Šeimos keičia planus

Šeimos keičia planus

Šeimos keičia planus

Iš keturiolikos Kražių kultūros centro darbuotojų penkios moterys yra motinystės atostogose. Tarp jų ir — centro direktorė. Jaunos mamos augina šešis mažylius — beveik pirmokų klasė. Penki mažyliai gimė pernai, kai Lietuva šventė savo tūkstantmetį. Gimdyti moteris paskatino sudarytos geros sąlygos motinystei. Tačiau valdžios užmojai, nuo liepos pirmosios dešimčia procentų mažinti motinystės išmokas, o vėliau dar labiau jas karpyti, stabdo tėvų planus dėl antro vaikelio.

Regina MUSNECKIENĖ

reginamus@skrastas.lt

Kas trečia – motinystės atostogose

„Vien iš mūsų vaikų Kražiuose susidarys pirmokų klasė,“ — šypsosi Kražių M. K. Sarbievijaus kultūros centro direktorė Lina Mikalajūnaitė. Dar keturios Kražių kultūros centro darbuotojos augina vaikus: muziejininkė Kristina, meno vadovės Vilija ir Jurgita, choreografė Jovita.

„Valstybė buvo sudariusi geras sąlygas motinystei. Mieste tiesiog buvo pasipylę moterų su pilvukais. Šiandien jos stumia vežimėlius. Visos mano draugės laukėsi,“ — pasakoja Lina.

Lina ir jos bendradarbės, daugelis draugių planavo netrukus gimdyti po antrą kūdikį. Mat šiuo metu sąlygos motinystei — labai palankios. Jaunos mamos pirmaisiais vaiko auginimo metais gauna 100 procentų, antraisiais — 85 procentus savo uždarbio. Jaunos šeimos, vienam šeimos nariui išėjus motinystės ar tėvystės atostogų, nepajaučia materialinio diskomforto. Bet valstybės mažinama parama šeimai stabdo planus dėl antro vaikelio.

Taupymas ir kūdikių sąskaita

„Sodrai“ atsidūrus beviltiškoje situacijoje, ieškoma taupymo būdų. Priimtas laikinasis įstatymas, pagal kurį jau sumažintos pensijos. Vadovaudamasi šiuo įstatymu nuo liepos pirmosios “Sodra“ motinystės pašalpas mažins dešimčia procentų. Pirmus metus vaikus auginančios mamos gaus 90 procentų savo uždarbio, antruosius metus — 75 procentus.

Tuo gali būti neapsiribota. Tarptautinis valiutos fondas siūlo trumpinti motinystės atostogas.

Seime esama siūlymų didesnę motinystės ar tėvystės pašalpą mokėti tik tol, kol vaikui sueis vieneri metai. Jeigu mama augins vaiką, kol jam sukaks dveji metai, siūloma pirmaisiais metais mokėti 60 procentų buvusio uždarbio, antraisiais — tik 40 procentų. Taigi, realu, jog žodis gali tapti kūnu.

L. Mikalajūnaitė sako, kad vaiką išlaikyti atsieina brangiau negu suaugusį žmogų. „Sumažinus motinystės pašalpas, motinoms teks eiti dirbti. Kur palikti metukų vaiką? Lopšelio Kražiuose nėra. Auklės rasti neįmanoma. Be to, jai turėčiau atiduoti pusę atlyginimo. Mano mama jau ir taip žiūri porą anūkų. Negi nuneščiau dar ir trečią? Iki dvejų metų paauginusi savo kūdikį, gali ramesnė eiti į darbą. Dvejų metukų vaikas jau kalba. Pasako, ko nori. Jį ir svetimiems žmonėms prižiūrėti paprasčiau,“ — ilgesnių motinystės atostogų naudą įvardija mama.

Stengiasi nenutolti nuo darbo

Ar motinystė, į kurią pasinėrė daugelis jaunų moterų, nesutrukdys jų karjerai? Juk per porą metų galima nutolti nuo darbo, atsilikti nuo reikalavimų?

L. Mikalajūnaitė sako, jog šiuos dalykus galima puikiai suderinti. Gal todėl ji dažną dieną užbėga į kultūros centrą. Kad pajaustų kuo gyvena kolegos, kas dabar aktualu. Dalyvauja seminaruose. Neapleidžia pradėtų vykdyti projektų.

Moteris prisimena tą laiką, kai jos mažyliui buvo du mėnesiai. Kražiuose vyko festivalis. „Kas dvi valandos turėjau maitinti kūdikį, — mena Lina. — Atbėgu iki kolegijos, priimu svečius, sutvarkau keletą reikalų ir vėl bėgu maitinti sūnaus. Tas laikas buvo sunkus. Neseniai įsikėlę į restauruotą kolegiją. Reikėjo keisti požiūrį į savo darbą ir kuriamą kultūros produktą. Siekti aukštesnio lygio. Ieškoti ryšių ir partnerių. Negalėjau atitokti ir sakyti: “Aš nieko nežinau. Esu motinystės atostogose.“

Mamos apie motinystę

Vilija MIKALAJŪNĖ, meno vadovė:

— Vaiko auginimas moko atsakingumo, rūpestingumo, meilę padalinti į dvi lygias dalis (vyrui ir vaikui). Smagu matyti kiekvieną dieną, kaip auga dukra, išmoksta vis kažko naujo, taria savotiškus žodžius, bando pamėgdžioti kitus.

Gaila, bet mūsų valstybėje mažai kam rūpi vaikai. Prieš porą metų šeimoms jau lyg ir buvo sudarytos geresnės sąlygos auginti mažylius. Deja, tai truko neilgai. Sumažino pašalpas. Gimdymo namus, taupymo sumetimais uždarinėja. Vaiko pinigus nuima. Šiandieninėmis sąlygomis tikrai nesiryžtumėme planuoti antro vaikelio.

Mes kartais su vyru pajuokaujame, gal reikėtų pradėti taupyti pinigus vaiko mokslams jau nuo šiandien, nors dukrelei dar tik pusantrų metų.

***

Lina MIKALAJŪNAITĖ, kultūros centro direktorė:

— Ką šiandien man reiškia motinystė, kai mano sūnelis jau atšventė pirmąjį gimtadienį?

Gyvenimo prasmę. Tai didžiausias iššūkis, atsakomybė, pareiga ir begalinis džiaugsmas bei brangiausia dovana. Gimus kūdikiui, mano gyvenime neliko vietos rutinai. Kiekvieną dieną su vaiku išgyvenu vis naujus nuotykius ir emocijas. Kiekvieną dieną su juo patiriu kažką naujo, matau, kaip jis auga, kaip keičiasi, kaip mokosi šypsotis, paimti žaisliuką, paglostyti man veidą, prisiglausti, guguoti, kalbėti... Džiaugiuosi jo laimėjimais. Kartu su juo juokiuosi ir verkiu... Tarsi kiekvieną dieną matyčiau prieš save besiskleidžiantį stebuklą.

Žinau, kad motinystės atostogos baigsis ir teks grįžti į darbą. Tada kyla mintys, kaip reikės visai dienai išsiskirti su mažiuku, kaip jam bus liūdna be mamos, o man be jo.

Jei nuo liepos mažės išmokos, teks grįžti į darbą. Ir tada pagalvoji — ar tu reikalingas mūsų valstybei? Ar reikalingas jai mažasis pilietis, jei iš jo atimama galimybė pirmuosius savo gyvenimo metus praleisti su mama?

PRASMĖ: Kražių M. K. Sarbievijaus kultūros centro direktorė Lina Mikalajūnaitė sako, jog už visą gyvenimo patirtį brangesnė patirtis būti motina.

VAIKYSTĖ: Jeigu būtų paliktos ankstesnės privilegijos motinoms, kaimai vėl prisipildytų vaikų.

Autorės nuotr.

JAUSMAI: Linai Mikalajūnaitei ir Rolandui Balsiui niekas negali sukelti tiek švelnių jausmų, kiek mažasis Tajus.

KRIKŠTAS: Mikalajūnai džiaugiasi kiekvienu savo dukrelės gyvenimo įvykiu.

Šeimos albumų nuotr.

 

Nors gimstamumas didėja, vaikų skaičius mažėja

Šių metų pradžioje Lietuvoje gyveno 636,1 tūkstančio vaikų iki 18 metų amžiaus, t. y. kas penktas gyventojas buvo vaikas. Vaikų skaičius pernai sumažėjo 17,6 tūkstančio.

Statistikos departamento duomenimis, mieste gyveno 408,2 tūkstančio (64,2 proc.), kaime — 227,9 tūkstančio (35,8 proc.) vaikų. Per pastaruosius penkerius metus vaikų skaičius mieste sumažėjo 14, kaime -- 16 procentų. Šių metų pradžioje buvo 325,9 tūkstančio berniukų ir 310,2 tūkstančio mergaičių, palyginti su 2005 metais, berniukų sumažėjo 56,3 tūkstančio, mergaičių — 53,9 tūkstančio (maždaug po 15 proc.).

2009-aisiais gimė 36,7 tūkstančio kūdikių, tai 1,6 tūkstančio daugiau negu 2008 metais. Gimusiųjų skaičius 1000 gyventojų padidėjo nuo 8,9 2005 metais iki 11 2009 metais. Suminis gimstamumo rodiklis (vidutinis gyvų gimusiųjų skaičius, kurį moteris pagimdytų per visą savo reproduktyvų gyvenimo laikotarpį) pernai buvo 1,55 (2005 m. -- 1,27).

Išankstiniais Eurostato duomenimis, 2009 metais Europos Sąjungos valstybėse narėse 1000 gyventojų vidutiniškai teko 10,8 gimusiojo, tai yra mažiau negu Lietuvoje (11). Daugiausia gimusiųjų 1000 gyventojų teko Airijoje (16,8), Prancūzijoje (12,9) ir Jungtinėje Karalystėje (12,7), mažiausiai -- Vokietijoje (7,9), Italijoje, Austrijoje ir Portugalijoje (po 9,2).

Statistikos departamento generalinio direktoriaus pavaduotoja Dalia Ambrozaitienė teigia, kad per pastaruosius penkerius metus Lietuvoje pirmais ir antrais šeimoje gimusių vaikų skaičius padidėjo 1,2 karto, o trečiais ir paskesniais gimusių vaikų dalis gerokai sumažėjo — nuo 16,7 procento 2005 metais iki 14 procentų 2009 metais.

Pernai santuokos neįregistravusiems tėvams gimė 10,3 tūkstančio kūdikių. Pernai dauguma (apie 70,8 proc.) vaikų, gimusių santuokos neįregistravusiems tėvams, buvo įregistruoti pagal abiejų tėvų pareiškimą.

Europos Sąjungos valstybės narės pagal vaikų, gimusių santuokos neįregistravusiems tėvams, skaičių labai skiriasi. 2008 metais ne santuokoje gimė daugiau nei pusė kūdikių Estijoje (59 proc.), Švedijoje (54,7 proc.), Slovėnijoje (52,8 proc.) ir Prancūzijoje (52,6 proc.), o Graikijoje ir Kipre ne santuokoje gimusieji sudarė atitinkamai 5,6 ir 8,9 procento.

ELTA, „Šiaulių krašto“ inf.