­sų" fa­sa­do bul­va­re. Ten jau ne­be ar­chi­tek­tū­ra, ten jau įvy­kis. Ži­nant tą lai­ko­tar­pį, gal kie­tai bu­vo? Juk nie­ko ne­mo­kė­jo­me, nie­ko ne­ži­no­jo­me. Ne­ga­liu kal­tin­ti.

Ma­no są­ži­nė ra­mi, Šiau­liuo­se vie­ną ob­jek­tą per me­tus pa­da­rau.

O vie­nas iš gra­žiau­sių, ne­ži­no­miau­sių ir pa­slap­tin­giau­sių na­mų man yra Vy­tau­to gat­vė­je, kur san­kry­ža su Til­žės gat­ve, už var­tų, gi­liai kie­me, bal­tas pa­sta­tas.

Me­džiai ir tin­gi­nys­tė

– Dau­gy­bę dis­ku­si­jų su­kė­lė me­džių kir­ti­mas mies­te. Ar tik­rai neį­ma­no­mas at­si­nau­ji­ni­mas be kir­ti­mo?

– Man at­ro­do, įma­no­mas. Tin­gi­niz­mas.

Pa­vyz­dys – yra gat­vė, me­džiai, rei­kia su­gal­vo­ti nau­ją kon­cep­ci­ją. Su Didžd­va­rio gim­na­zi­jos vai­kais kū­rė­me Kaš­to­nų alė­jos pro­jek­tą. Sa­kiau vai­kams: "Ar ker­tam me­džius?" Sa­ko, kam juos kirst?! Ga­li­me da­ry­ti taip ir taip, pa­lie­kant me­džius. Me­džiai da­vė idė­ją. Tin­gi­niams – ne, tin­gi­niams tas me­dis ne­ge­ras, tas ne­ge­ras. Čia – met­ras dvi­de­šimt, nes rei­ka­la­vi­mas, čia du met­rai, nes rei­ka­la­vi­mas. Taip pro­jek­tuo­ja ke­li­nin­kai.

Aš bū­čiau ban­dęs iš­veng­ti kir­ti­mo. Ofi­cia­li nuo­mo­nė: ker­ta me­džius tin­gi­niai. Dar sa­ko, pi­ni­gai ten ne­blo­gi, bet aš jų ne­ma­tau, tai ne­ga­liu ko­men­tuo­ti.

Taip, spe­cia­lis­tai ma­to ge­riau, ne­gu mes. Be­je, klau­siau vie­no spe­cia­lis­to, man jis sa­kė, kad vi­si me­džiai blo­gi. Bet sa­kė, kad tas pa­ts bus ir su nau­jais, nes nė­ra ži­nių, kaip juos au­gin­ti, o gal ir pi­ni­gų.

Žmo­nės ne­pyks­ta dėl to, iš­kir­tai ar neiš­kir­tai me­džių. Jie pyks­ta dėl to, kad jų neįt­rau­kei į pro­ce­są. Sa­vi­val­dy­bi­nin­kai sa­ko, kad įtrau­kia žmo­nes į pro­ce­są sa­vo bū­dais, pa­vyz­džiui, pro­jek­tą vie­ši­na 10 dar­bo die­nų. Vi­sų pir­ma tu­ri ži­no­ti, kad jį vie­ši­na. Mes dir­ba­me tą dar­bą ir tai vos ran­da­me.

Ki­tas da­ly­kas – žiū­rėk, vie­ši­ni­mas vyks­ta ry­toj, ket­vir­tą va­lan­dą. Tu­ri bėg­ti žiū­rė­ti. Toks įtrau­ki­mas. Nes­pė­jai – ne­spė­jai, 10 die­nų.

Ma­nau, jo vie­ši­ni­mas tu­ri bū­ti ne toks. Rei­kia la­bai daug as­me­ni­nio in­dė­lio – bet tam mes ir esa­me. Nub­rai­žy­ti na­mą vi­si ga­li. Mi­si­ja mū­sų yra daug di­des­nė.

Aš ir­gi dėl me­džių įsi­žei­džiau. Duo­ki­te lai­ko, gal pa­da­ry­siu pro­jek­tą, kur nė vie­no me­džio neiš­kir­siu ir įro­dy­siu, kad taip įma­no­ma. Bet nei pi­ni­gų, nei lai­ko nie­kas tam ne­duos, vis­kas nu­spręs­ta. Ir pa­kan­ka­mai anks­ti, nes spe-cia-lis-tai nu­spren­dė. Tai ir yra, dėl ko žmo­nės pyks­ta.

Ki­tas da­ly­kas: jei iš­kir­to me­džius pir­mo­jo­je bul­va­ro da­ly­je, kaip ir lo­giš­ka, kad ant­ro­je tu­rė­tų iš­kirs­ti, nes vien­ti­su­mas tu­ri bū­ti iš­lai­ko­mas. Va­di­na­si, ne­ga­li­me pa­lik­ti se­nų me­džių, jei­gu va­do­vau­ja­mės tą­sa. Bet jei ja va­do­vau­ja­mės, ko­dėl ne­ga­lė­jo­me pa­kvies­ti dirb­ti tų pa­čių žmo­nių, ku­rie pir­mą da­lį pro­jek­ta­vo?

Vie­na­reikš­miš­kai ne­ga­liu pa­sa­ky­ti, ge­rai, blo­gai. Yra kaip yra, bet rei­kė­jo žmo­nes įtrauk­ti. Net ge­ras spren­di­mas ga­li tap­ti blo­gas, kai ne­da­ly­vau­ji pro­ce­se.

Gal rei­kia žai­di­mo, edu­ka­ci­jos prie­mo­nių? Pa­vyz­džiui, vi­sų bend­ruo­me­nių ar­chi­tek­tū­ri­nės dirb­tu­vės.

Tre­čio­jo am­žiaus uni­ver­si­te­te, kai ma­ne pa­kvie­čia, da­ro­me dirb­tu­ves. Vi­sai ki­tos min­tys, nei vai­kų. Įvai­rias min­tis rei­kia su­jung­ti. Ga­li to­kias dirb­tu­ves nuo­lat or­ga­ni­zuo­ti, daug pa­stan­gų ne­rei­kia, sa­lių mies­te tu­ri­me, pi­ni­gų be­veik ne­rei­kia, 30–50 eu­rų lek­to­riui už po­rą va­lan­dų. Jei 150 eu­rų, dar ir iš Vil­niaus pri­si­kvies­tu­me. Pa­si­tai­sau, iš sos­ti­nės: da­bar ne­bė­ra Vil­niaus – yra sos­ti­nė. Per ra­di­ją sa­ko: "Lie­tu­vo­je orai ge­rai, sos­ti­nė­je plius 5".

– Kai kal­bė­jo­mės prieš po­rą me­tų, sa­kė­te, kad kū­ry­bo­je jums svar­bus pro­tes­tas. Ne­pa­si­kei­tė po­žiū­ris?

– Prieš nie­ką ne­pro­tes­tuo­ju, esu la­bai ge­ras vi­suo­me­nės at­sto­vas, klau­sau­si, ką sa­ko au­to­ri­te­tai, ku­rių nė­ra Lie­tu­vo­je.

– Kai da­ly­va­vo­te kon­kur­se ar­chi­tek­to K. Rei­so­no at­mi­ni­mui Šiau­liuo­se įam­žin­ti, prieš teat­rą siū­lė­te pa­sta­ty­ti fa­lą, ant ku­rio pa­ra­šy­ta: "Čia kaž­ka­da bu­vo K. Rei­so­no dar­bas". Tai bu­vo pro­tes­tas dėl su­ga­din­to teat­ro?

– Vi­sai pa­mir­šau – bai­siau­sias cent­re yra Vals­ty­bi­nio Šiau­lių dra­mos teat­ro su­ga­din­tas pa­sta­tas. Kon­kur­se bu­vo­me su že­me su­ly­gin­ti.

Žmo­nės skir­tin­gi. Ti­ki tuo, kad yra ge­rai nu­griau­ti se­ną, kad rei­kia žiū­rė­ti į XXI am­žių, kiek ga­li­ma su ta se­no­ve. Ir vi­si tu­ri pa­si­tei­si­ni­mų.

– Ar ga­li mies­tas bū­tų am­ži­nai jau­nas?

– Kaip As­ta­na? Ne­ži­nau, ma­nau, eu­ro­pie­čiams rū­pi is­to­ri­ja. Rei­kia puo­se­lė­ti, ką tu­ri­me.

Nors iš tik­rų­jų la­bai no­rė­čiau bū­ti mo­der­nis­tu, tiks­liau – šiuo­lai­ki­nis­tu. Tik į ap­lin­ką rei­kia žiū­rė­ti jaut­riai, tuo­met gau­sis gra­žūs da­ly­kai. La­biau­siai Šiau­liuo­se man trūks­ta aukš­tin­gu­mo – ta­da jau­tie­si mies­te.

Man la­bai pa­tin­ka kar­ni­zas ant pa­sta­to, kur bul­va­ro par­duo­tu­vė "Ra­mu­nė". Ar­chi­tek­tū­riš­kai, tiks­liau, dva­siš­kai, mies­tas pra­si­de­da nuo tos ri­bos. Ir tę­sia­si iki "Gai­džio". Po to vėl ne­be mies­tas, trūks­ta aukš­čio.

Dar tik­ras mies­tas yra žmo­nės, vai­kai. Vis­kas su­si­ję, nes ar­chi­tek­tū­ra ku­ria­ma žmo­nėms.

Kos­mo­lo­gi­jos mu­zie­ju­je ma­čiau ša­ke­lę – taip se­no­vės lie­tu­viai ma­tuo­da­vo slė­gį. Siū­lau nuo be­to­ni­nės sie­nos į Var­po gat­vę pa­ka­bin­ti var­pos for­mos slė­gio ma­tuok­lį. Ko­kius me­tus lai­ko vi­si va­žiuo­tų pa­žiū­rė­ti.

To­kie da­ly­kai vei­kia, kar­vy­tę Niu­jor­ke pa­sta­to, vi­si fo­tog­ra­fuo­ja­si. Čia jau ne ar­chi­tek­tų, o me­ni­nin­kų rei­ka­lai. Jei pa­sta­ty­si­me la­bai gra­žią aikš­tę, žmo­nių Šiau­liuo­se neat­si­ras. Rei­kia ar­ba 25 fab­ri­kų (ir­gi ne mes tu­ri­me sta­ty­ti, o in­ves­tuo­to­jai), ar­ba pim­pa­lo. Jis tin­ka sel­fiui. Gal at­va­žiuos ir iš Ry­gos nu­si­fo­tog­ra­fuo­ti, pa­no­rės lik­ti. At­ro­do, juo­kas, bet ki­ta­me pa­sau­lio ga­le rim­tai svars­ty­tų apie to­kį ob­jek­tą. O mes tik pa­si­juok­si­me, nu­mir­si­me, o dar ne­bus pa­da­ry­ta.

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.
Ar­chi­tek­tas Kris­ti­jo­nas Mu­raus­kas ma­no, kad me­džiai ga­li įkvėp­ti idė­ją – sku­ba kirs­ti tin­gi­niai.

Komentarai

Emilija     Pir, 2019-12-09 / 09:35
Gera matyti, kad Šiauliai taip smarkiai išgražėjo. Žinoma, orai labai padėjo daug darbų nudirbti. Ir Šiaulių eglė tarp mano favoričių. Vilniaus eglė – karalienė, o mūsų – nuotaka. Taigi nepalyginami dalykai. Tegul Kalėdų Senelis po kiekviena Egle visiems mums padeda galimybes, o sau pasiima tai, kas mums trukdo. Gerai būtų, ane?
miestietis    Pir, 2019-12-09 / 11:56

In reply to by na

Eglių butaforija saliamoniškai paslėpta po visa puokšte puošybos paslaugų ir darbų, tad konkrečiai išskirti vien tik metalinę eglę galėtu nebent STT ar panašiai, bet tik ne miesto revizoriai su suglaustomis ausimis ir pridrėbtomis kelnėmis(sijonais).
taigi    Pir, 2019-12-09 / 12:01

In reply to by miestietis

Butaforijas daro viena ar dvi firmos Lietuvoje ir kikena siurbčiodamos vynelį prancūziškuose vynuogynuose. Jos visos vienodos, jei sudėtumėme greta vienas kito. Nori baltos, nori raudonos - be problemų - keturi nuliukai - prašom.
:)    Pir, 2019-12-09 / 18:50

In reply to by miestietis

taip ir žinojau - iš buratinų atsakymų į paskutinius klausimus nėra. O gaila, nes prieš Kalėdas taip norėjosi žinoti kokios pinigų dalies neteko mano šeima.
taigi taigi    Pir, 2019-12-09 / 11:13
kai dėl tų medžių virkauti, tai gal reikėtų pirma pasidomėti, kas tuos medžius tiek metų prižiūrėjo, kai jų niekas normaliai negenėjo ir lajos gražios neformavo (ar tik ne apželdinimo įmonė, kaip ji ten vadinosi, turėjo rūpintis?), kai lapus numesdavo, tai baisi raizgalynė matėsi. Kažin ar taip neatrodys ir naujai pasodinti, jeigu niekas neprižiūrės, jau dabar bulvare, tie prieš keletą metų pasodinti, visi kamienai apsamanoję!
Vantuzas    Pir, 2019-12-09 / 11:45
Bulvaras - (pranc. boulevard): 1. plati medžiais apsodinta didelio miesto gatvė pėstiesiems; 2. upės ar jūros išmūryta krantinė su takais pėstiesiems.
nulis    Pir, 2019-12-09 / 13:44
Taip ir nesupratau, kam reikalingas buvo interviu su šiuo architektu. Jo ženklių darbų dar nematyti. Tai gal čia tam, kad jis pasireklamuotų, kad tokią pavardę išgirstume i veidą pamatytume? Bet reklama yra pažymima specialiu ženkliuku. Vadinasi, yra kita priežastis - nepasitenkinimas tuo, kas vyksta mieste, ir tai labai gerai atliepia šiandieninę laikraščio dvasią - mušk merą, kol dar yra. Na jau kažkaip pernelyg akivaizdus užsiangažavimas ties viena kryptim. Maskuokitės, gudraukit kažkaip, nes tas akivaizdumas jau akis bado, o priemnės merui mušti - labai primityvios, kas šiam laikraščiui iki šiol nebuvo būdinga.
:(    Pir, 2019-12-09 / 13:57

In reply to by nulis

Kas tą merą jau čia taip muša? Nereikia taip susireikšminti. Ir komunikaciją reikėtų susitvarkyti - prieš ką nors sakant pagalvoti. Sutaupytų laiko kitiems darbams. Nereikėtų tiek daug postų feisbuke trinti. Galima ir kokius kalbos kursus palankyti, nes, kai kurias mintis perskaičius nebežinai - juoktis ar verkti.
jo    Pir, 2019-12-09 / 18:07

In reply to by nulis

nuo kada toks gailestingas, varnų valgytojau? Turbūt ne veltui, kažkokią skardikę prastumti nori. Kas liečia reklamą su specialiu ženkliuku, tai jau seniai specialiu ženkliuku nebežymima. Reklama dabar rašoma kaip užsakymas už mokesčių mokėtojų pinigus, po kuriuo neleidžiama komentuoti. Demokratija :) Bet paprastai tai būna panigirikos monologai, perrašyti iš feisbuko.
Kaip ir pats sau atsakei...    Ant, 2019-12-10 / 10:02
jei iš­kir­to me­džius pir­mo­jo­je bul­va­ro da­ly­je, kaip ir lo­giš­ka, kad ant­ro­je tu­rė­tų iš­kirs­ti, nes vien­ti­su­mas tu­ri bū­ti iš­lai­ko­mas...
Pamąstymui    Ant, 2019-12-10 / 10:52

In reply to by Kaip ir pats sau atsakei...

Ar tu žinai kiek etapų buvo? I etapas - nuo Tilžės iki Dvaro. II etapas - nuo Dvaro iki Mickevičiaus. III etapas - nuo Mickevičiaus iki Žemaitės. Ir tik IV etapas - nuo Draugystės iki Vasario 16-osios. Čia stilistika visai kitokia, reljefas ir t.t. Senieji medžiai galėjo puošti, jei protingai suprojektuoti.
vaikstantis mieste    Ant, 2019-12-10 / 12:56
prie savivaldybes pastato sono prie griuvancios buvusios duonos kepyklos naujai isklotas saligatvis kuremia netinkamai nuplanuotas zolynelis-gelynelis kuris perdaug islenda i saligatvy ar esti tiesiog per kvadratiskas, o gal perdidelis..

Komentuoti

Paprastas tekstas

  • HTML žymės neleidžiamos.