Naujausios
Kas tiksliai nutiko 2026 m. gegužės 20 dieną?
Apie 9.40 val. dronas kirto Lietuvos sieną netoli Baltarusijos. Iš pradžių įspėjimai apie tikėtiną oro pavojų pasiekė Ignalinos, Utenos, Zarasų ir Švenčionių rajonų gyventojus, paskelbtas geltonas grėsmės lygis, kaip rašė LRT. Netrukus geltonas signalas Vilniaus apskrityje buvo pakeistas į raudoną, aukščiausią pavojaus lygį. Gyventojams nurodyta nedelsiant trauktis į priedangas, o į slėptuves persikėlė net šalies prezidentas ir kiti aukščiausi valstybės pareigūnai. Buvo aktyvuota NATO oro policijos misija, sustabdytas traukinių eismas ir laikinai uždaryta oro erdvė virš Vilniaus oro uosto. Po maždaug dviejų valandų signalas atšauktas. Vėliau paaiškėjo, kad objektas dingo iš radarų ties Merkine, o jo tiksli likimas iki šiol nėra aiškus.
Pats perspėjimo mechanizmas suveikė greitai, tačiau tolesnė reakcija parodė, kad ne visos institucijos buvo pasiruošusios vienodai gerai. Susisiekimo ministras viešai pripažino, kad prasčiausiai su situacija susitvarkė būtent oro uostai: keleivių informavimas užtruko tiek pat laiko, kiek galiojo visas raudonasis signalas. Dar rimtesnė problema iškilo pačiame Vilniaus oro uoste: paaiškėjo, kad nei senajame, nei naujajame terminale iš viso nėra numatytos priedangos, o mobiliosios programėlės žemėlapyje ji taip pat nepažymėta, kaip pastebėjo MadeinVilnius.lt. Panašių nesklandumų būta ir kitur: dalis švietimo įstaigų sureagavo pavėluotai, o kai kurios priedangos gyvenamuosiuose rajonuose buvo tiesiog užrakintos, todėl žmonės į jas patekti negalėjo, rašė LRT. Šie epizodai rodo, kad perspėjimo sistema ir fizinis pasirengimas yra du skirtingi dalykai, ir vien pirmojo neužtenka.
Ką daryti, kai telefone suskamba pavojaus pranešimas?
Jei tokia žinutė pasiekia jus, svarbiausia neapsigalvoti ir veikti ramiai. PAGD atstovas primena, kad pirmasis žingsnis – kuo greičiau pasiekti artimiausią priedangą ar kolektyvinės apsaugos statinį. Jei tai neįmanoma per kelias minutes, geriau likti vietoje ir maksimaliai sumažinti riziką ten, kur esate: pasitraukti nuo langų ir laikytis vadinamosios dviejų sienų taisyklės, tai yra, kad tarp jūsų ir lauko būtų bent dvi sienos, aiškinama LRT parengtame paaiškinime. Jei esate transporto priemonėje, saugiausia sustoti ir laukti tarnybų nurodymų automobilyje su uždarytais langais. Ir tik gavus oficialų pranešimą apie pavojaus atšaukimą galima grįžti prie įprastos veiklos.
Ar lietuviai iš tikrųjų pasiruošę? Statistika, kuri turėtų neraminti
Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, tik apie 52 procentai gyventojų žino, kaip elgtis kilus ekstremaliai situacijai, o vos 53 procentai yra sukaupę būtiniausių atsargų bent trims paroms, nurodo ministerija. Kitaip tariant, beveik pusė šalies gyventojų neturi supratimo, ką daryti pirmosiomis pavojaus minutėmis, o beveik tiek pat neturi namuose net minimalaus vandens ar maisto atsargos savarankiškam išgyvenimui, kol situacija stabilizuosis. Gegužės 20-osios įvykis tai parodė itin aiškiai: kai signalas suskambo realiai, dalis žmonių tiesiog nežinojo, kur eiti ir ką su savimi pasiimti. Būtent čia ir slypi didžiausias skirtumas tarp valstybės sistemos ir asmeninio namų ūkio pasirengimo: pirmoji gali įspėti per kelias sekundes, tačiau ar jūs patys tomis sekundėmis pasinaudosite, priklauso vien nuo jūsų iš anksto atliktų namų darbų, tarp jų ir nuo to, ar namuose turite paruoštą 72h išgyvenimo kuprinę, kurioje jau sudėti pirmosioms valandoms reikalingi daiktai.
Vidaus reikalų ministerijos iniciatyva sukurta mobilioji programėlė LT72 leidžia pamatyti interaktyviame žemėlapyje artimiausias priedangas, kolektyvinės apsaugos statinius ir perspėjimo sirenas, taip pat gauti pranešimus apie gresiantį pavojų, rašoma Teisingumo ministerijos paskelbtoje informacijoje. Tai naudingas ir nemokamas įrankis, kurį verta turėti kiekvienam. Tačiau gegužės 20-osios patirtis rodo ribas: programėlė gali parodyti, kur yra priedanga, bet negali garantuoti, kad ji nebus užrakinta, ir tikrai negali už jus sukrauti maisto, vandens ar pirmosios pagalbos priemonių atsargos. Skaitmeninis įrankis ir fizinis pasiruošimas turi veikti kartu, vienas be kito jie neišsprendžia esminės problemos.
Kaip per 15 minučių paruošti savo namus realiam pavojui
Nereikia laukti kito pranešimo telefone, kad pradėtumėte ruoštis. Pirmiausia atsisiųskite LT72 programėlę ir susiraskite artimiausią priedangą savo namų ir darbo rajone, kad žinotumėte kelią iš anksto. Antra, patikrinkite, ar namuose yra bent trijų parų geriamojo vandens ir ilgai negendančio maisto atsargos vienam žmogui. Trečia, susidėkite dokumentų kopijas, vaistų atsargą ir žibintuvėlį į vieną lengvai pasiekiamą vietą. Jei norite, kad šis darbas užimtų ne kelias valandas, o kelias minutes, patogiausia rinktis jau iš anksto sukomplektuotus paruoštus išgyvenimo rinkinius, kuriuose viskas sudėta pagal civilinės saugos rekomendacijas ir tereikia laikyti po ranka namuose ar automobilyje.
Išvados
Gegužės 20-osios įvykis parodė du dalykus vienu metu. Pirma, valstybės perspėjimo sistema veikia ir sugeba pasiekti žmones per kelias minutes. Antra, tarp perspėjimo ir realaus pasirengimo vis dar yra didelis atotrūkis, tiek institucijų, tiek atskirų namų ūkių lygmenyje. Priedangos, kurios užrakintos, ar atsargos, kurių nėra, per gegužės 20-osios rytą pavertė teorinę riziką labai apčiuopiama patirtimi tūkstančiams žmonių. Pasiruošimas nereikalauja panikos, tik kelių paprastų žingsnių, atliktų iš anksto, kol dar ramu. Kitą kartą, kai telefone suskambės pavojaus pranešimas, geriausia jaustis pasiruošusiam, o ne nustebusiam.
Užs. Nr. 595974
