
Naujausios
Požiūris į paveldą: nurašyti, išardyti, nugriauti
Šiaulių rajono savivaldybės taryba antradienį nubalsavo už tai, kad Šiaulių rajone, Gruzdžiuose, S. Dariaus ir S. Girėno gatvėje 1, esantis ir XIX amžių menantis, tačiau avarinės būklės pastatas būtų nugriautas.
Toks politikų sprendimas šokiravo Seimo narį Stasį Tumėną ir Kultūros paveldo departamento Šiaulių skyriaus vedėją Rytį Budrį. Pasak pastarojo, sprendimas, kuris buvo priimtas neįvertinus galimos statinio kultūrinės ir urbanistinės vertės – ženklas, kad rajono politikai neadekvatūs suvokti, ką daro.
Edita KARKLELIENĖ
edita@skrastas.lt
Būtų sunaikinta istorijos dalis
Antradienį vykusiame Šiaulių rajono savivaldybės tarybos posėdyje po kone valandą trukusių diskusijų vis tik nusvėrė dauguma: nuspręsta Gruzdžių miestelio širdyje – centrinėje aikštėje – esantį medinį statinį, kadais Gruzdžių dvaro ligoninę, likviduoti.
Politikų neįtikino svarūs Tarybos posėdyje šiuo klausimu pasisakiusio Seimo nario Stasio Tumėno žodžiai, jog statinio vertė yra didžiulė istoriniu požiūriu.
„Mums turi būti svarbi istorinė atmintis, dar svarbesnė krašto istorija. O šis objektas – tikrai svarbi istorinės atminties dalis. Keistai skamba žodžiai: nurašyti, išardyti, nugriauti, likviduoti. Politikų pagrindinis motyvas tas, kad šis pastatas nėra paveldo objektų sąraše. Tačiau juk tai nieko nesako. Maža to, turiu žinių, kad su paveldosaugos specialistais apie šį objektą net nediskutuota“, – Tarybos posėdyje kalbėjo Seimo narys.
Jam nesuprantama Šiaulių rajono savivaldybės argumentacija, kad Gruzdžių miestelio centre esantis statinys tiesiog nebetinkamas naudoti.
„Ir ką reiškia netinkamas naudoti? Netinkama naudoti buvo ir Pakruojo sinagoga, o dabar visa Lietuva ten važiuoja. Šiaurės Lietuvoje sugriauta daugybė pastatų, kurie irgi nebuvo paveldo objektai, tačiau sugriaunant juos buvo sunaikinta istorija, sunaikinta autentika“, – rajono politikams sakė S. Tumėnas.
Jis įsitikinęs, kad, nugriovus pastatą, labiausiai nukentėtų Gruzdžių miestelio aikštės vaizdas, nes nebeliktų urbanistinio vientisumo.
Seimo nario neįtikino politikų argumentai, kad sankryža, kurios kampe stovi minėtas pastatas, nėra saugi, mat griūvantis statinys esą apsunkina matomumą. Pasak S. Tumėno, yra daugybė alternatyvų, kurios išspręstų šią problemą (kad ir specialus veidrodis).
Seimūnas kvietė apsispręsti ir neleisti naikinti pastato.
Istorinio pastato vietoje – skveras
Po šių Seimo nario S. Tumėno išsakytų argumentų, Tarybos narių nuomonės skilo.
Posėdžiui pirmininkavęs Šiaulių rajono meras Antanas Bezaras seimūnui replikavo „padėka": „Ačiū, kad esate nusiteikęs prieš didžiąją Gruzdžių gyventojų dalį“. Vėlesnėse replikose meras atskleidė, kodėl pastato likimas turėtų būti apspręstas pagal principą „griauti paprasčiau negu statyti“.
„Pinigų renovacijai, rekonstrukcijai ar dar kažkam nėra, o jeigu jų ir būtų, jie būtų skirti svarbesniems, negu šis laužas, objektams išsaugoti“, – nukirto A. Bezaras.
Merui antrino ir Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktorius Gipoldas Karklelis. Politiko žodžiais, likviduoti iš privataus asmens perpirktą griūvantį pastatą sugalvojo ne Savivaldybė, o nemažai gruzdiškių, taip pat greta esančios Gruzdžių bažnyčios klebonas, kurie ir pateikė prašymą.
Vis tik dalies Tarybos narių – Dariaus Ramančionio, Alfredo Jonuškos ir kitų – nuomone, „nugriauti lengviausia, o kas po to?“
Jei jau statinys griūvantis, anot šių politikų, žinoma, nugriauti jį lengviausia. Tačiau ar ne verčiau ieškoti būdų, kad istorinis palikimas išliktų?
„Noro trūkumas – štai kokia problema. Stoka idėjų, norų ir galimybių ieškojimo“, – replikavo A. Jonuška. Jis įsitikinęs, kad statinio gyvenimas turi būti pratęstas.
D. Ramančionio nuomone, apsisprendus išsaugoti pastatą, nebūtinai Savivaldybė juo turėtų ir pasirūpinti – gal idėjų paieškotų ir privatūs investuotojai?
Politikų vizija: nugriovus seną ir kadais itin svarbų vaidmenį Gruzdžių miestelio gyvenime atlikusį pastatą, šioje vietoje būtų įrengtas skveras, pritaikant jį laisvalaikio reikmėms.
Paveldosaugininkas: civilizuotoje valstybėje taip nesielgiama
Nepaisant Tarybos narių išsiskyrusių nuomonių, sprendimas „Dėl nekilnojamojo turto pripažinimo netinkamu“ priimtas: pastatas, kuriame 1835 metais buvo įrengta ligoninė Gruzdžių dvaro, priklausiusio grafui P. Zubovui ir jo palikuonims, vėliau A. Naryškinui ir po jo mirties padovanotas Gruzdžių bendruomenei, bus nugriautas.
Tačiau toks sprendimas nemaloniai nustebino Kultūros paveldo departamento (KPD) specialistus. Pasak Šiaulių skyriaus vedėjo Ryčio Budrio, didžiausia nuostaba ta, kad rajono Savivaldybė prieš apsispręsdama griauti nematė reikalo dėl pastato likimo pasitarti nei su Kultūros paveldo departamento specialistais, nei su rajono kultūros žmonėmis, nei su Savivaldybės paveldosaugininku.
„Ir kalba net ne apie tai, ar šis pastatas turi kokią nors kultūrinę vertę, ar neturi. Kalba apie tai, kad rajono politikai nesiteikia pasiklausti nuomonės. Paprastai, kai imamasi tokių priemonių (ne paslaptis, kad būna, jog statinys trukdo ar dėl kitokių priežasčių jį reikia nugriauti), yra aiškinamasi, kokia jo vertė“, – sakė R. Budrys.
Vedėjo manymu, Savivaldybės sprendimas toks, koks jis priimtas, kelia grėsmę paveldo objektams. Dėl tos priežasties, pasak jo, Kultūros paveldo departamento Šiaulių skyrius inicijuos, kad Gruzdžių miestelio istorinė dalis būtų įrašyta į Kultūros vertybių registrą.
Artimiausiu metu paveldosaugininkai ketina kreiptis į visuomeninės vertinimo tarnybos prie KPD ekspertus su prašymu atsakyti, ar ši Gruzdžių miestelio dalis, kurioje yra ir nugriauti pasmerktas pastatas, yra vertinga.
Klausti profesionalų nuomonės – įprasta procedūra. O neįprasta, pasak R. Budrio, ji šiuo atveju yra tik dėl to, kad Šiaulių rajono savivaldybė visus pastatė prieš faktą, ir šią procedūrą tenka daryti, kai jau priimtas sprendimas statinį sunaikinti.
„Taip, kaip buvo pasielgta, civilizuotoje ir paveldą saugančioje valstybėje nedaroma“, – pabrėžė KPD Šiaulių skyriaus vedėjas.
R. Budrys paneigė Tarybos posėdyje administracijos direktoriaus G. Karklelio pasakytą mintį, jog prašymus sutvarkyti avarinį pastatą yra pateikusi didžiuma Gruzdžių miestelio gyventojų. Ant vedėjo stalo – skundai, kuriuose Gruzdžių bendruomenė kaip tik prašo ne sunaikinti, o išsaugoti statinį.
Politikai, pasako R. Budrio, naudoja politinę taktiką: kaip paklausi, tokį ir atsakymą gausi. Kitu atveju paveldosaugininkui kyla klausimas, kas ta Gruzdžių gyventojų dauguma, jei bendruomenės nuomonė pastato likimo klausimu aiškiai suskilusi.
„Miestelio aikštės struktūra šiuo metu yra išlikusi gan gera ir, mano manymu, nėra jokio reikalo ten viską ardyti. Jei jau statinys yra avarinės būklės, gal būtų galima jį remontuoti, gal perstatyti, bet svarbu, kad aikštėje neatsirastų kažkoks svetimkūnis, kuris darkytų vaizdą. Yra kalbų apie skverą? Manau, kad tai dar blogiau...“ – teigė pašnekovas.
R. Budrys sakė, kad pastaraisiais metais Šiaulių rajono savivaldybės elgesys jį gerokai stebina, nes „labai jau ciniškai imta žiūrėti į kultūros paveldą“.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Gruzdžių miestelio aikštės vientisumas netrukus gali būti suardytas – valdininkai nusprendė šimtmečius menantį, tačiau avarinės būklės pastatą nugriauti.
Kultūros paveldo departamento Šiaulių skyriaus vedėjas Rytis Budrys sustoti neketina. Tarybos sprendimą įvertinęs kaip savivalę, jis ketina inicijuoti Gruzdžių miestelio istorinės dalies įrašymą į Kultūros vertybių registrą.
Seimo narys Stasys Tumėnas, pabandęs apginti istorinę atmintį turintį pastatą, liko neišgirstas.
Šiaulių rajono meras Antanas Bezaras nusiteikęs karingai: jo nuomone, laužą reikia griauti, nes išsaugoti pinigų nėra.