Naujausios
Prasidėjo fermų tuštėjimo metas
Apskrities rajonuose viena po kitos tuštėja puoselėtos produktyvių karvių fermos. Jų šeimininkų kantrybė trūko dėl žemų pieno supirkimo kainų, o labiausiai – dėl drastiškai sumažintų nacionalinių išmokų gyvulininkystės ūkiams.
Antanas STAPONKUS
redakcija@skrastas.lt
Karvių produktyvumas didėja
Įmonės „Gyvulių produktyvumo kontrolė“ duomenimis, neseniai pasibaigusiu metinio produktyvumo kontrolės laikotarpiu vidutinis metinis pieno primilžis Šiaulių rajono pieno fermose buvo netoli vidutinio Lietuvoje – 6700 kilogramų pieno iš vienos karvės.
Didžiausio produktyvumo rajone pieno fermą jau daugiau nei penkmetį išlaiko Šiupylių ūkininkas Vitoldas Norkus. Dviejų šimtų karvių fermoje, įkurdintoje kiek modernizuotame sename pastate, per metus primelžiama po 8,2 tonos pieno iš vienos karvės.
Pastaraisiais metais sparčiai didėja melžiamų karvių produktyvumas Romualdo Astrauskio ūkyje Rekčiuose, jauno Naisių ūkininko Ramūno Mačiuko, Šiupylių ūkininko Nerijaus Lengvenio, Bitėnuose ūkininkaujančios Birutės Plenaitienės, kituose ūkiuose.
Entuziastų yra
Pasak įmonės „Gyvulių produktyvumo kontrolė“ Šiaulių skyriaus vadovės Nijolės Stankevičienės, naisiškio R. Mačiuko ūkyje prieš penkerius metus buvo 120 melžiamųjų, iš jų buvo primelžiama vidutiniškai po 5,3 tonos pieno per metus.
Ūkininkas ryžosi žymiai pagerinti, išplėsti karvių bandą, Danijoje pats atsirinko ir parsivežė pusšimtį holšteinų veislės telyčių. Kruopščiai analizuodamas piendavių pašarų kokybę, melžiamųjų produktyvumą, geriausių genetinių savybių karvių atrankos būdu ūkininkas žymiai išplėtė karvių bandą. Naujoje fermoje dabar yra 210 karvių, duodančių po 7,5 tonos pieno per metus.
Duomenys skirtingi
N. Stankevičienė rodė įmonės „Pieno tyrimai“ parengtus duomenis vienam ūkininkui, kuriuose gausu informacijos apie kiekvieną karvę, jos sergamumą, užtrūkimo laikotarpį, net apie tai, kokių maisto medžiagų yra per daug arba trūksta karvių bandos racione. Ūkininkas gali nuspręsti, ar jam naudingiau turėti riebesnio pieno bandą, ar siekti didesnių primilžių, pagal tai pasirinkti bulių karvėms apsėklinti.
Analizuojant karvių bandos produktyvumo kontrolės duomenis, matosi, kad ten, kur melžiamų karvių produktyvumas stebimas specialistų, primilžiai daug didesni.
Akmenės rajone, kuriame pagal produktyvumą kontroliuojama per 70 procentų visų rajone esamų karvių, karvių produktyvumas šiemet – net 7947 kilogramai pieno (antras rezultatas tarp šalies rajonų, didesnis – tik Šakių rajone). Panašūs rodikliai yra Pakruojo, Šiaulių rajonų ūkininkų ūkiuose bei žemės ūkio bendrovėse.
Kelmės rajone, kurio gyventojų ir vienos žemės ūkio bendrovės tvartuose dar priskaičiuojama per 13 tūkstančių karvių (kone daugiausiai visoje šalyje), kol kas specialistų stebima tik ketvirtadalis karvių, o jų produktyvumas tebėra vos ne mažiausias šalyje.
Bandos iškeliauja
Praėjusiais metais Šiaulių rajone likviduota vieno ūkininko karvių banda. Šiemet produktyvių karvių bandas, po 30–90 melžiamų karvių, likvidavo keturi ūkininkai ir Verbūnų žemės ūkio bendrovė (per 200 karvių), dešimtmečiais garsėjusi aukšto produktyvumo pieno ūkiu.
Visoje šalyje per metus karvių skaičius sumažėjo net 9000 arba 3 procentais. Galima sakyti, jog tai – didžiausia šalies pieno ūkio griūtis po kolūkių ir tarybinių ūkių griūties laikotarpio.
Visoje apskrityje likę 53 tūkstančiai karvių, kai po Nepriklausomybės atkūrimo kiekviename rajone jų buvo po 25–30 tūkstančių.
Pieno ūkių šeimininkų kantrybės taurė išseko, kai šių metų vasarį paaiškėjo, jog šalies žemdirbiams, laikantiems gyvulių, bus pritaikomas atitinkamas išmokų mažinimas. Už 2012–uosius metus jiems išmokėta 106 milijonai litų nacionalinių išmokų vietoj anksčiau priskaičiuotų 142 milijonų litų.
Stambesnieji ūkiai, žemės ūkio bendrovės šiemet prarado po 200–300 tūkstančių litų išmokų. Šalies mastu finansiškai nukentėjo 9000 gyvulių laikytojų. Paradoksalu, jog šitaip padaryta paskelbus gyvulininkystę prioritetine šalies žemės ūkio šaka. Tuo metu, kai išmokos Lietuvos ūkininkams kol kas tesiekia vos pusę vidutinių išmokų visoje Europos Sąjungoje.
Dėl kaimo nepasistengė
A. Kubiliaus vyriausybė niekaip nereagavo į Europos komisijos praėjusių metų liepos mėnesio sprendimą, jog bendra išmokų už galvijus, pieną, žemės ūkio naudmenas suma, viršijanti 5 tūkstančius eurų, mažinama 10 procentų, sumažinant nacionalinės išmokos dalį. Tuometinė Vyriausybė turėjo galimybę per du mėnesius apskųsti tokią tvarką, tačiau ji šito nedarė.
Baimė dėl senkančių pieno žaliavos išteklių privertė pieno supirkėjus jau ganiavos metu pradėti didinti pieno supirkimo kainas. Perskaičiavus į bazinio riebumo pieną, jo supirkimo kaina nūnai svyruoja apie 1,0–1,1 litą už kilogramą pieno.
„Padidėjusios pieno supirkimo kainos yra nemaža paspirtis, ypač šį rudenį, kai šiųmetinio grūdų derliaus supirkimo kainos yra kritusios trečdaliu. Tačiau valstybės išmokų sumažinimas paliko didelę nuoskaudą“, – sakė „Šiaulių kraštui“ uždarosios akcinės bendrovės „Šimšė“, vienintelės Kelmės rajone stambų pieno ūkį turinčios bendrovės vadovas Stanislovas Baltrušaitis.
IŠVADA: „10–20 pieno ūkių savininkai, kantriai rūpindamiesi savos bandos veislinių savybių gerinimu, gali susitvarkyti ūkyje savo jėgomis ir pragyventi be bankų“, – sako įmonės „Gyvulių produktyvumo kontrolė“ Šiaulių skyriaus vadovė Nijolė Stankevičienė.
GALVOSŪKIS: „Dar laikyti karvutes, ar jau parduoti jas mėsai“, – tokiu nerimu gyvena daugelis vyresniųjų smulkaus ūkio savininkų.
Autoriaus nuotr.
