Naujausios
Dvi draugės: šalna ir sausra
„Iš pradžių daržoves gąsdino šalnos. Kai kurios nė nesudygo arba neprigijo. Prigijusias vargina sausra. Viskas svyla, dega. Lenda atgal į žemę. Dvi draugės kenkėjos: šalna ir sausra“, – vaizdingai šių metų pavasario ir vasaros žemdirbių vargus apibūdino Kelmės rajone, Girnikų kaime, ūkininkaujantis Algimantas Vaupšas.
Ūkininkas javais apsėjo 850 hektarų plotą. 250 hektarų augina daržoves. Tačiau maždaug trisdešimtyje hektarų nebus ko kasti. Dėl pavasario šalnų problemiškesniuose laukuose daržovės nė nesudygo. Ten, kur sudygo, vargo dėl šaltų naktų, dabar kenčia nuo sausros.
Ankstesniais metais birželio viduryje jau būdavo kertami ankstyvieji kopūstai. Šiemet dar tik pradeda sukti gūžes. Morkos irgi – visai mažytės. Viskas vėluoja.
Situacija būtų dar blogesnė, jeigu ūkininkas atsiduotų tik į gamtos rankas. Dalį daržovių laisto. Yra nupirkęs dvi laistymo sistemas. Bet reikėtų penkių. Viena atsieina apie 60 tūkstančių eurų. A. Vaupšas dvejoja, ar apsimokėtų tiek jų pirkti.
Be to, ne prie kiekvieno lauko yra vandens telkinys. Tektų daryti gręžinius. Kol kas bando verstis pigiau: įrengė kelių kilometrų ilgio trąsas, siurbia vandenį iš karjero ir laisto.
„Dar tokių metų nebuvo! Sinoptikai čia žada lietų, čia vėl jis kažkur pradingsta, – apgailestauja ūkininkas. – Nuostolius neš ne tik daržovės, bet ir javai. Smėlingesni laukai išplikę. Kokių trisdešimties hektarų nereikės nė kulti. Likusius gelbėjam naktimis purkšdami trąšas, papildydami dirvą mikro elementais. Pernai labai brangiai pirkau trąšas. Bijau, jog nė už trąšas atsiskaityti gali neužtekti derliaus. Juolab, kad grūdų kainos labai nukritę.“
Ūkininkas įkūręs ir daržovių perdirbimo cechą. Ankstesniais metais tokiu laiku jame būdavo dorojamas ankstyvųjų daržovių derlius. Šiemet dar teks palaukti. Džiaugiasi bent tuo, kad cecho darbininkai turi darbo su pernykščiu derliumi. Gerai buvo užderėję burokėliai. Juos verda ir fasuoja. Jau nuima ir šiųmečius rabarbarus. Taigi, darbininkai dar užsidirba atlyginimus.
Žus penktadalis derliaus
Šedbaruose ūkininkaujantys Jolita ir Donatas Bandžiukai užsiima augalininkyste. Žieminiais ir vasariniais javais apsėjo 175 hektarus žemės. „Durpingose vietose žiemkenčiai nušalo. Vietoj jų pasėjome vasarinius kviečius. Ir juos išgąsdino pavasarinės šalnos. Atrodo nekaip. Rapsai, pupos kiek geriau laikosi. Bet kur kalneliai, smėlėta dirva – prastai“, – pasakoja ūkininkas.
Kukečių seniūnijos Kybučių kaime ūkininkaujantis Aurimas Budrius kartu su ūkininkaujančiais tėvais Irena ir Rimantu Budriais žiemkenčiais ir vasarojumi apsėjo 200 hektarų.
„Tačiau 20 procentų, o gal net daugiau derliaus žus, – nerimu dalijasi jaunas ūkininkas. – Žiemkenčiai – atsparesni. Bet ir jie smėlėtose vietose nyksta. Su vasarojumi – visai prasti popieriai. Miežiai lenda atgal į žemę – jau neatsigaus. Dalį dar gyvybingų javų gal išgelbės lietus. Bet kad jo nesulaukiame. Du mėnesiai nelyja.“
Budrių ūkis – mišrus. Laiko 60 melžiamų karvių ir nemažą būrį prieauglio. Karvės ganosi ganyklose. Tačiau žolės beveik nėra. Tenka šerti šiemet susuktus šieno rulonus. Bet ir tų rulonų – mažai. Ankstesniais metais iš hektaro nupjaudavo ir susukdavo po 12 – 13 rulonų. Šiemet – tik po du – tris.
„Ką sušienavom, tą sušeriam, – keistais metais stebisi Aurimas. – Belieka tikėtis, kad po lietaus galėsime pjauti atolą. Gal net porą kartų, jeigu orai bus palankesni. Kol kas – liūdna. Nesudygo net mūsų pasėta kultūrinė žolė. Pieva – plika.“
Laiškalnio kaime vieną didžiausių pieno ūkių rajone įkūręs Liudvikas Janušauskas sako, jog jo 270 melžiamų karvių ir nemažo būrio prieauglio bandą gelbsti pernykštis šienas. „Pernai buvo daug žolės. Pasiruošėme pašarų rezervą. Šią vasarą tie per žiemą nesušerti šieno rulonai – labai praverčia, – pasakoja ūkininkas. – Pernykščiais pašarais gyvulius šeria daugelis ūkininkų. Bet kai kurių rezervai jau, matyt, išseko. Nes spaudoje ir socialiniuose tinkluose jau pasirodo skelbimai – ūkininkai ieško pirkti šieno. Žinoma, šienas – ne tas pats, kas šviežia žolė. Dėl karščių ir nevisaverčio pašaro mažėja primilžiai. O dar ir perdirbėjai mažina žaliavos kainą. Nelengvas metas, kai iš žmogaus triūso dar tyčiojasi ir gamta.“
