Rajonų ligoninėms jau skamba varpai

Artūro STAPONKAUS nuotr.
Į ko­kią svei­ka­tos re­for­mą sku­ba­ma? Aiš­ku­mo ma­ža, o pro­jek­tas Sei­me ga­li bū­ti pa­lai­min­tas jau lapk­ri­tį.
Pandemijai siaučiant Seime kelią skinasi paketas įstatymų pataisų, kuriomis dedamas pagrindas esminei sveikatos sistemos reformai. Valdančiųjų taikinyje – rajonų ligoninės, kurioms lemta nunykti. Ar nuo to žmonėms priartės gydymo paslaugos?

Sveikatos sistemos pertvarkai skiriami 800 milijonų eurų europinių lėšų. Bet iš jų nė cento negaus ligoninės, jeigu jų steigėjos savivaldybės nešoks pagal reformatorių dūdelę. Nusitaikyta ir į greitosios medicinos pagalbos stočių centralizavimą.

Reformatorių vizijos

Seimo komitete ir savivaldybėms Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) nuo vasaros pristatinėjo reformos modeliavimo kriterijus. Pagal juos ekonomiškai tvari ir galinti pati save išsilaikyti vieno profilio ligoninė turėtų turėti mažiausiai 90 aktyvaus gydymo lovų su 4 tūkstančiais atvejų per metus.

Pripažįstama, jog jų neatitinka daugelis rajonų ligoninių. Ministerijos vizijoje – uždaryti vaikų ligų, chirurgijos, akušerijos skyrius, kur jie dar yra.

Tačiau reformą kuruojanti sveikatos apsaugos viceministrė Danguolė Jankauskienė politikus tikino, jog ministerija neuždarys nė vienos ligoninės.

Ministerija yra pateikusi tris įstaigų pertvarkymo modelius. Pirmuoju savivaldybių ligonines siūloma integruoti į pirminį asmens sveikatos priežiūros lygį – kurti pirminę bei antrinę sveikatos priežiūrą apjungsiančius bendruomenės sveikatos centrus su bazinių paslaugų paketu.

Kitas modelis – savivaldybių mažesnėms ligoninėms jungtis su SAM pavaldžiomis didžiosiomis ir tapti jų filialu.

Trečias – ligoninėms tarpusavyje bendradarbiauti pagal bendradarbiavimo sutartis.

Savivaldybių ligoninės esą gali ir nieko nedaryti, „toliau egzistuoti“. Bet tokiu atveju liktų be reformai numatomų beveik 800 mln. eurų europinių lėšų dalies.

Ligoninių tinklą nustatinėtų ministras

Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys, Kelmės krašte išrinktas vienmandatininkas Remigijus Žemaitaitis „Šiaulių kraštui“ sakė, jog įstatymų pataisų projektai dėl sveikatos reformos jau priimti po pateikimo ir yra svarstymo stadijos. Lapkričio pabaigoje – gruodžio pradžioje paaiškės, ar bus priimti.

Seimo narys atkreipė dėmesį, jog norima suteikti galias sveikatos apsaugos ministrui spręsti ligoninių tinklo pertvarkos regionuose klausimus.

Pagal teikiamą Sveikatos sistemos įstatymo papildymą ministras nustatytų regiono teritorijai priskiriamas ligonines (ir Sveikatos apsaugos ministerijos, ir savivaldybių pavaldumo) ir jų „mastą“, kaip rašoma projekte.

Tai darytų, „atsižvelgdamas į įstaigų atstumus ir tinkamą laiką pacientams gauti atitinkamas paslaugas“. Kokie tie atstumai? Koks tas tinkamas laikas? Nėra nurodoma.

„Kažkada panašų projektą teikė Aurelijus Veryga, būdamas sveikatos apsaugos ministru. Tada dalis Seimo narių kreipėmės į Konstitucinį Teismą, jog ministras negali savo įsakymu tokios tvarkos nustatinėti ar esamą koreguoti. Konstitucinis Teismas priėmė mūsų skundą nagrinėti ir nustatė, jog įstatymu turi būti nustatytos taisyklės, metodika ir priežastys, kuriomis remiantis įstaigas galima pertvarkyti ar reorganizuoti“, – pabrėžė R. Žemaitaitis.

„Stebiuosi, jog tie patys bičiuliai konservatoriai, kurie būdami opozicijoje, palaikė skundą ir pasisakė prieš A. Verygos teiktą tvarką, dabar labai džiugiai pritaria dabartinio ministro pateiktam analogiškam projektui, – sakė Seimo narys. – Sunku suvokti, kas vyksta. Ar tada A. Verygą stabdydami tik bandė žaidimus žaisti? Dabar eina tuo pačiu keliu, kaip Aurelijus bandė eiti. Matyt nori per reformą savo vadovus įstaigose pasistatyti.“

Paslaugos nepriartės

„Iš diskusijų, kurios vyko su reformos reikalus kuruojančia viceministre, ministru, supratau, kad jie patys nelabai suvokia, kaip vyks ligoninių jungimas, turto perdavimas, kaip tas turtas bus vertinamas? Jeigu pavyzdžiui, Kelmės ar Šilalės ligoninių turto vertė – 2 milijonai eurų, tai jų akcininke tampanti ministerija turės irgi skirti 2 milijonus eurų, – svarstė R. Žemaitaitis. – Bet kitų metų PSD biudžete tokių reformai skirtų pinigų nematau. Matau tik 340 milijonų eurų rezerve, kurie skirti kovai su kovidu.“

Savivaldybės spręs, ar jungti savo ligonines su didžiosiomis ligoninėmis. Jeigu Šiaulių apskrityje, pavyzdžiui, taip nuspręstų, tai regione liktų viena ligoninė – Respublikinė Šiaulių ligoninė.

„Merai, kurie tam pritaria, gali gyventojams argumentuoti, jog štai gaus reformai pinigų. Bet kam reikalingas toks įstatymas, kuris užprogramuoja, jog rajonų ligoninių neliks? Tokia reforma, kokia dabar yra pateikta Sveikatos apsaugos ministerijos – visiškai nereikalinga, – įsitikinęs R. Žemaitaitis. – Žmogui gydymo paslaugos nepriartės, o nutols dar trimis savaitėmis palyginti su dabartine situacija. Tiek žmogus, pavyzdžiui, turės laukti specialisto konsultacijos Šiauliuose.“

Jo žodžiais, daryti reformą tik dėl reformos nėra prasmės.

Jis atkreipia dėmesį, jog reikia galvoti ir apie pacientų, gyvenančių nutolusiuose nuo centro kraštuose, pavėžėjimo problemą, ir apie šeimos gydytojų stygiaus problemą.

„Kražiuose, pavyzdžiui, 2000 gyventojų, o šeimos gydytoja dirba tik du kartus per savaitę po 0,25 etato. Atvažiuoja ryte, 9 valandą, kol sutvarko popierius, pusantros– dvi valandos lieka pacientų aptarnavimui. Tai natūralu, kad jie važiuoja į Kelmę ar į Šiaulius“, – sakė politikas.

„Reforma turėtų būti pagrįsta paslaugos prieinamumu, bet to pagal šią reformą nebus, – teigia jis. – Ji daroma europiniais pinigais „nuperkant“ merus. Kadangi RRF lėšos skiriamos greičiau šalyje daryti pertvarkoms, todėl merai raginami: „Greičiau pritarkite, tai gausite pinigų, kokiam aparatui pirkti.“

Kita vertus, manąs, jog tokia reforma – tai „dovana privatininkams“.

„Kuo labiau valstybė eina į nevaldomą, ekonominiais rodikliais nepagrįstą pertvarką, tuo labiau atsiveria niša privačiam sektoriui, – dalijosi nuomone Seimo narys. – Privačių šeimos gydytojų centrų ir privačių klinikų, kurios darys ir operacijas, tik daugiau atsiras rajonuose, jeigu čia bus uždaromos ligoninės. Gal ir gerai tokia konkurencija?“

„Struktūra negydo“

Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) viceprezidentas, Akmenės rajono meras Vitalijus Mitrofanovas, „Šiaulių kraštui“ komentuodamas situaciją, pabrėžė, jog neaišku, ko yra siekiama?

„Ar šia sveikatos reforma siekiama mažinti mirtingumą? Ar gerinti paslaugų prieinamumą? Ar bent perpus mažinti eiles, laukiant gydytojo konsultacijos, nes dabar laukti reikia ir du mėnesius, – sakė V. Mitrofanovas, pasidalijęs, jog šie klausimai spalio 22 dieną buvo keliami LSA valdybos išplėstiniame posėdyje. – Reformos gairėse to nematome. Kalba eina apie struktūrinius dalykus, bet ne struktūra gydo. Nekalbama nei apie paciento vietą, nei apie gydytojo vietą šioje reformoje.“

Kita vertus, jis pabrėžia, jog struktūrinius pakeitimus padaryti bus sudėtinga, nes savivaldybėse yra skirtinga situacija. Be to, iki Savivaldybių rinkimų likus pusantrų metų, daryti reformas – labai nepopuliaru.

„Labai suprantu merus, kurie atsidurtų reformos smaigalyje. Akmenės rajono ligoninėje prieš dešimt metų buvo uždaryti chirurgijos ir reanimacijos skyriai, nors žmonės rinko protesto parašus. Dabar irgi kaltintų pirmiausia merus“, – prognozavo V. Mitrofanovas.

Jo teigimu, sveikatos apsaugos sistemoje pokyčių reikia, nes ir gydytojų trūksta, ir finansavimo, bet teikiamoje reformoje daug kas neaišku.

„Rajonų ligoninėms siūlo tapti centrinių ligoninių padaliniu. Kita alternatyva – steigti bendruomenės sveikatos centrą, jungiant ligoninę su pirminės sveikatos priežiūros centru. Mes linkę tokį centrą steigti, nes ir dabar gydytojai ir čia, ir čia dirba. Lengviau kadrų problema spręstųsi, – pasidalijo svarstymais meras. – Aš siūlyčiau dar ir variantą, kad bendruomenės sveikatos centrai turėtų sutartis su aukštesnio lygmens ligonine dėl konsultacijų. Kad specialistai atvyktų į rajoną pacientų konsultuoti, kad jiems nereikėtų po 2–3 mėnesius laukti konsultacijos ir dėl jų vykti į didžiuosius miestus.“

Meras taip pat pastebi, jog visiškai nėra atsakymo, kaip bus su privačiomis sveikatos įstaigomis? „Net nebandoma jų situacijos komentuoti. Esą bus kažkokios privalomos sutartys su savivaldybe.“

„Iš viso kalbama aptakiai, daugiau teoriniame lygmenyje, o ne konkrečiais skaičiais, koks bus finansavimas, jungiant ligonines ar steigiant bendruomeninius centrus, kaip bus investuojama. Įvardijami tik bendri 280 milijonų eurų pertvarkai, bet tai nėra tokie dideli pinigai. Vilniaus ir Kauno klinikoms tokios lėšos visiška smulkmė“, – teigė V. Mitrofanovas.

Mero žodžiais, pagal siūlomą reformą rajone iš esmės liktų tik slauga ir palaikomasis gydymas.

„Bet viso to niekaip negali būti be terapijos, be reabilitacijos – visa tai turi būti įvardyta baziniame paslaugų pakete, o dabar kalbama tik apie minimalų paketą, – sakė jis. – Dėl vaikų ligų skyriaus taip pat reikia svarstyti. Mes dabar dar turime vaikų ligų skyrių ir prašome, kad jis išliktų, nes ne visais atvejais būtina vaiką gabenti į Šiaulius, o didžiosios ligoninės vien dėl kovido jau užkištos. Bent vaikų dienos stebėjimo centrą, kuriame budėtų gydytojai, reikėtų išlaikyti. Ne kiekviena šeima turi galimybę vaiką vežti į Šiaulius.“

Jis pabrėžia, jog ypač sudėtinga situacija yra dėl medikų perspektyvos regionuose: „Prisijaukinsime dabar terapeutą, įsipareigosime jam mokėti per metus po 60 tūkstančių eurų atlyginimo, o po dvejų metų paaiškės, kad Akmenės rajone stacionare terapijos skyriaus nelieka. Ir savivaldybė esame nežinomybėje, ir gydytojai, kurie gal norėtų atvykti į regionus dirbti“.

„Iš viso ar laikas reformai, kai siaučia pandemija, kai gydytojų taip stinga? – sakė V. Mitrofanovas. – Juoba kad dar siunčiamas signalas, jog darbo regionuose gali ir nesirinkti, nes rajonų ligoninių neliks.“

Kita vertus neatmeta, jog pokyčių reikia.

„Būtina stiprinti centrines ligonines regionuose, – pabrėžė meras. – Aš labai išgyvenu dėl Respublikinės Šiaulių ligoninės. Situacija, kiek žinau, pakankamai  sudėtinga po to, kai R. Mažeika buvo atleistas iš ligoninės direktoriaus pareigų. Kai vadovo reiklumą laikome mobingumu, nėra gerai. Vadovo atsakomybė yra didžiulė užtikrinant paslaugos kokybę, o ministras naujo vadovo vis neskiria. Būtų didžiulis praradimas regionui, jeigu Šiaulių ligoninė sunyktų ir taptų tik miesto ligonine.“

Iš greitųjų – vienas „monstras"

Šiaulių greitosios medicinos pagalbos stoties vadovė, vyriausioji gydytoja Eugenija Kukaitienė sako, jog dėl greitųjų stočių pertvarkos dar nieko konkretaus nežinoma. Kol kas yra pasiūlytos dvi alternatyvos. Viena – centralizuoti visas stotis į vieną įstaigą su viena dispečerine. Kita – palikti, kaip yra. Pastarąjį siūlymą teikia Greitosios medicinos pagalbos įstaigų asociacija.

„Sujungti visas stotis į vieną įstaigą tai didžiulis darbas ir dideli pinigai. Pandemijos metu daryti reformą tikrai ne laikas. Bet mums buvo paaiškinta, kad pertvarkoms ateina dideli europiniai pinigai ir ministerija turi kažką reformuoti, parodyti, ką darom“, – pasidalijo E. Kukaitienė.

Ji svarsto, jeigu rajonų ligoninėse neliks dalies skyrių, pervežimų į centrines ligonines tik daugės. Rajonuose yra tik po 2–3 greitųjų brigadas.

„Jeigu pritrūks brigadų, o per visą Lietuvą žada padidinti tik trimis ar keturiomis brigadomis – tai pasijuokimas, – sakė vyriausioji gydytoja. – Pagal tą projektą turėsime ištampyti brigadas taip, kad važinėtų visur be jokių rubežių. Bet jeigu Šiauliuose turime 8 brigadas, tai miestui jos ir yra reikalingos. Tik jeigu reikia, padedame ir Šiaulių rajonui.“

„Vienaip ar kitaip nuspręs, mes dirbame savo darbą, o darbo yra sočiai“, – pabrėžė įstaigos vadovė.

Jos žodžiais, asociacija siūlo pradėti nebent nuo stočių centralizavimo regionuose.

„Šiauliuose mažąsias stotis galime prisijunginėti, algas sulyginti, darbuotojų kvalifikacija transportu rūpintis – tą esame pajėgūs padaryti, – tikino E. Kukaitienė. – Darbuotojų nereikėtų atleidinėti, nes jie labai reikalingi, brigados vietose turi budėti. Iš Joniškio į Žagarę greičiau nuvažiuos negu iš Lietuvos centro.“

Ji abejoja vienos dispečerinės idėja: „Latvija, pavyzdžiui, turi penkias dispečerines, estai – keturias, lenkai – pagal vaivadijas. Nėra šalyse tokio vieno visą valstybę apimančio monstro. Jeigu nutrūks ryšys, tai liksime be nieko, žmonės liks be pagalbos. Todėl mes pasisakome už centralizaciją, bet centralizaciją regiono ribose.“

„Mišrainę pateikia už gerą darinį“

Lietuvos rajonų ligoninių asociacijos vadovas Vygantas Sudaris, Pakruojo ligoninės direktorius, akcentuoja, jog numatoma sveikatos reforma viską keistų iš esmės.

„Iki šiol buvo aiškūs asmens sveikatos priežiūros pirmas, antras, trečias lygiai, o dabar viskas suplakama į vieną puodą ir ta mišrainė pateikiama, kaip labai geras darinys“, – ironizuoja V. Sudaris.

Jis akcentuoja, jog reformos modelis pateikiamas be jokios analizės ir be poveikio vertinimo, kas atsitiktų ją įgyvendinus.

„Garantuoju, jog rajonuose ligoninių iš viso neliks, – prognozuoja V. Sudaris. – Neliks per kokį dvejų metų pereinamąjį laikotarpį, kurį ketina skelbti, o gal nė tiek nereikės. Specialistai nevažiuos įsidarbinti ten, kur nėra perspektyvos, kur liks tik slaugos lovos. Rajonų ligoninėse ruošiasi uždaryti vaikų ligų skyrius, chirurgijos skyrius, akušerijos skyrius, vidaus terapiją dar paliks, bet garantuoju neilgam. Nes dėl jų merai šiaušiasi, bet praeis savivaldybių rinkimai, uždarys ir vidaus terapijos skyrius.“

Jis kelia klausimą, ar yra paskaičiuota, koks bus pacientų pervežimų poreikis į didžiąsias ligonines ir kiek tai kainuos? Kaip iš centrinės ligoninės priėmimo skyriaus su įdėta langete paleistas pacientas namus rajone pasieks?

„Kai to klausiame ministerijos atstovų, atsako, jog tai socialinė problema – savivalda turinti organizuoti tokių pacientų vežimą,– pasidalijo ligoninės vadovas. – Bet jeigu vyriausybė nustato tokias naujas žaidimo taisykles, visai į kitas vietas perkelia gydymo paslaugas, tai ne savivaldybės, o ministerijos turi skirti lėšų pacientų vežimui. Jeigu atima paslaugas arčiau namų, tai jų atitolinimą turi kompensuoti.“

„Kodėl norima mažinti gydymo lovų? Labai merkantiliškas atsakymas gali būti: reikia atidaryti keletą infekcinių ligų skyrių – Vilniuje, Kaune – kurie atitiktų šiuolaikinius standartus, ypač pandemijai užklupus. O nenorima lovų skaičiaus didinti ir prieš Europos Sąjungą blogai dėl to atrodyti. Tad reikia kažkur tų lovų sumažinti. Gal tai ir sąmokslo teorija, bet ji pagrįsta, – teigė V. Sudaris. – Valstybė nenori rūpintis žmonėmis, rūpinasi tik bendraisiais finansais. Toks jausmas.“

„Žmonės gydysis namuose, esą ten juos lankys šeimos gydytojai arba didžiuosiuose centruose. Tarpinės grandies – mažųjų ligoninių – kaip ir nelieka, – sakė asociacijos vadovas. – Mums pasakė, kad mes, rajonų ligoninių vadovai, senoviškai mąstome, nesuprantame naujovių ir esame stabdžiai. Ambulatorinis gydymas reformatorių suprantamas taip, jog ligoniui lašinę dieną suleis ir išleis namo, nes, pasak viceministrės, gydymas naktį nevyksta. Juokinga, bet gal jie tuo šventai tiki?“

„Nors sako, kad nė vienos ligoninės neuždarys, bet keičia žaidimo taisykles, ims spausti mus per reikalavimus, nevykdysi – mažins finansavimą ir automatiškai ligoninė numirs“, – tokią „perspektyvą“ įvardijo V. Sudaris.

Susijusios naujienos