Rima Baškienė nesirengia būti alaviniu kareivėliu

Redakcijos archyvo nuotr.
Rima Baškienė sako:“ Frakcijoje vieni tapo labai svarbūs, o kiti – tik vykdytojai ir rankų kilnotojai. Alaviniais kareivėliais lengva būti, bet ar buvimas alaviniu kareivėliu pateisina buvimą partijoje?“
Vis daugiau ženklų rodo, jog Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijai priklausantis Seimo opozicijos lyderis Saulius Skvernelis gali palikti „valstiečius“ ir formuoti naują frakciją. Jis nebeslepia nusivylimo partijos lyderio Ramūno Karbauskio veiksmais, kai šis ėmė rūšiuoti frakcijos narius į kviečiamus ir nekviečiamus į pasitarimus.

Ar realus yra dalies frakcijos atskilimas? Kalbamės su Seimo nare Rima Baškiene, kuri yra tapusi tokia „nekviečiamąja“ ir svarstoma už akių.

Nemalonėn – už nepritarimą mėšlo bombai

– Ką manote apie tai, kad nebuvote pakviesta į frakcijos pasitarimą, kuris praeitą savaitę vyko Babtuose? Ramūnas Karbauskis ir frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė žiniasklaidai aiškino, esą tai nebuvo frakcijos pasitarimas, kvietė ką norėjo, kaip į gimtadienį.

– Iš frakcijos paskyros feisbuke sužinojau apie tą posėdį. Vienas kolega pasidalijo, kas bus svarstoma ir klausė, ar turime dar temų? Tik grupė frakcijos narių į posėdį nebuvome pakviesti.

Aš to nesureikšminu, matyt, buvome nereikalingi. Keista tik, kad ten buvo kalbama apie mane. Svarsto tavo elgesį, o tavęs nekviečia.

Jeigu norime kažką išsiaiškinti, tai diskutuojame ir klausiame. Frakcija yra komanda, o jeigu komanda, tai su visais nariais tariamės. Šiuo atveju mes buvome „išrūšiuoti“ į tuos, kuriuos norima matyti ir kurių nenorima matyti.

Pastaruoju metu jau kone pripratome, kad vienus laiko patikimais, o kitus mažiau lojaliais.

– O kodėl Jus svarstė?

– Iš kolegų girdėjau, jog tame posėdyje buvo kalbama apie Baškienę. Buvo pakviestas Šiaulių rajono meras Antanas Bezaras ir vicemeras Česlovas Greičius, nes aš nepritariau mėšlo perdirbimo įmonės statybai šalia Kuršėnų (R. Baškienė penktą kadenciją Seime atstovauja Šiaulių rajono žmonėms, vis yra išrenkama vienmandatėje apygardoje – red. past.).

Rajono vadovams sakiau, kad pirmiausia reikia su žmonėmis kalbėtis, juos tinkamai informuoti, o ne tylomis nuspręsti. Meras buvo pakviestas, frakcijos kai kurie nariai pakviesti, o kalbėta apie nepakviestuosius. Švelniai tariant, komandoje taip nesielgiama.

Aš gi neinu prieš partiją, aš kolegoms sakau: eikime su žmonėmis, kalbėkimės. Viešumas nuima visus šešėlius, o dabar susikūrė iniciatyvinė grupė, žmonės renka protestus parašus prieš tą mėšlo perdirbimo įmonę. Tų nereikalingų emocijų nebūtų buvę, jeigu rajono vadovai su gyventojais, su Tarybos nariais būtų iš anksto kalbėję. Kompromisų paieška visada duoda geresnius rezultatus. Galiausiai rajono vadovai tai suprato.

Aš ne prieš biodujų gamybą iš mėšlo, tai svarbu ir reikalinga, bet pritariu žmonėms, jog gal ne toje vietoje reikia statyti, o arčiau žaliavų šaltinių – fermų. Dabar kuolas įkaltas, statytojas žemės sklypus supirko, žemės paskirtis pakeista Administracijos direktoriaus įsakymu – teisinių klausimų nekyla. Bet, manau, jog apie tokius projektus turi žinoti ir dėl jų spręsti savivaldybių tarybos, todėl teiksiu įstatymo pataisą.

– Jūs ne pirmą kartą patenkate į Ramūno Karbauskio nemalonę dėl savo pozicijos. Ar nebus paskutinis lašas kantrybei trūkti?

– Tie lašai kaupiasi. Čia, manau, buvo surasta dar viena priežastis – Baškienės elgesys nepatinka ir rajono vadovams.

Koks bebūtum žmogus tolerantiškas ir geranoriškas, bet ir tolerancija, ir kantrybė turi savo ribas. Galvoji, o kas gi atsitiko, kad už nugaros galandami peiliai ir kodėl už nugaros? Aš savo nuomonę išsakau, nes noriu, kad būtų priimami geresni sprendimai.

O čia – paženklinau, išrūšiavau, apkalbėjau, bet nė nepaklausiau paties žmogaus, kas atsitiko. Kažkas per tą pasitarimą klausęs, tai gal Baškienė išeis iš frakcijos, gal iš partijos? Tai manęs tiesiai ir klauskite, ar išeisiu? O jeigu išeisiu, tai viešai pareikšiu.

Apie alavinius kareivėlius ir myliu-nemyliu

– Gal frakcijoje jau renkami parašai Jus išmesti, kaip buvo renkami dėl Tomo Tomilino išmetimo?

– O kokie motyvai – kad Baškienės akys rudos? Ar dėl to, kad gyvena Šiaulių rajone?

Nuosėdų per gyvenimą prisirenka, tačiau esu optimistė ir neskubu daryti išvadų. Tik labai keistas man pasirodė elgesys frakcijos vadovo ir partijos pirmininko, kuris tokį posėdį organizavo.

Aš manau, jog pagrindinis tikslas – kad frakcija, kaip komanda, priiminėtų sprendimus, rengtų įstatymus, plačiau galvotų – ne vien apie partijos ar frakcijos populiarumą, o apie valstybę. Kaip išspręsime pandemijos, migracijos krizes, ekonomikos, socialines problemas – už valstybę vienodai atsakingos ir pozicija, ir opozicija.

Aš laikau save komandos žmogumi, bet išdrįstu pasakyti kitokią nuomonę, kad diskutuotume ir rastume geriausius sprendimus.

Alaviniais kareivėliais lengva būti, bet ar buvimas alaviniu kareivėliu pateisina buvimą partijoje? Reikia bendrai ieškoti sprendimų, o ne vykdyti tik vieno žmogaus ar poros žmonių sumąstytą veiksmų planą – nekenčiu to, nemyliu ano.

– Jūsų akimis, ar realus Sauliaus Skvernelio atskilimas nuo frakcijos ir jo vadovaujamos naujos frakcijos formavimasis?

– Tokios kalbos vyksta, bet šiandien nežinomųjų daug ir sunku atsakyti, kokie sprendimai bus priimti. Kad Babtuose buvo pakviesta tik du trečdaliai frakcijos, kelia minčių pamąstymui. Bet viliuosi, kad rudeniop susirinkę visa frakcija dar kalbėsimės, jeigu daugiau už nugaros badymo peiliu nebus.

– Kaip manote, kas iššaukė tokią situaciją?

– Partijos vadovybė, partijos pirmininkas su vienais mielai kalbasi – jie yra labai svarbūs, o kiti tapo tik rankų kilnotojai ir vykdytojai. Taip neturėtų būti. Arba visi kalbamės, diskutuojame dėl sprendimų, arba išsiskirstome.

Mūsų frakcijoje, kaip ir visose frakcijose, yra skirtingų nuomonių, bet vienais atvejais kitokia nuomonė yra toleruojama, o kitais – ne. Jeigu palaikai valdančiųjų teikiamus aktus, tai jau laikoma pataikavimu valdantiesiems.

Kodėl aš patekau į nemalonę? Mano tolerancija ir diplomatija praeitą kadenciją, kai buvau Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja, matyt, nepatiko. Kalbėjausi su konservatoriais, su liberalais, su socialdemokratais – su visais. Bendradarbiavome, neskirstydami kolegų pagal partijas, galvodami apie valstybės reikalus.

Žmonių priešinimas yra blogiausias dalykas. O ypač dabar esame susipriešinę. Perpus esame pasidaliję skiepytis ar nesiskiepyti, šeimos maršas vyksta prieš kitokį gyvenimą kartu. Tomo Tomilino atvejis, kai pasakė, jog reikia spręsti ir kitokių žmonių problemas, buvo iš karto pašalintas. Aš nepritariau jo pašalinimui – ne dėl to, kad pritarčiau jo nuomonei, o dėl to, kad reikia branginti kiekvieną žmogų.

– „Dviračio šou“ scenaristai juokauja, kad Valstiečių ir žaliųjų sąjungoje yra klaida turėti savo nuomonę ir stuburą.

– Teisūs. Ir už šį mūsų pokalbį sulauksiu priekaištų, kodėl išdrįsau spaudai pasakyti savo nuomonę. Leidžiama kalbėti tik išskirtiniams frakcijos nariams, tie patys vis kalba televizijoje, radijuje. Tą keistą atmosferą reikia arba sulaužyti, arba pasakyti, kad toliau kartu dirbti bus sudėtinga.

– Jeigu Saulius Skvernelis suformuotų naują frakciją, ar gali atsirasti ir nauja partija? Jūsų nuomone, kiek perspektyvus yra naujų partijų kūrimas?

– Negaliu atsakyti už Saulių Skvernelį. Bet naujų partijų kūrimas labai sudėtingas procesas, reikia 2 000 narių turėti partijai įregistruoti. Apie partijų jungimąsi, bendro darbo ieškojimą reikėtų daugiau galvoti, nei apie skaidymąsi.

– Kokį naują politinį sezoną prognozuojate?

– Darbingą, nes reikia priimti daug įstatymų, susijusių su žmonių gyvenimu, pandemija, migracija, užsienio politika. Ir audringą, jeigu prie didžiulio visuomenės susipriešinimo prisidės dar ir frakcijos problemos.

Nesvarbu, ar tu opozicijoje, ar pozicijoje – atsakomybė už valstybę yra ta pati ir pozicijos, ir opozicijos. Per protesto mitingą dėl vakcinavimo ėjo į tribūną ir kolegos Seimo nariai Puidokas, Ąžuolas, o paskui jų pačių iš Seimo neišleido. Visiems vienodai rėkė „Gėda“. Žmonės pikti todėl, kad mūsų sprendimai juos supriešina, neįtikiname argumentais, nesikalbame, griežtumu perlenkiame lazdą, o dar yra ir išorinių srovių, kurios neatsitiktinai mus priešina.