Į naujus metus – su nauja jėga

Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Gru­pės "Sau­go­ki­me Šiau­lių me­džius" va­do­vas Alf­re­das DAU­LIUS.
Ant slenks­čio – 2020 me­tai. Ko­kie bu­vo be­si­bai­gian­tys 2019 me­tai, ko ti­ki­tės iš Nau­jų­jų? – klau­sė­me "Šiau­lių kraš­to" pa­šne­ko­vų, ku­riems šie me­tai bu­vo ypa­tin­gi.

In­ten­sy­vūs me­tai

Gru­pės "Sau­go­ki­me Šiau­lių me­džius" va­do­vas Alf­re­das DAU­LIUS, ak­ty­viai ko­vo­jan­tis dėl Šiau­lių me­džių iš­li­ki­mo:

– Be­si­bai­gian­tys me­tai me­džių gy­nė­jams bu­vo sun­kūs, in­ten­sy­vūs. Ne­te­ko­me daug mies­to uni­ka­lu­mo, sėk­min­gai be­si­for­muo­jan­čio iden­ti­te­to, ku­rio da­lis bu­vo cent­ri­nės mies­to da­lies bran­dūs di­de­li me­džiai.

Val­džios ka­den­ci­jos bai­gia­si, bet ir to­liau rei­kės gy­ven­ti ta­me pa­čia­me mies­te, ma­ty­ti "nu­veik­tus" dar­bus. Apie tai, ką daug kal­bė­jo­me apie bran­džius me­džius, dėl ko ko­vo­jo­me, pa­si­ma­tys atei­ty­je.

Tai – kas ant šir­dies gu­li. Bet yra ir kuo pa­si­džiaug­ti. At­si­ra­do bend­ruo­me­nės, ku­rių bran­duo­lys, na­riai, ga­li vie­nas ki­tu pa­si­ti­kė­ti, pa­si­kliau­ti. Nus­te­bi­no pui­kus jau­ni­mas – ko­kio at­sa­kin­go jau­ni­mo yra užau­gę, ku­ris žiū­ri pla­čiai į pro­ble­mą, ma­to eko­lo­gi­nę ka­tast­ro­fą. Ne tik ma­to, ra­šo, bet, kai rei­kia, atei­na ir pri­si­ri­ša prie me­džio, ne­bi­jo išei­ti iš kom­for­to zo­nos, kad ga­lė­tų ap­gin­ti sa­vo idė­ją.

Džiau­giuo­si, kad mes at­ra­do­me ir gal pa­ska­ti­no­me, gal da­vė­me im­pul­są jau­ni­mo pro­ver­žiui.

Šiais me­tais mes pe­rė­jo­me vi­sas ins­tan­ci­jas, pa­si­bel­dė­me į aukš­čiau­sių val­džių du­ris. Bu­vo­me iš­klau­sy­ti, bet su­pran­ta­me: vi­si spren­di­mai bu­vo jau iš anks­to priim­ti ir vi­sų spren­di­mų rak­tai yra pa­čia­me mies­te.

Ki­tų me­tų lū­kes­čiai – ap­gin­ti mies­to ža­lu­mą, pri­vers­ti mąs­ty­ti šei­mi­nin­kiš­kai, kad bū­tų pai­so­ma ne vien ran­go­vų. No­ri­si ap­gin­ti ir smul­kų­jį vers­lą. Kad val­džia neats­to­vau­tų tik ran­go­vų ir mo­no­po­li­nių pre­ky­bos cent­rų, kad bū­tų pri­si­min­tas žmo­gus. Žmo­gus tik ta­da lai­min­gas bus, kai bus sa­va­ran­kiš­kas, lais­vas.

Da­ry­si­me vis­ką, kas nuo mū­sų pri­klau­so, kas mū­sų jė­goms, kad bū­tu­me iš­girs­ti. Ne­sus­to­si­me. Pa­sa­ky­mai "me­džiai truk­do re­konst­ruk­ci­jai, neį­ma­no­ma re­konst­ruk­ci­ja, neišp­jo­vus me­džių" – yra ab­sur­das.

Neuž­mirš­ki­me bū­ti lai­min­gi, neuž­mirš­ki­me, kad vi­sur yra po­zi­ty­vo. Ieš­ko­ki­me po­zi­ty­vo ir my­lė­ki­me viens ki­tą. My­lė­ki­me, ban­dy­ki­me iš­girs­ti. Įsik­lau­sy­ki­me!

Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Šiau­lių vals­ty­bi­nio ka­me­ri­nio cho­ro "Po­li­fo­ni­ja", šian­dien mi­nin­čio 45-me­tį, va­do­vė Ni­jo­lė SAI­MI­NIN­KIE­NĖ.

Įtemp­ti me­tai

Šiau­lių vals­ty­bi­nio ka­me­ri­nio cho­ro "Po­li­fo­ni­ja", šian­dien mi­nin­čio 45-me­tį, va­do­vė Ni­jo­lė SAI­MI­NIN­KIE­NĖ:

– Ma­no lū­kes­čiai – kad ne­bū­tų blo­giau ne­gu šie­met. Šie me­tai bu­vo ge­ri, nors ir per­mai­nin­gi. Pa­kei­tė­me me­no va­do­vą, chor­meis­te­rį. Šie pa­si­kei­ti­mai, ti­kiuo­si, bus į ge­ra cho­rui.

Ki­tais me­tais su cho­ru pla­nuo­ja­me da­ly­vau­ti vie­na­me svar­biau­sių eu­ro­pi­nių pro­fe­sio­na­lių cho­rų kon­kur­se Len­ki­jo­je, lau­kia la­bai rim­tas pa­si­ruo­ši­mas. Kai esi įver­tin­tas kon­kur­se tarp sau ly­gių, cho­ro kar­te­lė pa­ky­la dar aukš­čiau.

Pla­nuo­ja­me gast­ro­les į Uk­rai­ną, į la­bai pui­kų fes­ti­va­lį, ten taip pat ren­ka­si la­bai stip­rūs cho­rai. Be to, yra nu­ma­ty­ta ke­le­tas nau­jų prem­je­rų.

Tra­di­ciš­kai pa­va­sa­rį lauks fes­ti­va­lis "Re­sur­re­xit". Fes­ti­va­lis ki­tą­met bus ga­lin­gas, nes tu­rė­si­me tris la­bai stam­bios for­mos kon­cer­tus.

Vėl plė­si­mės į re­gio­ną: ban­do­me už­ka­riau­ti dva­re­lius, kur įvai­rių žan­rų kla­si­ki­nė mu­zi­ka žmo­nėms la­bai rei­ka­lin­ga. Ir žmo­nėms iš did­mies­čių no­ri­si iš­va­žiuo­ti iš na­mų, ap­lan­ky­ti įvai­rius Lie­tu­vos dva­rus ir kai­mus. O kai­mams, kaip aš sa­kau, no­ri­si iš­si­va­ly­ti lan­gus, kad iš sve­tur at­vy­kę žmo­nės pa­ma­ty­tų gra­žias žy­din­čias so­dy­bas. Vis­kas yra į ge­ra.

Pri­va­lu­mas – pa­si­kei­tu­si Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­jos po­li­ti­ka, tei­kiant fi­nan­sa­vi­mą va­di­na­mo­sioms na­cio­na­li­nėms pro­gra­moms, kai gau­ni fi­nan­sa­vi­mą konk­re­čioms pro­gra­moms, ku­rias siū­lai, ir ga­li jas įgy­ven­din­ti. Ne taip, kaip anks­čiau bū­da­vo: bend­ra­me ka­ti­le "Po­li­fo­ni­jos" cho­ras kon­ku­ruo­ja su "Pir­mo žel­me­nio šven­te". Tai vi­sai ki­ti svo­riai, bet taip bu­vo.

Kai at­sky­rė tuos ka­ti­lus, vals­ty­bi­nės įstai­gos, pa­teik­da­mos pro­fe­sio­na­lias pro­gra­mas ir ga­vu­sios nuo­la­ti­nį fi­nan­sa­vi­mą, ga­li kur­ti, pla­nuo­ti ir pa­teik­ti žiū­ro­vams iš tie­sų ko­ky­biš­kas pro­gra­mas. Ir tai la­bai jau­čia­si – ir mū­sų dar­be, ir žiū­ro­vų reak­ci­jo­mis.

Atei­nan­tys me­tai bus ne ma­žiau įtemp­ti. Tik, sa­kau, kad ne­paim­tu­me to­kio tem­po, pa­gal ku­rį ne­bes­pė­si­me bėg­ti. Nes šiais me­tais že­mą star­tą paė­mė­me, bet to­kiu tem­pu per me­tus pra­lė­kė­me, kad į me­tų pa­bai­gą gal­vo­jo­me: svei­ka­tos ne­beat­lai­kys. Bet vis­kas su­si­gu­lė­jo ir vis­kas ge­rai – sėk­min­gas fi­ni­šas.

Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Lie­tu­vos ka­riuo­me­nės Kraš­to ap­sau­gos sa­va­no­rių pa­jė­gų Pri­si­kė­li­mo apy­gar­dos 6-osios rink­ti­nės va­das pul­ki­nin­kas lei­te­nan­tas Min­dau­gas STAT­KUS.

Iš­šū­kių me­tai

Lie­tu­vos ka­riuo­me­nės Kraš­to ap­sau­gos sa­va­no­rių pa­jė­gų Pri­si­kė­li­mo apy­gar­dos 6-osios rink­ti­nės va­das pul­ki­nin­kas lei­te­nan­tas Min­dau­gas STAT­KUS, rink­ti­nei va­do­vau­jan­tis nuo šių me­tų lie­pos mė­ne­sio:

– Rink­ti­nei be­si­bai­gian­tys me­tai bu­vo per­mai­nų me­tai. Šta­bas per­si­kė­lė į nau­jas pa­tal­pas bul­va­re, bu­vo at­nau­jin­tos rink­ti­nės kuo­pų kuo­pa­vie­tės Rad­vi­liš­ky­je, Ma­žei­kiuo­se, Nau­jo­jo­je Ak­me­nė­je, pa­ge­rin­tos ka­rių tar­ny­bos bei mo­ky­mo­si są­ly­gos.

Pa­si­kei­tė rink­ti­nės va­do­vy­bė – pra­dė­jau tar­ny­bą kaip rink­ti­nės va­das, nuo lapk­ri­čio mė­ne­sio tar­ny­bą pra­dė­jo šta­bo vir­ši­nin­kas ma­jo­ras Al­fon­sas Bič­kus.

Lapk­ri­čio mė­ne­sį, Ka­riuo­me­nės die­nos pro­ga, bu­vau paaukš­tin­tas: su­teik­tas pul­ki­nin­ko lei­te­nan­to laips­nis.

Įsi­min­ti­nas įvy­kis bu­vo da­li­nio ko­vi­nės vė­lia­vos pe­rė­mi­mo ce­re­mo­ni­ja – as­me­niš­kai la­bai jau­di­nan­tis mo­men­tas.

Iš­šū­kiai – kas­die­nė tar­ny­bos veik­la, pra­ty­bos. Pra­ty­bų bu­vo pa­kan­ka­mai daug. Tra­di­ci­nė­se pra­ty­bo­se "Sau­lės kir­tis", ku­rios vy­ko Ma­žei­kiuo­se, da­ly­va­vo per 400 žmo­nių.

Ar­tė­jan­tys me­tai, jau da­bar ma­tau, bus ku­pi­ni iš­šū­kių. Sau­sio vi­du­ry­je rink­ti­nės bū­rys iš­vyks­ta į tarp­tau­ti­nes pra­ty­bas Vo­kie­ti­jo­je.

Ba­lan­džio pra­džio­je 6-osios rink­ti­nės ka­riai pra­de­da Jung­ti­nių Tau­tų va­do­vau­ja­mą mi­si­ją Ma­ly­je. Lie­tu­va šio­je mi­si­jo­je da­ly­vau­ja jau ne vie­ne­rius me­tus, atė­jo mū­sų rink­ti­nės ei­lė.

Komp­lek­tuo­ja­me bū­rį. Vi­sos rink­ti­nės pa­stan­gos, re­sur­sai bus nu­kreip­ti tam, kad bū­rys bū­tų pa­si­ren­gęs vyk­dy­ti iš­kel­tas už­duo­tis.

Be­si­bai­gian­tys me­tai bu­vo ge­ri, ku­pi­ni iš­šū­kių, ma­nau, atei­nan­tys bus to­kie pat. Iš­šū­kiai mus ska­ti­na to­bu­lė­ti, ne­sus­to­ti.

Ma­no lin­kė­ji­mas vi­siems – dau­giau su­pra­ti­mo, dau­giau ge­ru­mo, bend­ru­mo jaus­mo. Lin­kiu pa­mirš­ti sa­vo "aš", sa­vo ego, dau­giau gal­vo­ti apie ki­tus.

Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Di­zai­ne­ris, fo­tog­ra­fas Vil­man­tas DAMB­RAUS­KAS.

Ju­bi­lie­ji­niai me­tai

Di­zai­ne­ris, fo­tog­ra­fas Vil­man­tas DAMB­RAUS­KAS, gim­ta­die­nį šven­čian­tis gruo­džio 31 die­ną:

– Šie me­tai bu­vo fan­tas­ti­niai – in­ten­sy­vūs, ju­bi­lie­ji­niai. Ati­da­ry­ta di­džiu­lė ju­bi­lie­ji­nė pa­ro­da "Cliché", išė­jo du al­bu­mai ("Or­kest­rai" ir "Cho­ris­tai") – bal­tai sau pa­vy­džiu, kad vis­kas taip su­kri­to.

Gran­dio­zi­nis dar­bas – Šiau­lių mies­to ženk­lo at­nau­ji­ni­mas. Po to se­kė ir "Šiau­lių" krep­ši­nio klu­bo ženk­lo at­nau­ji­ni­mas po 25 me­tų. Tai bu­vo ma­no slap­ta sva­jo­nė – žiū­rė­da­vau į krep­ši­nio klu­bą ženk­lą – chao­tiš­ką, ek­lek­tiš­ką – ir siu­tas im­da­vo. Kaip ir ima siu­tas dėl Šiau­lių ženk­lų, ku­rie yra pra­sti – ra­dau dar daug to­kių, ku­rie gy­vuo­ja. Ne­ži­nau, ko­dėl taip yra, bet tie­siog dras­ko akis.

Esu Šiau­lių pa­trio­tas: mėgs­tu ne žo­džiais, o dar­bais sa­vo pa­trio­tiz­mą įro­dy­ti. Steng­siuo­si ir to­liau dirb­ti – man la­bai pa­tin­ka Šiau­liuo­se gy­ven­ti, esu šeš­tos kar­tos šiau­lie­tis.

Kal­bant apie ki­tų me­tų pla­nus – vi­siš­kas šti­lis, nie­ko nė­ra su­pla­nuo­ta, tai tru­pu­tė­lį bau­gi­na. Ne­ži­nau, ko­kie bus ki­ti me­tai, bet kad ne­sus­to­siu dirb­ti – tai tik­rai, nes ne vi­si šiau­lie­čiai dar iš­fo­tog­ra­fuo­ti.

Ką reiš­kia gim­ti gruo­džio 31 die­ną? Iš pra­džių skau­din­da­vo, kai bend­rak­la­siai su­si­rink­da­vo švęs­ti ma­no gim­ta­die­nio ir sa­ky­da­vo: "Su Nau­jais me­tais!" Pas­kui pri­pra­tau ir ne­bek­rei­piau į tai dė­me­sio.Vi­si šven­čia Nau­juo­sius me­tus – ir man tai pa­tin­ka. Na, ge­rai, aš ne­tu­riu gim­ta­die­nio, bet man ne­rei­kia pirk­ti fe­jer­ver­kų: vi­si gim­ta­die­nio pro­ga šau­do fe­jer­ver­kus. Gim­ta­die­nis – ne­reikš­min­gas da­ly­kas, bet la­bai ge­rai fik­suo­ti, ko­kie bu­vo me­tai – pa­sku­ti­nę me­tų die­ną.

Komentarai

miestietis    Ant, 2019-12-31 / 18:13
Gerai, vienok, tiems ant smūgio susibūrusiems medžių grupėje visažiniams aktyvistams, nes savo darbais ir akcijomis už nieką neatsako ir jeigu kas ne taip pasisuktu, kad ir su tais patręšusiais medžiais, visi išsibėgiotų, išsislapstytu ir nebūtų iš ko pareikalauti atsakomybės, o kalti liktu tik savivaldybės klerkai- taip truputį nesąžininga mano galva.
Staselė    Ant, 2019-12-31 / 19:04

In reply to by miestietis

Baikit su tais "patręšusiais" medžiais. Bent statistikos paieškokite, kiek tokie medžiai žalų Lietuvoje padarė. Be to, daugiausia blogybių pridaro...patręšę valdininkai.
miestietis    Ant, 2019-12-31 / 20:16

In reply to by Staselė

Dėl bulvaro liepų tai aš nieko labai nesakau- jos dar buvo daugiau mažiau sveikos, bet dėl kaštonų jų alėjoje, kiek mano supratimas neapgauna, tai garantijų tikrai nebėra, beveik visų šakos padžiuvusios, kamienai negražūs, gumbuoti, lapai kirminų paėsti. Bet jeigu aktyvistai pasirašo, kad dar penkiasdešimt metų jie garantuotai stovės, tai valio!
miestietis    Ant, 2019-12-31 / 19:58

In reply to by miestiečiui

Aš dar dainuosiu, nors balsas prikimęs, dainuosiu ir tąsyk, būdamas nebyliu....Prisilaikyti labai nepažadu, nors stengsiuosi, na o tylėti tai jau nesulauksite, o bendrai tai jau pradėjau švęsti, tad sveikinu su šventėmis šiauliečiai ir su naujais šviesiais patyrimais!

Komentuoti

Paprastas tekstas

  • HTML žymės neleidžiamos.