Naujausios
Daugelis darbdavių tokią situaciją aiškina kandidatų stygiumi. Kartais tai tiesa, tačiau nemažoje dalyje atvejų problema prasideda gerokai anksčiau. Darbuotojų atranka stringa todėl, kad įmonė ieško ne žmogaus, o tobulo gyvenimo aprašymo. Skirtumas atrodo nedidelis, tačiau būtent jis dažnai lemia, ar stiprus kandidatas pasirašys darbo sutartį.
Tobulo kandidato paieška užsitęsia ilgiausiai
Vienas dažniausių scenarijų atrodo pažįstamas. Į pokalbį ateina žmogus, turintis geros patirties, aiškiai bendraujantis ir norintis dirbti. Vis dėlto sprendimas atidedamas. Gal atsiras dar stipresnis? Gal verta palaukti savaitę? O gal kitame etape pasirodys žmogus su dar įspūdingesniu CV?
Laukiant idealaus varianto dažnai prarandamas tas, kuris puikiai būtų tikęs komandai. Geri specialistai retai būna darbo rinkoje ilgai. Jei jie nusprendžia keisti darbą, pasiūlymų sulaukia greitai. Kol viena įmonė svarsto, kita jau pateikia konkretų pasiūlymą. Tai nereiškia, kad reikia skubėti priimti pirmą pasitaikiusį kandidatą. Tačiau ilgas dvejojimas dažnai kainuoja daugiau nei vienas papildomas pokalbis.
Darbo skelbime parašoma viskas, išskyrus tai, kas svarbiausia
Kartais darbo skelbimas primena pareigybių aprašą. Dešimtys reikalavimų, ilgas atsakomybių sąrašas ir keli bendri sakiniai apie įmonę. Perskaitęs tokį tekstą kandidatas vis dar nežino, kaip atrodys jo darbo diena.
Žmogui įdomūs paprasti dalykai. Su kuo dirbs? Kokios problemos jo lauks pirmomis savaitėmis? Kodėl ankstesnis darbuotojas paliko šią vietą? Kiek laisvės jis turės priimdamas sprendimus? Būtent šios detalės dažnai lemia, ar kandidatas nuspręs siųsti savo gyvenimo aprašymą. Formalūs sakiniai emocijos nesukuria.
Darbo pokalbis kartais tampa vienpusiu egzaminu
Kai kurie darbdaviai vis dar mano, kad pokalbio metu klausimus užduoda tik jie. Tačiau stiprus kandidatas taip pat vertina įmonę. Jis stebi atmosferą, bendravimo stilių, sprendimų priėmimo greitį ir tai, kaip su juo kalbama.
Jeigu visas pokalbis primena apklausą, žmogui gali susidaryti įspūdis, kad jo nuomonė čia mažai kam rūpi. Tuomet net geras atlyginimas nebūtinai pakeis sprendimą.
Kur kas geresnį įspūdį palieka gyvas pokalbis. Darbdavys papasakoja apie komandą, pasidalija lūkesčiais, atsako į klausimus ir nuoširdžiai įvardija iššūkius. Tokie pokalbiai padeda abiem pusėms suprasti, ar verta dirbti kartu.
Kandidatai vertina greitį labiau, nei daugelis įsivaizduoja
Po darbo pokalbio stoja tyla. Praeina savaitė, paskui dar viena. Kandidatas nežino, ar jo kandidatūra svarstoma, ar apie jį tiesiog pamiršta. Tokiose situacijose žmonės dažniausiai nelaukia. Jie dalyvauja kituose atrankos procesuose ir priima pirmą rimtą pasiūlymą.
Kad taip nenutiktų, kartais pakanka kelių paprastų veiksmų:
● iš anksto pasakyti, kada kandidatas sulauks atsakymo;
● informuoti, jei atrankos terminas pasikeitė;
● nepalikti žmogaus nežinioje net ir tada, kai sprendimas dar nepriimtas.
Atrodo smulkmena, tačiau būtent bendravimo kultūra dažnai tampa priežastimi, kodėl kandidatas renkasi vieną darbdavį vietoje kito.
Vertinama patirtis, pamirštant žmogų
Patirtis svarbi, tačiau ji nėra vienintelis rodiklis. Kartais žmogus turi dešimties metų darbo stažą, tačiau sunkiai prisitaiko prie pokyčių. Kitas kandidatas gali turėti mažiau patirties, užtat greitai mokosi, lengvai bendrauja ir nori augti.
Vadovai, kurie vertina vien gyvenimo aprašymą, rizikuoja praleisti stiprius žmones. Juk didelė dalis darbo sėkmės priklauso nuo požiūrio, atsakomybės ir gebėjimo dirbti komandoje. Šių savybių CV neparodo.
Todėl pokalbis turėtų padėti pažinti žmogų, o ne tik patikrinti jo darbo istoriją.
Atranka baigiasi ne pasirašius sutartį
Kai kandidatas priima pasiūlymą, dažnas darbdavys atsikvepia. Atrodo, svarbiausias etapas jau praeityje. Vis dėlto pirmosios savaitės dažnai nusprendžia, ar naujas darbuotojas liks ilgam.
Jeigu pirmą dieną nėra aiškaus plano, niekas nesupažindina su komanda, o vadovas neturi laiko atsakyti į klausimus, žmogus pradeda abejoti savo sprendimu. Tokios abejonės atsiranda greitai, nors jų buvo galima lengvai išvengti.
Sėkminga darbuotojų atranka nesibaigia pasirašius sutartį. Ji baigiasi tada, kai naujas žmogus jaučiasi savo vietoje, supranta savo atsakomybes ir nori čia dirbti ilgiau. Būtent tokį rezultatą siekia pasiekti įmonės, kurios į atranką žiūri kaip į santykio pradžią, o ne formalų įdarbinimo procesą.