Naujausios
Kiek trūksta – paslaptis
Šiauliečiai socialiniuose tinkluose ėmė piktintis, kad negana to, jog anksčiau Respublikinės Šiaulių ligoninės Konsultacijų skyriuje pas kai kuriuos specialistus eilėse reikėdavo laukti iki metų, dabar išvis neberegistruoja.
Kilus akių ligoms, virškinamojo trakto ar skydliaukės sutrikimams, prireikus storosios žarnos tyrimo (kolonoskopijos), RŠL Konsultacijų skyriuje pagalbos nesulauksite, nes pas šių ligų specialistus registracija sustabdyta – ligoninė trūksta specialistų. Registratūroje pasiūloma pagalbos ieškoti kitose gydymo įstaigose, tad šiauliečiams lieka dvi išeitys – eiti pas gydytojus privačiai ir mokėti nemenkus pinigus už konsultacijas arba važiuoti į aplinkinių rajonų centrus – Kelmę, Radviliškį, Joniškį, Naująją Akmenę, Kuršėnus. Tiesa, dar kartais gali nusišypsoti laimė patekti pas kai kuriuos specialistus poliklinikose.
Respublikinę Šiaulių ligoninę specialistų trūkumas smaugia iš esmės. Dideles pusės metų – metų eiles ne tik nepavyko sumažinti, bet pas kelis specialistus pacientai visai nepriimami ambulatorinei apžiūrai.
Pasiteiravus, kiek ir kokių specialistų, slaugytojų ligoninei trūksta, paaiškėjo, kad gydymo įstaiga konkrečius skaičius jau slepia. Ligoninės direktoriaus patarėja ir viešųjų ryšių specialistė Eva Jagminaitė-Kazlauskienė tik po antro užklausimo aptakiai atrašė, kad „30 profesinių kvalifikacijų gydytojų yra laukiami Respublikinėje Šiaulių ligoninėje. Kelios dešimtys slaugytojų (operacinės slaugytojų, anestezijos ir intensyvios terapijos slaugytojų, radiologijos technologų) taip pat rastų darbą ligoninėje“. Nors kai kurių profesinių kvalifikacijų trūksta ne po vieną specialistą, bendro skaičiaus ligoninė neatskleidžia.
Patarėja patvirtino, kad šiuo metu pas oftalmologus, gastroenterologus, endokrinologus, endoskopuotojus (kolonoskopijoms) registracija nevyksta, rekomenduojama ambulatorinėms konsultacijoms kreiptis į kitas Šiaulių miesto ir regiono įstaigas, tačiau pabrėžė, kad būtinoji skubi šių krypčių specialistų pagalba yra užtikrinama RŠL specialistų kaip ir visada iki šiol.
Konsultacijos vykdomos, tačiau į jas neregistruojama?
E. Jagminaitė-Kazlauskienė atsiuntė gražų tekstą apie tai, kaip Respublikinė Šiaulių ligoninė rūpinasi pacientų sveikata, kaip konstruktyviai įveikia kilusius iššūkius. Tik kažin, ar pas specialistus nepatenkantys šiauliečiai su ja sutiktų.
„Visų pirma būtina pabrėžti, kad Respublikinėje Šiaulių ligoninėje visų specialybių gydytojai, įskaitant ir dirbančius skyriuose, neapsiriboja vien tik stacionarinių pacientų gydymu. Jie taip pat aktyviai konsultuoja ambulatorinius, o prireikus ir skubiosios medicinos pagalbos skyriaus pacientus, vykdo būklės stebėseną po išrašymo iš gydymo įstaigos, atlieka tyrimų peržiūrą ir gydymo korekciją, kai to reikia. Tokiu būdu užtikrinama nuosekli, tęstinė priežiūra, kuri ypač svarbi pacientų saugumui ir sveikimo procesui. Pavyzdžiui, Gastroenterologijos skyriaus pacientai po išrašymo toliau monitoruojami pagal poreikį – jie kviečiami kontroliniams vizitams, atliekami papildomi tyrimai, koreguojamas gydymas. Mūsų tikslas – kad pacientas jaustųsi saugus ne tik gydymo metu, bet ir po jo“, – aiškino patarėja.
Ji informavo, kad birželio pradžioje Gastroenterologijos skyriuje dirbo du gydytojai, buvo gydomi 9 pacientai. Akių ligų skyriuje šiuo metu dirbo septyni gydytojai, tačiau kai kurie – nepilnu krūviu.
Specialistė aiškino, kad konsultacijos vykdomos kiekvieną darbo dieną pagal gydytojų sudarytus grafikus, nors registratūroje tokių specialistų konsultacijoms neregistruojama.
„Kadangi mūsų ligoninė yra antrinio lygio oftalmologijos paslaugų teikėja, stacionarinių pacientų srautas nėra itin intensyvus – dažniausios diagnozės – keratitai, uveitai ir pan. Sunkesnių būklių atvejais pacientai pervežami į tretinio lygio centrus – dažniausiai į Kauną. Tačiau kasdien efektyviai vykdoma dienos chirurgija – per dieną atliekama iki 12 procedūrų“, – komentavo E. Jagminaitė-Kazlauskienė, pabrėždama, kad Respublikinės Šiaulių ligoninės veiklos prioritetas – kuo greičiau ir efektyviau suteikti pagalbą tiems pacientams, kuriems ji yra būtina skubiai, nes tai ypač aktualu regiono centrams, iš kurių į ligoninę patenkama sudėtingiausiais viso regiono atvejais.
Be eilės Konsultacijų skyriuje ambulatorinėms konsultacijoms galima užsiregistruoti pas echoskopuotojus, nefrologus, otorinolaringologus, chirurgus, ortopedus-traumatologus, infekcinių ligų gydytojus.
Situacija pudruojama gražiais žodžiais
Patarėja pripažino, kad „klaidinga būtų teigti, kad Šiaulių regiono gyventojai nėra paliekami be pagalbos“, tačiau tikino, kad pacientui visada siūlomos alternatyvos, kur galima ambulatorinė konsultacija. Paskambinus į registratūrą, pasiūlyta alternatyva – paieškoti specialistų kitose miesto gydymo įstaigose.
Anot ligoninės atstovės, žiūrint į visos sistemos veikimą, svarbu pripažinti, kad dalis pacientų į trečio lygio gydytojus specialistus, pavyzdžiui, gastroenterologus, turėtų net nepatekti – jų problemos galėtų būti išsprendžiamos šeimos gydytojo lygiu. Vis dėlto pasitaiko atvejų, kai pacientai siunčiami specialistui be atliktų būtiniausių tyrimų, kuriuos galima būtų padaryti pirminėje sveikatos priežiūros grandyje. Tai sukelia procesų dubliavimą, lėtina pagalbos suteikimą kitiems pacientams, kuriems konsultacijos reikia skubiai. Tai rodo, kad būtinas stipresnis visų sistemos grandžių bendradarbiavimas, aiškesni procesai ir geresnis informacijos perdavimas – visa tai tam, kad pacientas laiku gautų tinkamą pagalbą.
Respublikinės Šiaulių ligoninės vadovas Mindaugas Pauliukas nuolat viešai kalba, kad medikų trūkumas – tai sisteminė visos šalies, o ne vien Šiaulių ligoninės problema. Gydytojai mieliau renkasi privačias gydymo įstaigas ar konsultuoja pacientus ten, kur nėra didelių darbo krūvių, nereikia budėti naktimis ir panašiai.
„Tikime, kad atvirumas, profesionalumas ir pozityvus požiūris padeda ne tik užtikrinti kokybiškas paslaugas, bet ir stiprinti pacientų pasitikėjimą sveikatos sistema. Esame tam, kad padėtume kiekvienam, kam to tikrai reikia“, – tikina direktoriaus patarėja, nors realybėje šiauliečiams nesudaroma galimybė gauti ambulatorines konsultacijas net pas keturis specialistus.
Ministerija žada kontroliuoti
Tai, kad Respublikinė Šiaulių ligoninė gauna daug skundų ir iš pacientų, ir iš gydytojų, LR Seimo Sveikatos reikalų komitete pripažino direktorius M. Pauliukas. Apie gaunamus skundus ir milijoninius šios gydymo įstaigos nuostolius viešai kalbėjo ir sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė. Komitetui atvykus į Šiaulius, priekaištų Šiaulių ligoninės administracijai reiškė ir apskrities merai.
Paklausėme, kaip situaciją mato šios gydymo įstaigos steigėja Sveikatos apsaugos ministerija.
Viceministrė Laimutė Vaidelienė pakomentavo: „Kalbant apie įvardijamas problemas, norėčiau pasakyti, kad Lietuvoje yra ir daugiau sveikatos priežiūros įstaigų, kurios susiduria su analogiškomis problemomis – tiek su finansiniais sunkumais, tiek ir su medikų, ypač specialistų, trūkumu.
Respublikinė Šiaulių ligoninė yra didžiausia gydymo įstaiga Lietuvos šiaurės vakarų regione, vykdanti klasterių veiklą bei koordinuojanti aplinkinių rajonų gydymo įstaigų darbą ir bendradarbiavimą. Todėl šiai įstaigai Sveikatos apsaugos ministerija skiria ypatingą dėmesį, siekdama užtikrinti kokybiškas ir prieinamas paslaugas Šiaulių regiono gyventojams. Sveikatos apsaugos ministerijai yra žinoma pablogėjusi Respublikinės Šiaulių ligoninės finansinė situacija. Jai įtakos turėjo ir šakos kolektyvinės sutarties su profesinėmis sąjungomis vykdymas, pareikalavęs nemažų lėšų darbuotojų darbo užmokesčio kėlimui. Specialistų stygių gilina ir ypatingai platus privačių gydymo įstaigų tinklas Šiaulių mieste.“
Viceministrė akcentavo, kad šias problemas Šiaulių ligoninės vadovas įvardijo ir ligoninės ataskaitiniame dalininkų susirinkime. Siekiant suvaldyti finansines problemas bei užtikrinti sklandų darbą ir gerą psichologinę atmosferą, ligoninės vadovybė buvo įpareigota parengti ir pateikti finansinės situacijos gerinimo priemonių planą 2025 metams. Planas buvo parengtas, suderintas su Sveikatos apsaugos ministerija, o jo vykdymą žadama nuosekliai stebėti, analizuojant rodiklius kiekvieną ketvirtį.
Siekiant užtikrinti trūkstamų specialistų pritraukimą į Šiaulių ligoninę, buvo aptartos galimybės ligoninei kartu su Šiaulių miesto savivaldybe pasinaudoti rezidentų rengimo programa regionams. Savivaldybė kelerius metus iš miesto biudžeto skirdavo paskatinamąją finansinę paramą į ligoninę pritrauktiems trūkstamų specializacijų gydytojams, tačiau šįmet šios programos atsisakė. Liko tik finansinė parama rezidentams.
„Sveikatos apsaugos ministerijos pagrindinis tikslas – užtikrinti, kad pacientai gautų kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas savo regione“, – tikina viceministrė, nors štai Šiaulių ligoninėje kai kurių paslaugų tiesiog neliko – nei kokybiškų, nei nekokybiškų.
Kita viceministrė – Jelena Čelutkienė – turi darbo patirties Respublikinėje Šiaulių ligoninėje. 2022–2023 metais ji laikinai vadovavo šios gydymo įstaigos Širdies ir kraujagyslių centrui.
