Sėkmės istorija – Mongolija lietuviškame kaime

Sėk­mės is­to­ri­ja – Mon­go­li­ja lie­tu­viš­kame kai­me

Šiau­lių ra­jo­ne, Vi­jo­liuo­se, gy­ve­nan­tis Da­rius Kuz­mins­kas jau sep­ty­ne­ri me­tai poil­siau­to­jus kvie­čia į miš­ke, ša­lia Me­di­nio eže­ro įsi­kū­ru­sį jur­tų kai­me­lį. At­va­žiuo­ja žmo­nių iš vi­so pa­sau­lio – kar­tais vi­są mė­ne­sį neiš­gir­si kal­bant lie­tu­viš­kai.

Idė­ja Azi­jos jur­tą per­kel­ti į Lie­tu­vą ki­lo pa­žiū­rė­jus fil­mą apie mon­go­lų gen­tis su­vie­ni­ju­sį Čin­gis­cha­ną. Be to, ke­liau­da­mas po sve­ti­mas ša­lis D. Kuz­mins­kas įsi­ti­ki­no, jog jur­ta – eko­lo­giš­kas ir svei­kas būs­tas.

Re­gi­na MUS­NEC­KIE­NĖ

reginamus@skrastas.lt

Pir­mo­ji jur­ta – sau

Eko­no­mi­kos ma­gist­ro dip­lo­mą tu­rin­tis šiau­lie­tis vers­li­nin­kas Da­rius Kuz­mins­kas vyk­do daug su eko­lo­gi­ja su­si­ju­sių veik­lų. Pir­mą­ją jur­tą sta­tė sau. Apie kai­mo tu­riz­mo vers­lą tuo me­tu ne­gal­vo­jo. No­rė­jo su­kur­ti ori­gi­na­lią ir svei­ką poil­sio zo­ną šei­mai.

Kel­mės ra­jo­ne, Pa­nū­džių kai­me­ly­je, nu­pir­ko ap­leis­tą, ap­žė­lu­sį Me­di­nio eže­riu­ką ir apie 30 hek­ta­rų miš­ko. Ap­sisp­ren­dęs sta­ty­ti jur­tą su­si­ra­do vel­ti­nį jur­toms ga­mi­nan­tį ūki­nin­ką ir vers­li­nin­ką An­ta­ną Poš­ką, jau spė­ju­sį pa­sta­ty­ti vie­ną jur­tą. Nu­pir­ko iš jo vel­ti­nio, pa­si­ruo­šė me­die­nos, įsi­gi­jo spe­cia­laus au­di­nio. Pa­to­bu­li­nęs jau ži­no­mas jur­tų sta­ty­mo tech­no­lo­gi­jas, pa­gal sa­vo po­rei­kius pa­ts su­kū­rė pir­mą­jį azi­jie­tiš­ką sta­ti­nį.

„Tai pa­ts svei­kiau­sias būs­tas, – su en­tu­ziaz­mu kal­ba po­nas Da­rius. – Sie­nos šil­tos ir drau­ge pra­lai­džios orui. Gy­ve­ni gam­to­je. Be to, šis būs­tas be kam­pų. Tai ir­gi tu­ri tei­gia­mo po­vei­kio svei­ka­tai. At­vy­kę į sa­vo jur­tą taip kie­tai mie­go­da­vo­me, kad ne­ga­lė­da­vo­me pra­bus­ti.“

Poil­siu jur­to­je ne­ga­lė­da­vo at­si­džiaug­ti ir at­vy­kę drau­gai. „Pa­ju­to­me, kad jau pa­tiems nė­ra vie­tos“, – juo­kau­ja vers­li­nin­kas. Miš­ke pa­sta­tė dar po­rą jur­tų. Ka­dan­gi jos tu­rė­jo pa­klau­są, per vie­ne­rius me­tus pa­sta­tė dar pen­kias.

Kiek­vie­na jur­ta yra uni­ka­li, nes di­zai­nas ir sta­ti­nio pro­jek­tai su­kur­ti pa­ties šei­mi­nin­ko. Poil­sio ba­zė­je įren­gė ir krep­ši­nio bei tink­li­nio aikš­te­les.

Šiuo me­tu vers­li­nin­kas poil­siau­to­jams iš­nuo­mo­ja de­šimt jur­tų.

Bran­gi in­ves­ti­ci­ja

Užei­na­me į vie­ną iš kol kas lais­vų jur­tų. Ki­to­se jau kle­ga poil­siau­to­jai. Be­veik vi­sos Pa­nū­džių kai­me­lio jur­tos pa­sta­ty­tos ant kal­vos. Iš čia at­si­ve­ria pui­kus vaiz­das į eže­rą.

Ap­va­lia­me sta­ti­ny­je, vie­no­je 60 kvad­ra­ti­nių met­rų erd­vė­je, tai, kas bū­ti­niau­sia kas­die­niam žmo­gaus gy­ve­ni­mui: gra­nu­li­nis ži­di­nys, žie­mą lei­džian­tis pa­lai­ky­ti pa­sto­vią ši­lu­mą, lo­vos, na­tū­ra­laus me­džio sta­las, kė­dės, mi­ni vir­tu­vė­lė, du­šas ir tua­le­tas. Vi­si bal­dai pa­ga­min­ti ran­ko­mis iš čia au­gan­čių me­džių.

Sto­ge įreng­tas stik­li­nis žie­das lei­džia kiau­rą nak­tį ste­bė­ti žvaigž­des ir plau­kian­čius de­be­sis.

Sie­nos iš vi­daus muš­tos vel­ti­niu, pri­lai­ko­mos tik me­di­nių juos­te­lių. Iš išo­rės ap­trauk­tos spe­cia­liu kvė­puo­jan­čiu au­di­niu. Me­di­nės grin­dys. Jo­kių la­kų, vis­kas deng­ta eko­lo­giš­ko­mis me­džia­go­mis.

Ap­link jur­tą – te­ra­sa su me­di­niais sta­lais ir suo­lais. No­ri pus­ry­čiau­ji, no­ri me­di­tuo­ji, no­ri – gro­žie­si spin­din­čia eže­ro aki­mi.

Pa­na­šią jur­tų poil­sio ba­zę vers­li­nin­kas jau įkū­rė pa­mask­vė­je. Pla­nuo­ja įkur­ti ir Ang­li­jo­je.

Jis pa­sa­ko­ja, jog pa­sta­ty­ti jur­tą nė­ra pi­gu, nors ir sta­to ūkio bū­du. Pats yra dir­bęs sta­ty­bo­se, tu­ri su­pra­ti­mo apie in­ži­ne­ri­ją. Jur­ta at­siei­na apie 30 tūks­tan­čių eu­rų. Vien au­di­nys išo­rės sie­noms, jei­gu jį per­ki ko­ky­biš­ką, kai­nuo­ja 4 tūks­tan­čius.

Kol kas Pa­nū­džių kai­me sta­ty­tos jur­tos neat­si­pir­ko. Joms pa­nau­do­ti iš ki­tų vers­lo rū­šių už­dirb­ti pi­ni­gai. Ta­čiau, ma­ty­da­mas di­džiu­lę svei­ko poil­sio pa­klau­są, jis ti­ki, kad sta­ti­niai at­si­pirks.

Tra­di­ci­nis tu­riz­mas ne­bes­te­bi­na

Po­nas Da­rius pa­me­na, kaip į jo jur­tą at­va­žia­vo pir­mie­ji tu­ris­tai iš Sau­do Ara­bi­jos, Suo­mi­jos ir Es­ti­jos. Bu­vo žie­ma. Vers­li­nin­kas jau­di­no­si, kad vy­ru­kams bus šal­ta. Už­si­kū­rė kros­ne­lę, pa­tal­pa pri­ši­lo.

„Da­bar di­džiu­lė tu­riz­mo vers­lo pa­siū­la. Nie­ko ne­bes­te­bi­na nei pra­šmat­nūs, pra­ban­gūs pa­sta­tai, nei paauk­suo­tos ply­te­lės. Žmo­nės no­ri na­tū­ra­lu­mo, pa­si­sem­ti svei­ka­tos, ku­ri eik­vo­ja­ma kas­die­nia­me dar­be ir stre­so pil­na­me gy­ve­ni­me“, – svars­to D. Kuz­mins­kas.

Jur­tų kai­me­ly­je lan­kė­mės ei­li­nę dar­bo die­ną. Be­veik vi­sos bu­vo užim­tos. Šei­mi­nin­kas pa­sa­ko­ja, kad jų ne­trūks­ta ir žie­mą. At­va­žiuo­ja iš vi­so pa­sau­lio. Čia ren­gia­mos įvai­rios kon­fe­ren­ci­jos, mo­ky­mai, svei­kos gy­ven­se­nos kur­sai. Poil­sia­vie­tę la­bai mėgs­ta šei­mos su vai­kais. Kar­tais čia bė­gio­ja po 50–60 vai­kų.

Lie­pą vi­sas vie­tas ba­zė­je nu­pir­kę ame­ri­kie­čiai. Bus mo­ko­ma tai­lan­die­tiš­ko ma­sa­žo. Ja­po­nai čia mo­ko jo­gos. At­vyks­ta svei­kos gy­ven­se­nos mo­ky­to­ja iš Mon­go­li­jos.

Šio­mis die­no­mis iš Ang­li­jos bus par­vež­ta in­dė­niš­kų na­me­lių.

Vers­li­nin­kas jau ga­vo lei­di­mą sta­ty­ti mo­te­lį, ku­ria­me da­lis pa­tal­pų bus ski­ria­ma sa­na­to­ri­niam gy­dy­mui. Jam bus pa­nau­do­ja­mas iš eže­ro dug­no iš­siurb­tas sap­ro­pe­lis. Gro­žio pro­ce­dū­ros bus at­lie­ka­mos vie­to­je pa­ga­min­tais kre­mais.

Ana­lo­giš­ką sa­na­to­ri­ją D. Kuz­mins­kas ma­tė Ru­si­jo­je. Vie­tos jo­je už­sa­ky­tos dve­jiems me­tams į prie­kį.

„Dau­ge­lis žmo­nių jau da­bar su­vo­kia, o atei­ty­je dar dau­giau jų su­voks ko­ky­biš­ko poil­sio ir drau­gys­tės su gam­ta nau­dą. Juk bė­ga­me, sku­ba­me, kol or­ga­niz­mas pri­vers­ti­nai mus su­stab­do. O tuo­met bė­ga­me pas dak­ta­rą. Pra­šo­me vais­tų, nuo ku­rių per pus­die­nį pa­sveik­tu­me ir to­liau bėg­tu­me“, – šian­die­ni­nį žmo­nių gy­ve­ni­mo bū­dą taik­liai api­bū­di­na po­nas Da­rius.

Pap­ras­čiau­sia bū­tų kur­ti to­kį vers­lą, kai nu­pjau­ni me­dį ir ką nors iš jo pa­da­rai, bet jam rū­pi įdo­mūs ne tik Lie­tu­vai, bet ir vi­sam pa­sau­liui pro­jek­tai, vers­li­nin­kas bend­ra­dar­biau­ja su moks­li­nin­kais ir vyk­do veik­las, su­si­ju­sias su eko­lo­gi­ja bei svei­ka gy­ven­se­na.

Au­to­rės nuo­tr.

Vers­li­nin­kas Da­rius Kuz­mins­kas vyk­do dau­ge­lį su eko­lo­gi­ja su­si­ju­sių veik­lų.

Ato­kų Pa­nū­džių kai­me­lį tarp miš­kų at­ra­dęs Da­rius Kuz­mins­kas jį at­vė­rė pa­sau­liui.

Tarp pu­šų ka­mie­nų bal­tuo­ja jur­tos.

Pir­mą­ją jur­tą Da­rius Kuz­mins­kas pa­sta­tė sa­vo šei­mai.

Jur­tos sie­nos iš au­di­nio ir vel­ti­nio.

Ap­va­lio­je jur­to­je ne­trūks­ta erd­vės.

Vi­du­je vis­kas iš na­tū­ra­laus me­džio.

Švie­sa atei­na ir per sto­gą. Pro stik­li­nį žie­dą ga­li­ma ste­bė­ti de­be­sis ir žvaigž­des.