Prancūzijoje „Dagilėlio“ laukė Nedas

Prancūzijoje „Dagilėlio“ laukė Nedas

Šiaulių berniukų ir jaunuolių choras „Dagilėlis“ tarptautiniame chorų festivalyje Nansy (Prancūzija) sušildė ne tik prancūzų širdis. Choro koncertų kasdien ėjo klausytis dvylikametis Nedas – prancūzų šeimos įvaikintas berniukas, kurio istorija prieš dešimtmetį sukrėtė Lietuvą.

Rūta JANKUVIENĖ

ruta@skrastas.lt

Netikėtas susitikimas

„Dagilėlio“ vadovas Remigijus Adomaitis, choro koncertmeisterė Daiva Šulcaitė dalijosi įspūdžiais iš festivalio ir netikėto susitikimo su Nedu džiaugsmu.

„Dagilėlis“ gegužės 16–20 dienomis dalyvavo tarptautiniame chorų festivalyje Nansy „Voix du monde“. Į festivalį chorai skrupulingai atrenkami.

Buvo pakviesta vienuolika svečių chorų iš 10 pasaulio šalių: Argentinos, Bulgarijos, Baltarusijos, Maroko, Italijos, Lenkijos, Rusijos, Ispanijos, Ukrainos, Lietuvos. Dalyvavo festivalyje ir vienuolika Prancūzijos chorų.

„Šis festivalis išskirtinis tuo, kad kiekvieną svečių chorą globoja prancūzų choras. Taip mezgasi ryšiai, draugystė“, – sako R. Adomaitis.

Šiauliečius globojo prancūzų suaugusiųjų choras „Swing“ iš Laxou. Globėjai gerai buvo įsiminę berniukų vardus, pavardes ir žinojo lietuviškų žodžių.

Būtent Laxou mieste, kuris yra prie pat Nansy, gyvena iš Kuršėnų (Šiaulių rajonas) kilęs Nedas su savo įtėviais Kler ir Žanu Luji Bufjė-Godarais bei įsesere.

Netikėtas susitikimas

Ponia Kler Godar susirado šiauliečius choristus per šeimą, kurioje gyveno koncertmeisterė D. Šulcaitė.

„Sunku mums buvo susikalbėti. Aš kalbu vokiškai, o jie nei vokiškai, nei angliškai nekalba, teko ieškoti vertėjo, – pasakoja koncertmeisterė. – Iš pradžių supratau tik vieną žodį – „Kursenai“.

Žodis po žodžio buvo prisiminta skaudi berniuko istorija, apie kurią ne kartą rašė „Šiaulių kraštas“. D. Šulcaitė pasakoja, jog Nedo įtėviai yra surinkę straipsnių iškarpas, kitus liudijimus, sukūrę Nedo puslapį internete.

Prieš dešimtmetį Lietuvą sukrėtė žinia apie į ligoninę atvežtą visiškai išsekusi trimetį Nedą, kurį motina nuo kūdikystės marino badu. Dėl to vaiko motina buvo nuteista, jai apribota motinystė, bet ji pati sūnaus išsižadėjo. „Šiaulių kraštui“ yra teigusi: „Aš niekada neturėjau sūnaus ir nieko apie jį nenoriu žinoti.“

Naują gyvenimą Nedas pradėjo su įtėviais. Prancūzijoje gyvena jau septintus metus.

„Deja, Nedas nebekalba lietuviškai, – sakė D. Šulcaitė. – Pirmą kartą pamačiau jį gatvėje, sėdintį automobilyje. Žiūrėjo, kaip kalbamės su jo įmote, bet iš automobilio neišlipo. Vėliau išdrąsėjo.“

Brangus ryšys

Nedas kasdien ėjo į visus festivalio koncertus, kuriuose dainavo „Dagilėlis“. Susipažino su choristais, džiaugėsi jų draugyste – vaikams bendrauti kalbos barjeras netrukdė. O choras džiaugėsi ištikimu klausytoju, kuriam atvežė dalelę Lietuvos.

Šiauliečiai sako supratę, jog berniuko įtėviams labai rūpi, kad Nedo ryšis su gimtine nenutrūktų. Jie įdavė laišką gydytojai Vaidai Gricienei, kuri rūpinosi Nedo sveikata, ir su ja norėtų atnaujinti ryšį.

Prancūzai jau buvo kartą atvežę Nedą į Lietuvą, rodė šiauliečiams nuotraukas, kuriose visa šeima Kryžių kalne.

„Nedo įtėviai man bakstelėjo į „Dagilėlio“ ženkliuką ir tvirtino: „Atvažiuosime pas jus“, – šypsosi R. Adomaitis.

„Užkariauti“ prancūzai

Nuo pat pirmojo festivalio koncerto, kuriame kiekvienas choras atliko pusvalandžio programą, „Dagilėlis“ užkariavo prancūzų širdis.

„Mus labai audringai priėmė, – prisimena choro vadovas. – Jau patį pirmąjį kūrinį „Ta ta to“ teko kartoti.“

Prancūzų žiūrovai, anot R. Adomaičio, chorinę muziką mėgsta, ją supranta, yra labai emocingi ir šilti. Po koncerto drąsiai prieina pasidalyti įspūdžiu.

„Dagilėlis“ kasdien turėjo po 2–3 koncertus. Choristai iš Lietuvos buvo atpažįstami gatvėse, kalbinami, sveikinami. Vaikai džiaugėsi tapę festivalio „žvaigždėmis“.

Nansy turi 150 tūkstančių gyventojų. Chorų festivalis „Voix du monde“ rengiamas jau daugiau nei tris dešimtmečius ir yra labai populiarus. Reportažus rodė televizija, rašė spauda.

„Dagilėlis“ festivalyje buvo vienintelis berniukų ir jaunuolių choras. Bet išskirtinio dėmesio sulaukė dėl meistriškumo.

Iš festivalio chorų „Dagilėlis“ vienintelis buvo pakviestas koncertuoti Nansy regiono departamento pirmininko Michel Dinet surengtame priėmime festivalio chorų vadovams. Vienintelis su prancūzų choru giedojo ir šv. Mišiose Nansy katedroje.

Festivalio atidarymo koncertas skambėjo 2500 žiūrovų turinčioje Nansy koncertų salėje, o baigiamojo klausėsi 8000 žiūrovų. Koncertas vyko Nansy Stanislovo Leščinskio aikštėje. Jis buvo transliuojamas ne tik per televiziją, bet ir internetu.

„Dagilėlio“ dainavimo mokyklos nuotr.

PARADAS: Nansy tarptautinio chorų festivalio „Voix du monde“ dalyvių parade – su Lietuvos trispalve. Į Nansy „Dagilėlio“ choristai netikėtai dalelę Lietuvos atvežė prancūzų šeimos įvaikintam lietuviukui Nedui.

RYŠYS: Prancūzijoje septintus metus su įtėviais gyvenantis Nedas (pirmasis iš kairės) ėjo į visus „Dagilėlio“ koncertus ir nusifotogravo su choro vadovu Remigijumi Adomaičiu ir choristais.

KOLEKTYVAS: Maestro Remigijaus Adomaičio išugdytas berniukų ir jaunuolių choras „Dagilėlis“ su koncertais yra apkeliavęs daug Europos šalių ir JAV. Nauja kelionė planuojama į Vokietiją.