Naujausios
Premjeras apie skurdą, šešėlinę ekonomiką ir kitas aktualijas
Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius atsako į „Šiaulių krašto“ pateiktus klausimus, kurie parengti iš redakcijos aktualijų bloknoto.
— Darbdaviai ir profsąjungų atstovai sutarė nuo liepos 1 dienos minimalią algą didinti iki 900 litų. Kokia Vyriausybės pozicija šiuo klausimu? Ar tikite, jog, padidinus minimalią algą, sumažės skurdo lygis?
— Pranešimai apie susitarimą dar nėra patikimi, minimalios algos padidinimui dar prieštarauja kai kurios darbdavių organizacijos. Vyriausybė linkusi pritarti tvirtam ir plačiam susitarimui, jei toks būtų pasiektas.
Padidinus minimalią algą, skurdo lygis sumažėtų tik su sąlyga, kad nesumažėtų darbo vietų — kai kurios darbdavių organizacijos būtent šiuo pagrindu prieštarauja minimalaus atlyginimo didinimui.
— Kaip konkrečiai planuojama kovoti su šešėline ekonomika? Ar manote, kad realus yra užmojis suvaldyti šį procesą ir gauti 1 milijardą litų papildomų pajamų?
— Konkreti kova su šešėline ekonomika susideda iš daugelio konkrečių priemonių: muitininkų ir pasieniečių rotacija; įstatymų pataisos (pvz., palengvinančios neteisėtai įgyto turto konfiskavimą); kadrų politikos (pvz., atitinkamų institucijų vadovų keitimai); muitinės ir pasienio tarnybos aprūpinimas nauja įranga (pvz., rentgeno aparatai); pareigūnų turto tikrinimas; kasos aparatai turguose; valstybinės mokesčių inspekcijos veiklos gerinimas.
Manome, kad suvaldyti šį procesą ir gauti 1 milijardą litų pajamų realu, ir tai turi būti valstybės pareiga.
— Žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius teigė, kad, dengtose prekybos vietose, paviljonuose įvedus kasos aparatus, kai kurie maisto produktai (šviežia mėsa, jos gaminiai) atpigs. Kokie šio teiginio motyvai, kokia šiuo klausimu Ministro Pirmininko nuomonė?
— Didesnis skaidrumas ir civilizuota apskaita reiškia ne tik daugiau mokesčių į biudžetą, bet ir geresnę kainą vartotojams, nes tvarka maisto turguose atvers galimybes plačiau prekiauti Lietuvos ūkininkams. Ne paslaptis, jog dabar ūkininkai dažnai į turgus paprasčiausiai neįsileidžiami, todėl nėra konkurencijos ir klesti silpnai kontroliuojama prekyba, kurios dalyviai nejaučia konkurencinio spaudimo.
— Kokia numatoma Apsaugos policijos ateitis? Ar šios funkcijos iš tiesų bus perduotos privačioms struktūroms? Kada bus priimtas galutinis sprendimas dėl Apsaugos policijos?
— Vyriausybė planuoja perduoti Apsaugos policijos funkcijas privačioms struktūroms, nes šiuo atveju galioja principas, kad valstybė neturi prisiimti sau funkcijų, kurias gali vykdyti privatus sektorius.
— Kokios yra artimiausiu metu numatomos esminės reformos policijoje (pensinio amžiaus ilginimas, policijos padalinių išstatutinimas, nebeužskaitomi milicijoje dirbti metai, kita)?
— Artimiausiu metu esminių reformų išskirtinai policijoje nenumatoma, kadangi sprendimai dėl statutinių pareigybių padaliniuose, nevykdančiuose būdingų funkcijų, jau priimti. Vidaus reikalų ministro įsakymu nustatyti reikalavimai tokiems padaliniams ir kiek statutinių pareigybių juose gali būti.
Šiuo metu darbo grupė rengia Statutinės valstybės tarnybos įstatymo projektą, kuris reglamentuos bendruosius principus visai statutinei valstybės tarnybai, ne tik policijai. Įstatymo projektą pavesta parengti iki šių metų kovo 1 dienos.
Be to, VRM pateikė Vyriausybei Valstybės tarnybos įstatymo projektą, kuriuo bus nustatyta statutinio valstybės tarnautojo sąvoka. Seimui priėmus įstatymą, bus sudarytos komisijos, kurios įvertins pareigybių priskyrimą statutinėms. Jei pareigybės neatitiks statutinių sąvokos, jos bus panaikintos, o jose esantiems tarnautojams pasiūlytos įsteigtos karjeros valstybės tarnautojų pareigybės.
— Ar nemanote, kad gydytojų bei viduriniojo medicinos personalo apmokėjimo už darbą tvarką turi reglamentuoti Vyriausybė, to nepalikdama vien gydymo įstaigų vadovams (bent jau numatyti žirkles„ : galima mokėti sumą nuo— iki)? Ir pirminio, ir antrinio lygio medicinos įstaigose trūksta gydytojų. Pakvietus juos atvykti iš kitų miestų, kviečiamieji pareikalauja mokėti iki 10000 litų. Medicinos įstaigos tiek mokėti negali, todėl jose ir toliau trūksta medikų. Jei Vyriausybė numatytų mokėjimo žirkles„ , situacija iš esmės pasikeistų ligonių naudai.
— Dauguma šalies asmens Sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių įstaigų yra VŠĮ, todėl nei Vyriausybė, nei ministerija negali ir neturi reguliuoti darbo santykių ir užmokesčio už juos. Sveikatos apsaugos ministerija yra parengusi ir Vyriausybės svarstymui pateikusi įstatymų pataisas, pagal kurias numatoma reglamentuoti gydymo įstaigų vadovų darbo užmokesčio dydį. Siūloma, jog jis turėtų tiesiogiai priklausyti nuo vidutinio darbuotojų atlyginimo, kad įstaigų vadovai būtų suinteresuoti jį didinti. Vis dėlto pažymėtina, kad tolygų gydytojų pasiskirstymą šalyje lemia ne tik solidus atlyginimas, bet ir tinkamų darbo bei gyvenimo sąlygų sukūrimas.
Lietuvoje yra nemažai pavyzdžių, kuomet ir nedidelės savivaldybės be papildomų investicijų į darbo užmokestį, tačiau sukurdamos palankią gyvenimui aplinką, sugeba prisivilioti joms reikalingų specialistų.
— Dabartiniai įkainiai už medicinos paslaugas neatitinka sąnaudų. Maža to. Nors kyla eksploatacijos, medikamentų kainos, įkainiai už medicinos paslaugas mažinami. Ar, nustatant įkainius už šias paslaugas, nenumatoma atsižvelgti į faktines tų paslaugų kainas? (Medikai teigia, kad medicinos paslaugų įkainius reikia didinti trečdaliu).
— Taip, dabartiniai įkainiai už medicinos paslaugas ne visada atitinka realias sąnaudas. Norėdama sužinoti realius įkainius, Sveikatos apsaugos ministerija yra įsigijusi ir šiuo metu adaptuoja tarptautinę DRG, vadinamąją giminingų diagnozių nustatymo sistemą. Ją pritaikius, vėliau bus įdiegti svertiniai tarptautiniai kainodaros koeficientai, kurių pagrindu bus galima nustatyti realius visų Lietuvoje teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų įkainius. Į pagal šią sistemą parengtus įkainius bus įskaičiuotos visos įmanomos sąnaudos ir išlaidos.
