Naujausios
Prie tvoros — bizonų mažylis
Kelmės rajone Lopetiškės kaime visos dvylika Audros ir Rolando Schelenz ūkio bizonių atsivedė jauniklius. Jie taps pirmąja Lietuvos ir Pabaltijo bizonų karta. Mat yra pirmieji jaunikliai, gimę ir augantys Lietuvoje.
Regina MUSNECKIENĖ
reginamus@skrastas.lt
Tik viena patelė
Apie šalia Kelmės besiganančią vienintelę Pabaltyjyje bizonų bandą rašyta praėjusių metų pavasarį. Tuomet netradicinį ūkį įkūrę Audra ir Rolandas Schelenz'- ai laikė dvylika patelių, parvežtų iš Prancūzijos.
Tuo metu, kai apie bizonus kalbėjomės su Audra Schelenz, jos vyras Rolandas keliavo po Prancūziją ieškodamas bizonėms patinėlių. Juos buvo sudėtinga parvežti į Lietuvą, nes reikėjo labai didelių dvigubų priekabų. Pavyko pargabenti keletą patinų. Po metų ūkininkų banda padvigubėjo. Patelės atsivedė dvylika jauniklių.
Bizonų erą Lietuvoje pradėjo beveik visi patinėliai. Tik viena bizonė atsivedė patelę. „Po poros metų bus daug bizonienos,“ — šypsosi Audra, nors pripažįsta, kad naudingesnės besiplečiančiam jų ūkiui būtų patelės.
Patinėliai taip pat neprasilenkia su ūkininkų verslo planais. Jų sodyba pasipildė nauju statiniu. Čia bus įrengta salė, kurioje svečiai galės paragauti bizono mėsos.
Dabar septynių aštuonių mėnesių jaunikliai dar gerokai mažesni už savo mamas. Jie — baikštūs. Priėjus arčiau prie tvoros, slepiasi už didžiųjų bizonių.
Gimdymą stebėjo pro žiūronus
Rolandas Schelenz parvežė patinėlius. Tuo žmonių misija ir baigėsi. Prie bizonių negali prieiti. Jos — laukiniai gyvūnai. Tad nesuprasi — atsives jauniklių ar ne. Vieną gegužės rytą Audra nuėjo prie bizonų aptvaro. Į ją spoksojo mažylis bizoniukas. Nutvilkė džiaugsmas. Bizonė, atvedusi mažylį prie tvoros, parodė ir vėl nusivedė į ganyklos gilumą.
Moteris prisipažįsta, jog tokių smagių akimirkų ir teigiamų emocijų laikydama šiuos gyvūnus, patiria daug. Tačiau nemažiau ir rūpesčių.
Per gegužės birželio mėnesius apsivaikavo visos bizonės. Mažyliai gimė labai dideli. Svėrė netoli trisdešimties kilogramų. Bizonės sunkiai gimdė. Vienas jauniklis neišgyveno. Kai kurių mažylių atėjimą į pasaulį ūkininkė sako stebėjusi pro žiūronus. Panašu į veršelius. Gimsta ir stojasi ant kojų.
Audros ir Rolando bizonų banda prieš porą metų buvo ir tebėra vienintelė Baltijos šalyse. Tad bizonių jaunikliai —–pirmieji Lietuvoje ir Baltijos šalyse gimę ir čia augantys bizonai.
Ateinantį pavasarį patelės vėl atsives jauniklių. Taigi, banda patrigubės.
Daryti tai, ko nedaro kiti
Kodėl bizonai? — klausiame Lietuvoje ūkį sukūrusio vokiečio. Rolandas Schelenz sako visada darąs tai, ko nedaro kiti. Vokietijoje turi marmuro ir granito šlifavimo įmonę. Renovuoja pastatus, grindis ir grindinius. Tokių įmonių ir didžiulėje Vokietijoje — tik vienetai.
Bizonai — tai naujovių ieškojimas. Lietuvoje visi laiko karves, parduoda pieną. Bet didžiuliai laisvi žemės plotai — labai tinkami bizonams. Kodėl nepabandyti?
Žinoma, pelnas iš tokio ūkio ateis tik po dešimties metų. Dabar tik investicijos. Reikėjo pastatyti gyvūnams daugiau pastogių, kad turėtų kur pasislėpti nuo vėjo ir saulės. Padidėjusiai bandai reikėjo daugiau ėdžių. Vienos cinkuotos šešių kvadratinių metrų metalo ėdžios kainuoja apie keturis tūkstančius litų.
Ūkininkai rašė projektą ir gavo paramos šienavimo technikai. Tai šiek tiek palengvino šienapjūtę. Pašaro bizonams reikia daug. Vienas gyvūnas per dieną suėda apie dvylika kilogramų šieno.
Dar vienas galvos skausmas — vandentiekis. Norėtų gauti vandenį iš miesto. Mat vietos gręžinio vanduo, atrodo, geležingas. Jis gali pakenkti ir gyvūnams. Ateityje reikės statyti gaudykles ir skerdyklą.
Lietuvoje nėra reikiamos kvalifikacijos veterinarijos gydytojų, kurie domėtųsi bizonais ir galėtų juos gydyti. Specialistus tenka kviestis iš Jauno veterinarijos akademijos klinikų. O kartais skambinti ir konsultuotis su Prancūzijos ar Kanados specialistais. Ten gyvena daugiau bizonų , ir veterinarai turi daugiau patirties, kaip juos gydyti. Konsultacijos ypač pravertė, kai pradėjo sirgti jaunikliai.
„Yra žmonių, kurie susidomi bizonais. Skambina arba atvažiuoja pasižiūrėti, — pasakoja Audra. — Man, žinoma, būtų naudinga, kad nupirktų. Juk patinėlių tokio būrio neapsimokės laikyti. Tačiau visada patariu žmonėms gerai pagalvoti. Investicijos į tokį ūkį — didelės, o pelnas ateis negreitai. Be to, ne kiekvienas turės pažinčių Kanadoje ir Prancūzijoje, nemokės kalbos. Kaip pasikonsultuos? Kai išdėstai visas problemas, su kuriomis susiduri, žmonės persigalvoja.“
Pramynė takus
Daryti tai, ko nedaro kiti — savotiška prabanga ir rizika. Tačiau Audra ir Rolandas pasiryžę ištobulinti vienintelį Pabaltijyje bizonų ūkį. Tai daro žingsnis po žingsnio. Vis atkakliau belsdamiesi į valdininkų duris. Sąlygos šiai naujovei po truputį gerėja.
Antai anksčiau bizonai nebuvo laikomi sąlyginiais gyvuliais. Nors jie — raguočiai, bet ne karvės. Tik egzotiški laukiniai gyvūnai. Juos laikantys ūkininkai negalėjo gauti jokių lengvatų — tik išmokas už pievas. Ūkininkai negalėjo gauti tiesioginių išmokų už žemę, pigesnio žymėto dyzelino šienavimui. Rašė užklausimus į Žemės ūkio ministeriją. Šios valdininkai derinosi su Briuseliu. Dabar bizonai ir kiti ūkiuose laikomi laukiniai žvėreliai prilyginti sąlyginiams gyvuliams. Juos laikantis ūkininkas gali jaustis lygiateisis su kitais.
Audra ir Rolandas su nerimu laukia žiemos. Ar jau paūgėję jaunikliai ištvers šaltą klimatą? Mat bizonai, paprastai, veisiasi šiltesniuose kraštuose — Kanadoje, JAV. Šiuos gyvūnus laiko Prancūzijos ir kitų pietų šalių ūkininkai. Suaugusieji bizonai jau ištvėrė kelias atšiaurias lietuviškas žiemas. Kaip bus su mažyliais — neaišku. Jeigu jie pradės sirgti, reikės brangių veterinarijos paslaugų ir vaistų.
citata: „Vieną gegužės rytą Audra nuėjo prie bizinų aptvaro. Į ją spoksojo mažytis bizoniukas.“
ŠEIMININKAS: Bizonų ūkio šeimininkas Rolandas Schelenz dažnai turi grįžti Vokietijon prižiūrėti verslo. Tačiau Lietuvon jį traukia didžiulės erdvės, laisvė, palikti gyvūnai ir namai.
JAUNIKLIAI: Pavasarį atsivesti septynių — aštuonių mėnesių jaunikliai, priėjus prie tvoros, slepiasi už mamų.
BANDA: Bizonų banda Lopetiškės kaime padvigubėjo.
Autorės nuotr.
