
Naujausios
Sėkmės istorija – Mongolija lietuviškame kaime
Šiaulių rajone, Vijoliuose, gyvenantis Darius Kuzminskas jau septyneri metai poilsiautojus kviečia į miške, šalia Medinio ežero įsikūrusį jurtų kaimelį. Atvažiuoja žmonių iš viso pasaulio – kartais visą mėnesį neišgirsi kalbant lietuviškai.
Idėja Azijos jurtą perkelti į Lietuvą kilo pažiūrėjus filmą apie mongolų gentis suvienijusį Čingischaną. Be to, keliaudamas po svetimas šalis D. Kuzminskas įsitikino, jog jurta – ekologiškas ir sveikas būstas.
Regina MUSNECKIENĖ
reginamus@skrastas.lt
Pirmoji jurta – sau
Ekonomikos magistro diplomą turintis šiaulietis verslininkas Darius Kuzminskas vykdo daug su ekologija susijusių veiklų. Pirmąją jurtą statė sau. Apie kaimo turizmo verslą tuo metu negalvojo. Norėjo sukurti originalią ir sveiką poilsio zoną šeimai.
Kelmės rajone, Panūdžių kaimelyje, nupirko apleistą, apžėlusį Medinio ežeriuką ir apie 30 hektarų miško. Apsisprendęs statyti jurtą susirado veltinį jurtoms gaminantį ūkininką ir verslininką Antaną Pošką, jau spėjusį pastatyti vieną jurtą. Nupirko iš jo veltinio, pasiruošė medienos, įsigijo specialaus audinio. Patobulinęs jau žinomas jurtų statymo technologijas, pagal savo poreikius pats sukūrė pirmąjį azijietišką statinį.
„Tai pats sveikiausias būstas, – su entuziazmu kalba ponas Darius. – Sienos šiltos ir drauge pralaidžios orui. Gyveni gamtoje. Be to, šis būstas be kampų. Tai irgi turi teigiamo poveikio sveikatai. Atvykę į savo jurtą taip kietai miegodavome, kad negalėdavome prabusti.“
Poilsiu jurtoje negalėdavo atsidžiaugti ir atvykę draugai. „Pajutome, kad jau patiems nėra vietos“, – juokauja verslininkas. Miške pastatė dar porą jurtų. Kadangi jos turėjo paklausą, per vienerius metus pastatė dar penkias.
Kiekviena jurta yra unikali, nes dizainas ir statinio projektai sukurti paties šeimininko. Poilsio bazėje įrengė ir krepšinio bei tinklinio aikšteles.
Šiuo metu verslininkas poilsiautojams išnuomoja dešimt jurtų.
Brangi investicija
Užeiname į vieną iš kol kas laisvų jurtų. Kitose jau klega poilsiautojai. Beveik visos Panūdžių kaimelio jurtos pastatytos ant kalvos. Iš čia atsiveria puikus vaizdas į ežerą.
Apvaliame statinyje, vienoje 60 kvadratinių metrų erdvėje, tai, kas būtiniausia kasdieniam žmogaus gyvenimui: granulinis židinys, žiemą leidžiantis palaikyti pastovią šilumą, lovos, natūralaus medžio stalas, kėdės, mini virtuvėlė, dušas ir tualetas. Visi baldai pagaminti rankomis iš čia augančių medžių.
Stoge įrengtas stiklinis žiedas leidžia kiaurą naktį stebėti žvaigždes ir plaukiančius debesis.
Sienos iš vidaus muštos veltiniu, prilaikomos tik medinių juostelių. Iš išorės aptrauktos specialiu kvėpuojančiu audiniu. Medinės grindys. Jokių lakų, viskas dengta ekologiškomis medžiagomis.
Aplink jurtą – terasa su mediniais stalais ir suolais. Nori pusryčiauji, nori medituoji, nori – grožiesi spindinčia ežero akimi.
Panašią jurtų poilsio bazę verslininkas jau įkūrė pamaskvėje. Planuoja įkurti ir Anglijoje.
Jis pasakoja, jog pastatyti jurtą nėra pigu, nors ir stato ūkio būdu. Pats yra dirbęs statybose, turi supratimo apie inžineriją. Jurta atsieina apie 30 tūkstančių eurų. Vien audinys išorės sienoms, jeigu jį perki kokybišką, kainuoja 4 tūkstančius.
Kol kas Panūdžių kaime statytos jurtos neatsipirko. Joms panaudoti iš kitų verslo rūšių uždirbti pinigai. Tačiau, matydamas didžiulę sveiko poilsio paklausą, jis tiki, kad statiniai atsipirks.
Tradicinis turizmas nebestebina
Ponas Darius pamena, kaip į jo jurtą atvažiavo pirmieji turistai iš Saudo Arabijos, Suomijos ir Estijos. Buvo žiema. Verslininkas jaudinosi, kad vyrukams bus šalta. Užsikūrė krosnelę, patalpa prišilo.
„Dabar didžiulė turizmo verslo pasiūla. Nieko nebestebina nei prašmatnūs, prabangūs pastatai, nei paauksuotos plytelės. Žmonės nori natūralumo, pasisemti sveikatos, kuri eikvojama kasdieniame darbe ir streso pilname gyvenime“, – svarsto D. Kuzminskas.
Jurtų kaimelyje lankėmės eilinę darbo dieną. Beveik visos buvo užimtos. Šeimininkas pasakoja, kad jų netrūksta ir žiemą. Atvažiuoja iš viso pasaulio. Čia rengiamos įvairios konferencijos, mokymai, sveikos gyvensenos kursai. Poilsiavietę labai mėgsta šeimos su vaikais. Kartais čia bėgioja po 50–60 vaikų.
Liepą visas vietas bazėje nupirkę amerikiečiai. Bus mokoma tailandietiško masažo. Japonai čia moko jogos. Atvyksta sveikos gyvensenos mokytoja iš Mongolijos.
Šiomis dienomis iš Anglijos bus parvežta indėniškų namelių.
Verslininkas jau gavo leidimą statyti motelį, kuriame dalis patalpų bus skiriama sanatoriniam gydymui. Jam bus panaudojamas iš ežero dugno išsiurbtas sapropelis. Grožio procedūros bus atliekamos vietoje pagamintais kremais.
Analogišką sanatoriją D. Kuzminskas matė Rusijoje. Vietos joje užsakytos dvejiems metams į priekį.
„Daugelis žmonių jau dabar suvokia, o ateityje dar daugiau jų suvoks kokybiško poilsio ir draugystės su gamta naudą. Juk bėgame, skubame, kol organizmas priverstinai mus sustabdo. O tuomet bėgame pas daktarą. Prašome vaistų, nuo kurių per pusdienį pasveiktume ir toliau bėgtume“, – šiandieninį žmonių gyvenimo būdą taikliai apibūdina ponas Darius.
Paprasčiausia būtų kurti tokį verslą, kai nupjauni medį ir ką nors iš jo padarai, bet jam rūpi įdomūs ne tik Lietuvai, bet ir visam pasauliui projektai, verslininkas bendradarbiauja su mokslininkais ir vykdo veiklas, susijusias su ekologija bei sveika gyvensena.
Autorės nuotr.
Verslininkas Darius Kuzminskas vykdo daugelį su ekologija susijusių veiklų.
Atokų Panūdžių kaimelį tarp miškų atradęs Darius Kuzminskas jį atvėrė pasauliui.
Tarp pušų kamienų baltuoja jurtos.
Pirmąją jurtą Darius Kuzminskas pastatė savo šeimai.
Jurtos sienos iš audinio ir veltinio.
Apvalioje jurtoje netrūksta erdvės.
Viduje viskas iš natūralaus medžio.
Šviesa ateina ir per stogą. Pro stiklinį žiedą galima stebėti debesis ir žvaigždes.