Naujausios
Nevienareikšmė reakcija
Vilkiaušio miške naciai 1941 metų rugpjūtį nužudė per 500 vietos žydų. Naujai sutvarkant šią holokausto vietą pastatyta skulptūrinė kompozicija „Atmintis“, jos autorius skulptorius Lukas Šiupšinskas.
Ant žemės pastatyti skulptūrinės kompozicijos betoniniai blokeliai ir ant jų padėti daiktai simbolizuoja asmeninius nužudytų Joniškio žydų daiktus, kurie ciniškai buvo pardavinėjami turguje.
„Kiekvienas daiktas – tai tarsi asmens testamentas ir kadaise buvusio žmogaus atminimas, kuris buvo nuasmenintas bendrame kape“, – apie skulptūrinę kompoziciją per jos pristatymą kalbėjo jos autorius L. Šiupšinskas.
Bet ši emociškai įtaigi kompozicija dabar iššaukė žydų bendruomenių priekaištus ir reikalavimą memorialą demontuoti.
Yra ir ginančių realizuotą projektą. Klaipėdos universiteto mokslininkas Zigmas Vitkus, tyrinėjantis holokausto tematiką, LRT portale dalijasi nuomone, kad Joniškio rajonas yra išskirtinis pagal puoselėjamą žydų paveldą, ir kelia klausimą: „Kokia buvo šio sumanymo intencija? Ar ja siekta pažeisti nužudytųjų ramybę? Atsakymas akivaizdus – ne. Priešingai: tikslas buvo pagerbti aukas sutvarkant kapą, jo aplinką ir suteikiant vietai pridėtinę vertę. Vien šis argumentas galėtų padėti diskusiją nuleisti į ramesnę tonaciją.“
„Žvelgiant praktiškai, reikėtų dar kartą peržiūrėti ir pasitvirtinti taisykles, kaip reikia tvarkyti tokias vietas“, – siūlo mokslininkas.
Konsultavosi ir keitė sprendinius
Joniškio istorijos ir kultūros muziejaus direktorė Rasa Ališauskienė prisiima atsakomybę už tai, kad projektas nederintas su Kultūros paveldo departamentu. Bet tikina, jog turėjo šviesaus atminimo buvusio Šiaulių apskrities žydų bendruomenės pirmininko Sanios Kerbelio sutikimą dėl memorialo įrengimo.
Redakcijai ji atsiuntė 2022 metų spalio 26 dieną S. Kerbelio, tuometinio Šiaulių apskrities žydų bendruomenės pirmininko, pasirašytą raštą, adresuotą Lietuvos kultūros tarybai. Jame rašoma: „...patvirtiname sutikimą bendradarbiauti su Joniškio kultūros ir istorijos muziejumi, įgyvendinant projektą „Joniškio holokausto atminimo vietos aktualizavimas, įrengiant memorialą“.
„Labai skaudu, kad esi kaltinamas, nors darai viską, kad nepažeistum etikos normų, moralės ir judaizmo kanonų. Juk ne man to memorialo reikia, o ateities kartoms, jaunimui, kad skaudi istorija nebūtų pamirštama. Paminklinis akmuo, kuris buvo statytas sovietmečiu, o tokius statė ir kitose genocido atminties vietose, tai ne emocija, – išsako savo argumentus muziejaus direktorė. – Jaunimui istoriją reikia pasakoti ne tik iš vadovėlių. Istoriją reikia pasakoti per emociją, kad ji kalbėtų be žodžių, be vadovėlinių frazių – tam ir buvo kurta memorialo kompozicija.“
„Mes konsultavomės ir su Sania Kerbeliu, kuris konsultavosi ir su rabinu“, – teigia R. Ališauskienė. Ji neneigia, kad pirminis projekto variantas iš tiesų buvo su intervencija į kapavietės žemę, o tai draudžia judaizmo kanonai.
„Sania Kerbelis su rabinu matė tą pirminę vizualizaciją ir paprašė projektą pataisyti, koreguoti, – prisimena direktorė. – Ir koregavome skulptūrinės kompozicijos pastatymo, montavimo sprendinius. Kai pasirodė informacija apie sutvarkytą memorialą, Šiaulių apskrities žydų bendrijos naujoji pirmininkė Rašella Galinienė iš pradžių palankiai reagavo, rašydama dėkojo ir įvardino, kad šis projektas labai gražus, teiravosi, ar koregavome projektą taip, kaip prašė rabinas ir buvęs bendruomenės pirmininkas? Informavau ją, kad projektas buvo pataisytas ir pakoreguotas.“
Direktorė dalijasi, jog po kilusio ažiotažo dėl memorialo įrengimo buvo sulaukta kitų žydų bendruomenių, tarp jų ir religinės, atstovų iš Kauno, palankios reakcijos, palaikymo, jog nereikia memorialo kompozicijos ardyti.
Nepritarė ir nepritaria
Šiaulių apskrities žydų bendruomenės pirmininkė Rašella Galinienė teigia, jog „man skaudžiausia, kad bandoma teigti, jog Sania Kerbelis pritarė tam projektui“.
„Nei pritarė, nei davė leidimus, – sako ji. – Jie turi tik bendradarbiavimo raštą, jis sutiko tik bendradarbiauti. Sania buvo prieš bet kokią invaziją į žydų kapines. Neleido nei kasinėti, nei daryti kažkokias invazijas. Vieta buvo sutvarkyta jau po jo mirties. Jis mirė 2024 metų liepos 11 dieną, o memorialas buvo pastatytas rugsėjo mėnesį. Jis to memorialo nematė, bet puikiai žinojo, kad toje vietoje kažką norima daryti, abu su rabinu buvo tuo pasipiktinę.“
„Mes parašėme raštą Kultūros paveldo departamento Šiaulių skyriui, vyksta tyrimas ir ateis atsakymas. Joniškio rajone žydų holokausto vieta yra Lietuvos Respublikos paveldas ir jokie kasinėjimai nėra galimi jokiomis aplinkybėmis. Tai draudžiama pagal judaizmo kanonus, – pabrėžia žydų bendruomenės pirmininkė. – Skaičiau Klaipėdos mokslininko nuomonę. Jis kalba apie blokelius, kurie iškelti virš žemės, bet nekalba apie trinkeles, o jų neišdėstysi nekasinėdamas, jeigu nepajudinsi žemės iki pusės metro gylio.“
„Man ten viskas baisiai atrodo, – dabar teigia R. Galinienė, apsilankiusi memorialo vietoje ir savo akimis pamačiusi, kaip viskas atrodo. – Anksčiau tai buvo paprastai sutvarkyta holokausto vieta – yra paminklinis akmuo su užrašu, surašyta žudynių data, skaičiai – kam ten kažko pritrūko? Į tokias vietas nereikia grožiu traukti, reikia tiesiog istoriją pasakoti, priminti, kas ten buvo.“
Jos žodžiais, „reikia atstatyti teisingumą, atstatyti tą vaizdą, koks buvo“.
Ar reikia sunaikinti skulptūrinę kompoziciją?
„Galima tą kompoziciją pastatyti kitoje vietoje, pavyzdžiui, Joniškyje tarp abiejų sinagogų,“ – siūlo R. Galinienė.
Meras nelinkęs ardyti
Joniškio rajono meras Gediminas Čepulis dar bandys diskutuoti su žydų bendruomenėmis. Ypač po to, kai ir pats yra sulaukęs daug palaikymo skambučių iš žydų bendruomenių.
„Jų nuomone, tai geras projektas, sako, nebandykite griauti, padarėte gerą darbą“, – pasidalija išgirstomis nuomonėmis meras.
„Kadangi jaučiame dalies žydų bendruomenių palaikymą, manau, priimsime bendrą sprendimą. Galbūt reikia pataisyti, gal trinkeles išmontuoti, bet betoninius kubus palikti, nes jie pastatyti ant strypų konstrukcijos, 15 centimetrų įleistos į žemę – nieko nėra kasinėta ir niekas nepažeista“, – svarsto G. Čepulis.
Meras pabrėžia, jog sutvarkius memorialo vietą atsirado ir švietėjiška trauka.
„Tą vietą buvome primiršę, o dabar ji lankoma, moksleivių grupės važiuoja, primenama skaudi istorija. Tad turėtume bendrą sutarimą su žydais rasti“, – svarsto meras.
„Esame diskutavę su muziejaus direktore dėl kompozicijos perkėlimo į kitą vietą. Bet aš būčiau už tai, kad paliktume ją ten, kur yra“, – sako G. Čepulis.
Tyrimas gali trukti ir dvejus metus
Kultūros paveldo departamento (KPD) Šiaulių skyriaus vedėja Vita Martinaitienė informavo, jog memorialo įrengimo klausimas yra nagrinėjamas pagal Šiaulių apskrities žydų bendruomenės ir Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės skundus.
„Renkame informaciją ir duomenis, kad turėtume objektyvų situacijos vaizdą“, – informavo V. Martinaitienė.Pagal teisės aktus KPD inspektorių tyrimas gali užtrukti iki dvejų metų.
