Naujausios
Kaltininkas – greitis, bet ne vien jis
– Kokie buvo praėjusieji metai? Kuo galėtume pasidžiaugti?
– Metai nebuvo lengvi, todėl ir džiaugtis nėra kuo. Eismo įvykiai per metus nusinešė 14 gyvybių. Net 14 gyvybių! Čia pat kitas skaičius: pernai apskrities keliuose sužaloti 345 žmonės, o tai yra 26 žmonėmis daugiau negu 2018 metais. Dalies nukentėjusiųjų sužalojimai nėra sunkūs, tačiau nemažas procentas tokių, kurie buvo sužaloti sunkiai, kur gyvybė vos pulsavo, kur iki šiol jaučia baisias pasekmes.
Kasmet turime viziją, kad pagaliau Šiaulių mieste per metus nežus nė vienas eismo dalyvis. 2017 metais tai pasiekti pavyko. Tačiau 2018 metais ir vėl vienas žmogus žuvo. Pernai, deja, jau du. Tuo tarpu Pakruojo rajone ne tik pernai, bet ir užpernai eismo dalyvių žūčių išvengta.
Žiūrint pagal eismo įvykių, kuriuose žuvo arba buvo sužaloti žmonės, skaičių ir toliau daugiausiai problemų kelia Šiaulių rajonas. Pernai, palyginti su 2018-aisiais, čia turime gerokai daugiau įvykių, daugiau sužalotų žmonių.
Šiaulių mieste eismo įvykių pernai buvo mažiau – nuo 133 iki 118. Gal tai turi įtakos, kad gatvių infrastruktūra po truputį keičiasi – apšvietimas, saugumo salelės, išmanieji šviesoforai, kitos modernios priemonės – po truputį didina saugumą.
Galime pasidžiaugti ir tuo, kad nei pernai, nei užpernai Šiaulių apskrityje nežuvo nė vienas motociklininkas.
– Galima spėti, kad pagrindinės avarijų priežastys – greitis ir neblaivumas prie vairo.
– Drįstu pasakyti, kad nebūtinai greitis, nors tai ir yra viena iš pagrindinių priežasčių. Juk nuvažiavimai nuo kelio, atsitrenkimai į medžius tai neretai greičio problema. Bet nebūtinai tik jo. Rudenį žmonės dažnai neįvertina kelio dangos: šlapios, padengtos lapais, apledijusios. Paskui sako: važiavau leistinu greičiu. Taip, žmogus važiuoja leistinu greičiu, bet nepasirenka saugaus greičio. Painiojami terminai – leistinas ir saugus greitis.
Važiuoja žmonės ir be šviesų, nenusivalo apšalusių langų, "plikomis" automobilio padangomis, netvarkinga stabdžių, apšvietimo sistema, kalbasi telefonu.
Mobiliųjų telefonų problema egzistuoja, bet mobilusis, reikia pripažinti, dažnai tampa atpirkimo ožiu. Pažiūrėkime, kiek žmonių vairuodami valgo, geria kavą, dažosi. Vairavimas tampa ne pagrindine veikla – žmonės randa, ką veikti prie vairo.
Neseniai turėjome šokiruojantį įvykį, kuomet incidento priežastimis tapo automobilio radijo pareguliavimas. Buvo reidas, pamatėme nemažu greičiu atvažiuojantį automobilį. Pareigūnų daug, koks 15, stovime gerai apšviestoje kelio vietoje, greta sustatyti kūgiai, parodantys, kad eismas apšviestame kelyje tvarkingai pereina iš dviejų eismo juostų į vieną. O tas vairuotojas net nepastebėjo, kad antros juostos nebėra – per kūgius tiesiai pareigūnų pusėn. Vos spėjome atšokti. Paskui vairuotojas pasiteisino ieškojęs radijo stoties... Pašalinis veiksmas iki ko privedė.
Privalau akcentuoti vairuotojų neatidumą, išsiblaškymą. Pilnos galvos reikalų, gyvenimiškų rebusų, žmonės užmiršta, kad jie vairuoja. Užmiršta netgi pačią elementariausią išvažiavimo iš šalutinio kelio į pagrindinį taisyklę. Gerai, kad mieste išvažiuojant iš kiemo ar kitos teritorijos nebūna didelio greičio, tai dėl to ir be tragiškų pasekmių. Bet mes turime magistralinius, vietinės reikšmės kelius, kuriuose greitis 90 kilometrų per valandą. Išvažiuoji iš šalutinio kelio, o čia mašina atvažiuoja 90 kilometrų per valandą greičiu!
Pernai visoje Šiaulių apskrities teritorijoje nežymėtu policijos automobiliu vykdėme trijų mėnesių eksperimentą, fiksavome pavojingo, chuliganiško vairavimo pažeidimus, neleistinus lenkimus, kelio ženklų nepaisymo pažeidimus. Net neįsivaizduojate, kaip kai kurie vairuotojai vairuoja! Lenkia, lekia, stabdo, nespėja, pypsi.
Atrodo, kad ir ženklai stovi tik tam, kad stovėtų, o ne tam, kad informuotų apie pavojingiausias vietas, ruožus, atkarpas. Tačiau draudžiantis kelio ženklas tikrai nėra kažkoks "išmislas". Jam pastatyti atliekamos analizės, specialistai vertina, daro išvadas, diskutuoja. Radavičius ar kitas pareigūnas tikrai negali šiaip sau susigalvoti ir pastatyti ženklą vidury Tilžės gatvės, kad štai čia sustoti draudžiama – tam reikia motyvų ir argumentų dėl jo reikalingumo, bei, koks tikslas pastačius ženklą, bus pasiektas, ar išsispręs problema.
– Sustiprinta policijos kontrolė buvo jaučiama ir visą praėjusių metų gruodį. Kokie rezultatai?
– Rezultatai telpa į vieną žodį: baisu. Štai pavyzdys: pajėgos išvažiavo į Šiaulių miesto kelius pirmą gruodžio šeštadienį, užsiblokavo iš visų pusių Pabalių turgaus rajoną, kad niekas nepravažiuotų nepatikrintas. Rezultatas: per pustrečios valandos nustatyti devyni neblaivūs vairuotojai. Vienas iš jų – tiesiai iš užstalės. Mes buvome šoke, kad tautiečiai tokie važiuoja.
Kitas šeštadienis – ir vėl septyni neblaivūs.
Visą gruodį vyko vairuotojų blaivumo patikros. Dabar turime labai gerą policinę priemonę – alkoholio detektorius. Dirbdami jais, netikriname nei automobilio dokumentų, nei to, ar vairuotojas turi teisę vairuoti. Tikrinamas tik blaivumas, kurį minėtu detektoriumi galima nustatyti per atstumą, taigi tik priartėjus – trys sekundės ir aišku: jei promilių nėra, užsidega žalia šviesa. Jei užsidega raudona, žmogau, einam pūsti į alkotesterį. Tokius matuoklius Šiaulių apskrities policija turi penkis ir planuojama įsigyti dar daugiau, jie bus naudojami visoje Šiaulių apskrityje.
Kalbant apie praėjusius metus, turiu pasakyti, kad išaiškinama vairuotojų, kurie prie vairo sėdo kurių girtumas siekė daugiau nei tris promiles. Girtų tikrai daug ir jų ne tik nemažėja, bet daugėja. Galutinės statistikos kol kas nėra, bet neabejojame, kad skaičius sieks ir aštuonis šimtus.
Pernai įskaitinius eismo įvykius sukėlė 12 neblaivių vairuotojų.
Bet žmonės turėtų žinoti, kad statistika parodo tik tiek pažeidėjų, kiek jų policija išaiškina. Realiai keliuose pažeidimų ir pažeidėjų yra daug daugiau. Baisu net ir galvoti, kiek keliuose gali būti girtų! Aiškiau sakant, jei policija išaiškintų visus pažeidėjus, incidentų keliuose statistika būtų šokiruojanti.
– Prieš kelerius metus sugriežtintos bausmės už vairavimą esant neblaiviam iš pradžių davė puikų rezultatą, paskui viskas grįžo į senas vėžes. Kaip šiemet planuojama kovoti su potencialiais žudikais kelyje?
– Tiesa, sugriežtinus nuobaudas, pradžioje poveikis buvo didesnis. Matyt, bėgant laikui žmonės prisitaikė prie esamos situacijos ir sugriežtinimas jiems nebeatrodo toks griežtas. Natūralu, kad reikia pokyčių.
Nuo šių metų sausio 1 dienos įsigaliojo įstatymo pakeitimas, numatantis greitesnio dėl girtumo prarasto vairuotojo pažymėjimo atgavimo galimybę. Tiesiog praėjus tam tikram laiko tarpui, prasižengęs vairuotojas savo automobilyje savo lėšomis galėtų įsirengti alkobloką. Jo esmė – papūtęs būdamas neblaivus, žmogus tiesiog neužves savo automobilio. Pagal tolesnius nustatymus, šis vairuotojas kas 15 minučių turės pūsti į alkobloką, patvirtindamas, kad vairuoja blaivus. Tai dalinai tarsi ir sušvelnina anksčiau paskirtą nuobaudą, bet tuo pačiu, manau, ir drausmina pažeidėją – juk alkobloką jis turės įsirengti savo lėšomis, be to, bus nuolatos jo kontroliuojamas. Tokie įrenginiai šiuo metu jau yra mokykliniuose autobusiukuose ir "Busturo" autobusuose, kurių vairuotojai kas tam tikrą laiką privalo pasitikrinti.
Bet ar įrenginys 100 procentų gali užtikrinti, kad prie vairo sės vien blaivūs? Viskas, galvoju, yra žmonių pasąmonėje. Juk niekas neliepia išgerti, o tada pasiimti raktelius ir važiuoti. Pajuokausiu: jei jau sugalvojote išgerti, įdėkite raktelius į voką ir pasiųskite paštu sau, kad laišką gautumėte tik rytoj.
Pusė žuvusiųjų – pėstieji
– Pakalbėkime apie pėsčiuosius. Gal jų drausmingumas pagaliau didėja?
– Situacija bloga. Atsakingai sakau: tai yra rizikingiausia eismo dalyvių kategorija. Iš keturiolikos pernai apskrityje žuvusių – net septyni pėstieji. Žmonės, atsipeikėkite.
Mieste problema kiek mažesnė, nes apšviestos gatvės. Bet užmiesčio keliuose arba kaimų teritorijose, kur visiška tamsa, pėstieji – lyg tiksinti bomba.
Policija nuo pernai labai kryptingai dirba pėsčiųjų atžvilgiu. Pradėjome nuo vaikų, vykdome įvairias prevencines programas, dirbame su draugijomis, organizacijomis, važiuojame į įmones. Nusprendėme eiti švietimo keliu. Važiuoja patruliai, pamato, kad žmogus eina be atšvaito – sustoja ir paduoda jam patardami būtinai naudoti.
Užpernai bandėme pėsčiuosius drausminti baudimu. Na, pribaudėme žmonių, galvojome, kad tai bus auklėjamoji priemonė. Bet situacija nepagerėjo – žuvusių pėsčiųjų vis tiek yra nemažai. Ir kaip užvilkti žmogui liemenę, uždėti atšvaitą? Tiesą sakant, atšvaitų jau išdalyta tiek, kiek Lietuvoje net tiek žmonių negyvena. Ir ką? Vis tiek vaikšto be jų.
Deja, žmonės nesisaugo. Pernai pėsčiasis žuvo Radviliškio rajone, prie Linkaičių gyvenvietės. Perėjo pusę kelio ir išlindo tiesiai po priešprieša atvažiuojančia mašina. Taukšt, ir nebėra gyvybės.
Po tragedijos bandėme ieškoti, kas toje kelio vietoje yra blogai, ką reikėtų padaryti, kad tragiškų įvykių nebebūtų: gal kokius infrastruktūrinius sprendimus priimti, greitį ribojančius ženklus pastatyti, apšvietimą. Bet paaiškėjo, kad viskas, ką galima būtų padaryti jau padaryta – ir greitis sumažintas, ir matomumas puikus, ir apšvietimas. Vienintelis kaltininkas – pėsčiojo neatidumas, neatsakingumas, nesisaugojimas.
Vilties, kad situacija kada nors vis tiek ims gerėti, šiai dienai teikia tik vaikai, kurie, skirtingai nei suaugusieji, nori nešioti atšvaitus. Užtat ir pabrėžiame vaikučiams, kad gavę atšvaitą, prisegtų jį tėčiui ar mamytei prie striukės, prie rankinuko. Gal taip bus didesnis efektas.
Kontrolės vis daugiau
– Kokių naujovių kovoje su pažeidimais policija numačiusi šiais metais?
– Pernai Šiaulių apskrities Kelių policijos tarnybos pareigūnai apskrityje įvykdė apie 150 reidų. Šiemet ir toliau neatsipūsime.
Šiais metais viena iš prioritetinių sričių ir toliau bus važiavimo greičio kontrolė. Atsiras sektoriniai greičio matuokliai, kai kur bus įrengti stacionarūs.
Turime keturis mobilius matuoklius, kurie pastatomi ant stovo, jie dirbs visoje apskrityje. Per savaitę ar dvi jie jau turėtų pradėti veikti. Beje, šie matuokliai turės ir dar vieną funkciją: fiksuos pažeidėjus kertančius sankryžas degant raudonam šviesoforo signalui (tokių vairuotojų gausu!). Ir tai jie galės padaryti net iš 300 metrų atstumo.
Sustiprintai bus stebimo vietos, kur daugiausiai greičio viršijimų ir su tuo susijusių eismo įvykių. Bus ir toliau reaguojama į žmonių pranešimus.
Vyks nuolatinė chuliganiško, pavojingo vairavimo pažeidimų kontrolė. Tam reikalui net numatytas civilis automobilis su specialia fiksavimo įranga, ir jis taip pat dirbs visoje apskrityje. Nestabdysime automobilių, tiesiog nufilmuosime, o pažeidėjas gaus protokolą į namus.
Privalau perspėti: neskubėkite, nes matuoklių visoje Lietuvoje bus pastatyta labai daug. Ir viršyto greičio tolerancija numatoma beveik nulinė, bent jau su tais keturiais greičio matuokliais tai jau tikrai.
– Komisare, kokia jūsų nuomonė apie sprendimą naikinti žaliąsias posūkio į dešinę lenteles? Tiesa, vakar valdžia persigalvojo ir rodykles grąžino.
– Keletą metų Šiaulių miesto savivaldybės Saugaus eismo komisija, policija, kitos atsakingos institucijos atsakingai vertino, kur būtų galima apsieiti be rodiklių, o kur jos tiesiog sprendžia spūsčių problemą. Viskas sudėliota. Ir reikia pripažinti, kad kai kuriose sankryžose jos labai naudingos.
Pernai Šiaulių mieste buvo atlikta analizė, ar papildomų lentelių buvimas daro įtaką eismo saugumui. Tiesa tokia, kad Šiauliuose pastaraisiais metais nebuvo nė vieno įvykio, kai automobiliui sukant pagal žalią rodyklę būtų įvykusi avarija. Vadinasi, papildomų lentelių sukantiems į dešinę sugrąžinimas sveikintinas.
Jei jau sugalvojote išgerti, įdėkite raktelius į voką ir pasiųskite paštu sau, kad laišką gautumėte tik rytoj.