Naujausios
Premjeras nepadėjo: traukiniui mos Panevėžys
Vakar Vyriausybė pritarė, kad Lietuva kartu su Latvija ir Estija įgyvendins „Rail Baltica 2“ projektą ir kurs bendrą įmonę. O vėžė eis pro Panevėžį, ne pro Šiaulius. Premjero argumentai: Radviliškio ar Šiaulių geležinkelio mazgai šiuo metu yra labai užimti.
Irena BUDRIENĖ
irena@skrastas.lt
Vėžė eis per Panevėžį
Premjeras Algirdas Butkevičius vakar pagarsino, kad „Rail Baltica 2“ trasa eis per Panevėžį – tokį pasirinkimą esą nulėmė atlikta studija. Esą Radviliškio ar Šiaulių geležinkelio mazgai šiuo metu yra labai užimti, jų pajėgumai išnaudoti, tai pareikalautų papildomų asignavimų.
„Rail Baltica“ – vienas iš prioritetinių Europos geležinkelių projektų, sujungsiantis Helsinkį, Taliną, Rygą, Kauną ir Varšuvą.
AB „Lietuvos geležinkeliai“ yra „Rail Baltica“ projekto vykdytoja Lietuvos teritorijoje.
Europos Sąjungos TEN-T programos ir Lietuvos valstybės lėšomis finansuojamos dvi „Rail Baltica“ projekto dalys: europinės vėžės rekonstrukcija ir tiesimas nuo Lenkijos ir Lietuvos sienos iki Marijampolės, bei esamos geležinkelio linijos rekonstrukcija nuo Šiaulių iki Lietuvos ir Latvijos sienos.
Projektui „Rail Baltica 2“ steigs įmonę
Premjeras A. Butkevičius teigė, kad jau planuojama kreiptis į Europos Komisiją (EK) dėl projekto „Rail Baltica 2“ finansavimo. Siekiama, kad EK finansuotų 85 procentus projekto vertės.
„Buvo pritarta, kaip ir anksčiau, kad Lietuva kartu su Latvija ir Estija įgyvendins „Rail Baltica 2“ projektą. Tam yra numatytos lėšos kurti bendrą įmonę kartu su mūsų kaimynais. Tai bus atskira įmonė, kuri ir pradės paruošiamuosius darbus „Rail Baltica 2“ projekto įgyvendinimui ir kreipiantis į EK“, – sakė Ministras Pirmininkas.
Skaudus pralaimėjimas
Šiaulių pramonininkų asociacijos prezidentas Alvydas Stulpinas skaudžiu Šiaulių valdžios ir asocijuotų struktūrų pralaimėjimu pavadino žinią, kad „Rail Baltica“ eis ne pro Šiaulius, o pro Panevėžį.
„Šis pralaimėjimas visapusiškai neigiamai atsilieps tolimesniam Šiaulių regiono vystymuisi“, – sakė A. Stulpinas.
Jo žodžiais, asocijuotos verslo struktūros nenuleis rankų. „Kovosim iki galo, paskutiniai taškai dar nėra sudėti, nors ankstesnės klaidos mums kainuoja labai brangiai“, – teigė prezidentas.
Jo žodžiais, Šiaulių regionas dabar moka už vietos valdžios ir čia išrinktų Seimo politikų klaidas, nes neapsisprendžiama, kurie regiono projektai yra prioritetiniai.
„Verslo struktūros sutaria, bet valdžios pasimetimas privedė prie esamos situacijos. Siunčiame žinią, kad nesusikalbame, o tai – blogiausias scenarijus, koks gali būti“, – neslėpė A. Stulpinas.
Pavėluota reakcija
Šiaulių miesto meras Justinas Sartauskas prieš mėnesį kreipėsi į premjerą Algirdą Butkevičių su prašymu netvirtinti privačios kompanijos „Sweco Lietuva“ atliktos „Rail Baltica“ studijos, kuri rekomenduoja europinę geležinkelio vėžę tiesti ne pro Šiaulius, o pro Panevėžį.
Premjeras susitikime su meru ir šiauliečiais Seimo nariais žadėjo kritiškai įvertinti studiją „Sweco Lietuva“. Dėl šios studijos tendencingumo Šiaulių politikai ne kartą reiškė pastabas jos rengėjams.
„Puikiai matyti, kad studijos rengėjai manipuliuoja skaičiais“, – sakė J. Sartauskas. Jo teigimu, Panevėžio naudai kalbantys skaičiai yra pritemti.
Šiaulių miesto savivaldybės administracija pastabas dėl studijos pateikė ir patiems rengėjams, ir valstybinėms institucijoms.
Europos Komisijos Regioninės politikos generalinio direktorato užsakymu COWI kompanija buvo parengusi „Rail Baltica“ galimybių studiją, kurioje europinė geležinkelio vėžė aiškiai brėžiama pro Šiaulius arba siūloma ją vesti tiesiau – aplenkiant Šiaulius pro Radviliškį ir Joniškį. Bet apie ją neužsimenama.
Absurdo skaičiai
Meras absurdu vadino studijos teiginius esą europinė geležinkelio vėžė pakenktų Šiaulių kultūros paveldo objektams, tarp jų ir Ch. Frenkelio vilai, nors senoji rusiška vėžė jiems nekenkė.
Dar vieno „prirašymo“ pavyzdžiu laikomas aiškinimas, esą Panevėžys turi tris oro uostus, o Šiauliai – tik vieną Zoknių oro uostą, kuriame gali leistis transatlantiniai lėktuvai.
Mero prašymu Seimo narių Šiaulių krašto bičiulių grupė rinko parašus ir žadėjo kreiptis į Seimą, kad europinė geležinkelio vėžė eitų pro Šiaulius.
J. Sartausko žiniomis, Panevėžio lobistai darė panašius žygius.
Neobjektyvią studiją siūlė naikinti
„Neobjektyvi „Sweco Lietuva“ studija dėl grubių pažeidimų turi būti panaikinta, o vadovautis reikia tebegaliojančia Europos Komisijos užsakymu atlikta COWI studija“, – tvirtino Šiaulių meras.
Jis negalėjo patikėti, kad valstybėje už gryną pinigą priimama studija, kuri yra „pirmo kurso studentų darbo lygio“.
Anksčiau teigta, kad vėžė per Panevėžį atsieitų beveik vienu milijardu litų brangiau. Panevėžio apskrityje tektų išpirkinėti privačias žemes, o tai taip pat kainuotų.
Ne mažiau svarbus klausimas, kas atliks vėžės tiesimo darbus. Tarp galimų bendrovių minimos „Panevėžio statybos trestas“, „Panevėžio keliai“.
Šiauliai plėtos oro uostą?
Šiaulių miesto savivaldybė dėl „Rail Baltica“ kreipėsi ir į Lietuvos Respublikos Prezidentę Dalią Grybauskaitę.
Atsakymas iš Prezidentūros, mero žodžiais, primena lengvą atsirašinėjimą. Esą viskas nurodyta „Sweco Lietuva“ studijoje, o kokia šios studijos kokybė, nesigilinama.
„Panašus atsakymas gautas ir iš „Lietuvos geležinkelių“ – visi rašo tą patį“, – apgailestavo Šiaulių meras.
Jo žodžiais, Prezidentūra Šiauliams siūlo plėtoti oro uostą ir logistikos sektorių.
„Rašoma, kad Lietuvai svarbu vystyti Šiaulių oro uostą, bet tam irgi dėmesio neskiriama“, – stebėjosi J. Sartauskas.
Redakcijos archyvo nuotr.
VERTINIMAS: Šiaulių pramoninkų asociacijos prezidentas Alvydas Stulpinas žinią, kad „Rail Baltica“ eis ne pro Šiaulius, o pro Panevėžį, pavadino skaudžiu Šiaulių valdžios ir asocijuotų struktūrų pralaimėjimu.
NUOSTABA: Šiaulių meras Justinas Sartauskas vakar buvo nustebintas žinios, kad „Rail Baltica“ vis dėlto eis pro Panevėžį. „Buvome pas premjerą, žadėjo mums padėti“, – sakė J. Sartauskas.
