Naujausios
Už „valstiečius“ kalba darbai
Valdančioji Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga skelbiasi pristačiusi savo programą 2020 metų Seimo rinkimuose, bet viešai pagarsinti tik programos akcentai, programos teksto partijos tinklapyje vis dar nėra.
Partijos lyderis Ramūnas Karbauskis spaudos konferencijoje akcentavo, jog „už mus šneka mūsų darbai“, jog programos pagrindas – darbų tęstinumas, tradicinės vertybės.
Ką „valstiečiai“ nuveiktų siūlė orientuotis pagal Vyriausybės patvirtintą 2021–2030 m. Nacionalinis pažangos planą. Jame vienas kertinių iššūkių – „didinti švietimo kokybę ir tolygumą“.
Kadangi žada darbų tęstinumą, galime prisiminti, ką per praeitus Seimo rinkimus „valstiečiai“ žadėjo švietimo srityje: „Parengsime inovatyvias bendrojo ugdymo programas, orientuotas į darnios asmenybės brandą. Švelninsime švietimo kokybės netolygumus tarp didžiųjų miestų ir periferijos, stiprinsime regionines aukštąsias mokyklas. Sukursime valstybės poreikiu grindžiamą švietimo finansavimo sistemą, atsisakysime „krepšelių.“
Kryptis – kokybė
Visi, kurių programas atsivertėme, ugdys išsilavinusį, kultūringą, kūrybingą, laisvą žmogų, ir sieks ugdymo kokybės.
Socialdemokratai skelbia tikslą: „...pertvarkius švietimą sugrąžinti ateitį visiems Lietuvos vaikams bei perspektyvą suaugusiems“.
Kaip pertvarkys?.
Žada: „Nustatysime universalią, visiems sąžiningą nemokamą švietimo sistemą.“ Dar sudarys „lygias teises visiems vaikams augti ir tobulėti“: „...panaikinsime privačių ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo įstaigų privilegijas, privačias švietimo įstaigas finansuosime taip, kaip ir valstybines, ribosime vaikų atrankų į mokyklas vykdymą, priėmimas turėtų vykti pagal gyvenamąją vietą ir nesvarbu, koks vaikų pažangumas“.
Mokytojų atlyginimai bus ne mažesni nei 130 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio. Mažintų klases: „pradinėse klasėse turėtų būti ne didesnis nei 20 mokinių, o vyresnėse iki 24 mokinių.“
Yra ir nuostata, jog „strateginiai mokyklos vystymo klausimai, įskaitant direktoriaus rinkimus, turi būti priimami su bendruomene ne jos patariamojo balso, o solidaraus susitarimo pagrindu“.
Aukštasis mokslas taip pat turįs būti „kokybiškas ir inovatyvus“ ir „visiems įstojusiems mokslas pirmąjį semestrą būtų nemokamas“.
Kurs naują koncepciją
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų esminis pažadas: „...įsipareigojame parengti ir pradėti įgyvendinti naują Lietuvos švietimo koncepciją – Lietuvos švietimui suteikti ilgalaikę strateginę viziją.“ Apibrėš ją 20–30 metų, o ilgalaikiu tikslu laiko „geriausios kokybės išsilavinimą kiekvienam besimokančiajam.“
Konservatoriai aiškina, jog spręs, „kaip individualizuoti ugdymą kiekvienoje mokykloje, ... kad nė vienas vaikas mokykloje nebūtų „pamestas”.
„Antra spręstina problema – kaip panaikinti geografinius ir socialinius barjerus kiekvienam besimokančiajam gauti geriausią išsilavinimą šalia jo esančioje mokykloje, – taip ir konservatoriai įvardija lygių galimybių ir mokyklos arčiau namų aktualiją.
Konservatoriai yra priėję prie išvados, jog „išgrynintos mokyklos“ modelis tinka miestams, o kaimo vietovėse dėl demografinės situacijos „neveikia efektyviai“. Todėl regionuose kurtų „naujus mokyklos veiklos modelius – integruotus kultūros ir švietimo centrus“.
Atnaujintų bendrojo ugdymo programas, ypač stiprintų „matematikos, informacinių technologijų, gamtos mokslų ir kalbų (taip pat ir lietuvių) mokymą“.
Mokytojams žada ilgalaikę atlyginimų kėlimo programą („po ketverių metų vidutinis minimalus mokytojų atlyginimas turi siekti 75 proc. nuo BVP per capita, o maksimalus – 135 proc.) ir „tobulinimosi atostogas“ (po šešerių metų darbo septintus metus mokytojai galėtų tobulintis, gaudami atlyginimą).
Tikina, jog po ketverių metų Lietuvoje veiks: „kokybiškas ir prieinamas ankstyvasis ugdymas; į asmeninius besimokančiojo poreikius ir galimybes orientuotas bendrasis ugdymas, darbo rinkai reikalingus įgūdžius suteikiantis profesinis rengimas“.
Lietuvos regionuose paliktų tik kolegijas, o universitetų, konkurencingų tarptautinių lygiu, – du– tris, studentai turėtų prisidėti prie studijų finansavimo.
Už įvairovę ir laisvę veikti
Liberalų sąjūdis įvardija tokią siekiamybę – „visuose švietimo lygmenyse: įvairovė, laisvė veikti ir galimybės kiekvienam.“
„Kokybiškas ikimokyklinis ugdymas bus prieinamas kiekvieno vaiko gyvenamojoje vietovėje. Mokysime vaikus atsakomybės už savo mokymąsi. Išnaudosime nuotolinio mokymosi galimybes. Plėsime technologijų taikymą mokymo procese“, – vardija savo veiksmus.
Dar įgyvendintų „savarankiškos mokyklos koncepciją“ suteikdami „daugiau galių ir atsakomybės mokyklos bendruomenei.“
Akcentuoja pagarbos mokytojui svarbą, o pedagogo atlyginimas turįs sudaryti „ne mažiau nei 1,5 vidutinio šalies atlyginimo“.
Neformalusis vaikų ugdymo krepšelis būtų prieinamas vaikams nuo 2 metų.
„Lietuvoje turi atsirasti bent du universitetai, patenkantys tarp 500 geriausių pasaulyje“,– teigia liberalai.
Laisvės partija taip pat ugdys „laisvus ir kūrybingus žmones“. Taip pat akcentuoja mokytojų vaidmenį, o jų atlyginimai būtų tokie, kad pritrauktų „geriausius specialistus“. Ragina, „šalia lietuvių, anglų kalbų įtvirtinkime ir trečią – IT kalbą“.
Tobulins švietimą ir kiti
Darbo partija pažada, kad „2025 metais visų lygių mokytojų vidutinis darbo užmokestis siektų ne mažiau 130 proc., vidutinis – dėstytojų ir mokslininkų – ne mažiau kaip 160 proc., švietimo pagalbos specialistų – ne mažiau 120 proc. vidutinio darbo užmokesčio (VDU)“.
„Darbiečiai“ pedagogus, turinčius 30 m. pedagoginio darbo stažo, išleistų į pensiją nuo 55 metų su galimybe pasirinkti dirbti ar ne.
Studijų krepšelį jie žada keisti „į valstybės užsakymą ir finansavimą pagal programas, atsižvelgiant į ilgalaikius verslo, valstybės ir regionų poreikius.“
