
Naujausios
Teisėjai pasiūlyta informacijos „pasiguglinti“
Pirmame teismo posėdyje Šiaulių apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė Rita Dabužinskienė pagarsino civilinės bylos medžiagą, kalbėjo, o paskui ir į klausimus atsakė G. Lukošaitis bei jo gynėjas.
Anot prokurorės, kompensuoti pateikta suma – 11 067 eurai – laikytina neprotinga, nesąžininga, ją gaudamas G. Lukošaitis nepagrįstai praturtėjo. Prokurorės teigimu, G. Lukošaitis per Tarybos nario kadenciją Tarybos nario veiklai negalėjo patirti degalų įsigijimo išlaidų už 9 722 eurus, transporto priemonės techninės priežiūros, remonto, atsarginių dalių, padangų, kitų transporto priemonės priežiūros prekių ir paslaugų išlaidų už 1 345 eurus.
Pasak prokurorės, politikas, važinėdamas benzinu varomu automobiliu, išlaidoms kompensuoti pateikė degalų įsigijimo kvitų, pagal kuriuos buvo įsigijęs dyzelino arba atvirkščiai. Ji nurodė atvejų, kai degalai buvo įsigyti tą pačią dieną kelis kartus. Anot ieškovės, pagal kompensuotą degalų kiekį kiekvieną darbo dieną politikas galėjo nuvažiuoti nuo 101,34 iki 171,64 kilometro. Vykdant Tarybos nario funkcijas tai, prokurorės įsitikinimu, yra nerealu. Be to, degalai pilti kituose Lietuvos miestuose ir rajonuose ne komandiruotės dienomis net 120 kartų. Politikas degalus pylėsi įvairiose Lietuvos vietose ir per karantiną.
Tarybos narys G. Lukošaitis akcentavo kategoriškai nesutinkantis su ieškiniu, nes tyrimas esą atliktas neatsakingai. Jis nesutiko tartis ir dėl taikos sutarties sudarymo, nesutiko, kad būtų taikoma teisminės mediacijos procedūra. Sakė eisiąs iki galo, o jo vietoje gali atsidurti ir prokurorė, ir STT.
Anot Tarybos nario gynėjo, prokurorė G. Lukošaičio darbą nepagrįstai prilygino valstybės tarnautojo – politikai rinkėjams dirba daug ir nuolatos, tad neįmanoma apskaityti Tarybos nario veiklos.
Prokurorei klausiant apie konkrečias nagrinėjamos bylos detales, kad ir apie gausias politiko keliones į Birštoną, Lazdijų rajoną, Kelmę, Kuršėnus, Užventį, į Vabalų kaimą Šilalės rajone, kitur, kur vyko taip pat ir karantino metu bei pateikė dokumentus kompensuoti išlaidas, G. Lukošaitis sakė neatsimenantis, kokiu tikslu ten važiavo ir ką veikė. „5 metai praėjo, neatsimenu. Aš net neatsimenu, ką praeitą mėnesį veikiau.“ Nesvarbu, kur – teigė visada važiuojantis ten, kur gali pasisemti patirties ir duoti naudos.
Būtinai panoro akcentuoti kelionę į Vilnių, kur „kaip laisvasis menininkas“ prie Krašto apsaugos ministerijos (KAM) surengė protesto akciją.
„Kol jūs čekiukus skaičiuojat, aš dirbu, kad milijonus Šiauliams pritraukčiau.“
Teisėjai pasiteiravus, kokia tai buvo akcija, G. Lukošaitis be užuolankų pasiūlė „pasiguglinti“ internete.
Per karantiną Tarybos narys atkakliai tvirtino dirbęs itin daug. Į klausimą, ką dirbo konkretaus, atsakė daug važinėjęs po miestą ir žiūrėjęs, ar viskas tvarkoje. Į prokurorės pasitikslinimą, ką konkretaus žiūrėjęs, gal miesto žibintus, G. Lukošaitis sakė būtent taip ir daręs: radęs neveikiančią lempą, įlipdavęs ir ją įsukdavęs.
Posėdyje kilo konkrečių klausimų ir dėl įsigyto benzino. Kur politikas jį dėjo, jeigu važinėjo dyzelinu varomu automobiliu?
„Į kanistrą. Įsipyliau ir pasidėjau“, – aiškino.
Esą benzino į kanistrą pylęs ne kartą.
Bylos medžiagoje užfiksuota, kad į Pakruojo rajono Degučių kaimą nagrinėjamu laikotarpiu G. Lukošaitis vyko net 48 kartus. Ką ten darė? Esą „patogi degalinė“.
Kilo klausimų ir dėl automobiliui remontuoti išleistų pinigų. Ką remontuodavo po tris kartus per dvi savaites, o paskui kartą per mėnesį?
„Važiuoklę. Nesu mechanikas, nuvažiuodavau ir suremontuodavo.“
Su ironija politikas proceso dalyviams atsakinėjo ir į kitus klausimus. Ne kartą jo kalbą teisėja nutraukė, pareikalaudama kalbėti tik apie bylą.
Liudyti atėjusiam merui prabilti neleista
Prie teismo salės posėdžio dieną atvyko ir Šiaulių miesto meras Artūras Visockas – esą atsakovo kvietimu. Susirinkusiems žurnalistams miesto galva rėžė netikintis tokiomis bylomis kaip ši, esą tuo netiki ir jo aplinka, „įskaitant net uošvienę“.
Tačiau liudyti posėdyje A. Visockui nesuteikta proga. Priežastis – teismo jis nebuvo kviečiamas, o prašymą merą apklausti kaip liudytoją atsakovo atstovas pateikė tik prieš pat posėdį. Tad apsvarstyti šį prašymą teismas tiesiog neturėjo galimybės.
Į kitą teismo posėdį, kuris vyks balandžio 9 dieną, numatyta kviesti trečiąjį asmenį – Šiaulių miesto savivaldybės administracijos atstovą.
Posėdyje, tada jau kaip oficialus liudytojas, bus kviečiamas ir Šiaulių miesto meras A. Visockas.
Karantinas nebuvo kliūtis
Civilinio ieškinio dėl Šiaulių miesto tarybos nario G. Lukošaičio nepagrįsto praturtėjimo Šiaulių apylinkės teismas sulaukė birželio 28 dieną. Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorų atlikto tyrimo duomenimis, G. Lukošaičiui 2019–2023 metų kadencijos laikotarpiu nepagrįstai kompensuoti 11 067 eurai Tarybos nario išlaidų. Anot prokurorų, nebuvo pagrindo kompensuoti aiškiai per didelio – 9 869 litrų – degalų kiekio.
Ieškinyje taip pat pripažintinos nepagrįstomis degalų įsigijimo išlaidos, apmokėtos trečiųjų asmenų mokėjimo kortelėmis, ir išlaidos, patirtos, kai Savivaldybės tarybos posėdžiai vyko karantino laikotarpiais, kada nebuvo galimas gyventojų judėjimas.
Tam tikrais laikotarpiais nebuvo pagrindo kompensuoti vienos rūšies kuro išlaidų, nes tuo metu Tarybos narys galėjo važiuoti tik su kitos rūšies degalais varomu automobiliu.
Prokuroro ieškinyje nurodyta, kad nepagrįstai kompensuotos degalų įsigijimo išlaidos, kurių įsigijimo kvitai liudija apie piltą kurą dar iki pradedant eiti 2019–2023 metų Tarybos nario kadenciją.
G. Lukošaičiui nepagrįstai kompensuoti ir degalai, įsigyti tą pačią dieną kelis kartus, kartais net vienu metu įsigytos dvi toje pačioje transporto priemonėje nesuderinamos degalų rūšys ir degalai, įsigyti tame pačiame mieste po darbo valandų bei kitos dienos rytą.
Tyrimo duomenimis, Tarybos narys kadencijos laikotarpiu turėjo penkias komandiruotes, tačiau degalai pilti kituose miestuose ir rajonuose ne komandiruotės dienomis net 120 kartų.
Nustatyta, kad iš viso nepagrįstai kompensuotos degalų įsigijimo išlaidos už 9 722 eurus bei transporto priemonės techninės priežiūros, remonto, atsarginių dalių, padangų, kitų transporto priemonės priežiūros prekių ir paslaugų išlaidos už 1 345 eurus.
Metė šešėlį
Vakar G. Lukošaitis savo feisbuko puslapyje išsiliejo (kalba netaisyta): „Džiaugiuosi, jog nesusimokėjau Prokuratūros ir co pageidavimu tų 11 tūkstančių (per dieną 99 cnt) nes susimokėjimas yra pripažinimas kaltės.“
Čia pat G. Lukošaitis metė šešėlį civilinį ieškinį jo byloje pateikusiai prokurorei (kalba netaisyta): „Savotiškai pagailo prokurorės, nes paklausta, kodėl tik dviem Tarybos nariams yra keliamos bylos, buvo atsakyta toks nurodymas! Tada kyla klausimas pagal kokius požymius yra duodami nurodymai ką imti ko neliesti!“
G. Lukošaičio viešo išstojimo, metant šešėlį prokuratūrai, „Šiaulių kraštas“ paprašė Šiaulių apygardos prokuratūros jį pakomentuoti.
„Informuojame, kad Šiaulių apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorams atliekant tyrimus dėl Radviliškio, Joniškio, Akmenės, Pakruojo, Šiaulių, Mažeikių, Telšių rajonų ir Šiaulių miesto savivaldybių 2019–2023 metų kadencijos tarybos nariams išmokėtų tokių išmokų panaudojimo teisėtumo, vertinami visi tos kadencijos tarybos nariai ir dėl kiekvieno priimamas atskiras sprendimas“, – informavo Gabrielė Petkuvienė, Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė.
Šiaulių apygardos prokuratūra, jos teigimu, į teismus su civiliniais ieškiniais dėl nepagrįsto praturtėjimo šiuo metu yra kreipusis dėl vienuolikos minėtų rajonų ir Šiaulių miesto savivaldybių tarybų narių.
„Pabrėžiame, kad civilinis procesas, kuris inicijuotas Viešojo intereso gynimo prokurorų, sprendžia žalos atlyginimo savivaldybei klausimą, o baudžiamasis persekiojimas, kurį atlieka Specialiųjų tyrimų tarnyba ir Policijos departamento Imuniteto valdybos Šiaulių apygardos skyriaus pareigūnai, o jiems vadovauja prokuratūra, sprendžia, tiria nusikalstamos veikos padarymo faktą“, – G. Petkuvienė.
Dar ir baudžiamoji byla
Šiaulių apygardos teisme G. Lukošaitis kaltinamas piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi, turto pasisavinimu ir dokumentų klastojimu.
Baudžiamosios bylos duomenimis, nuo 2019 metų balandžio 9 dienos iki 2023 metų balandžio 11 dienos G. Lukošaitis, eidamas Šiaulių miesto savivaldybės tarybos nario pareigas, manoma, suklastojo 15 avanso apyskaitų, melagingai nurodydamas tikrovės neatitinkančius duomenis apie patirtas kuro ir automobilio remonto išlaidas, nesusijusias su Tarybos nario veikla. Įtariama, kad Tarybos narys į išlaidų avanso apyskaitas įrašė melagingus duomenis apie 68 kartus piltą kurą ir 13 kartų remontuotą automobilį.
Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad Tarybos narys, klastodamas avanso apyskaitas ir jas pateikdamas Savivaldybei, apgaule savo naudai įsigijo 3 771 eurą, priklausiusį Šiaulių miesto savivaldybės administracijai.
G. Lukošaitis taip pat kaltinamas tuo, kad piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, siekdamas sau turtinės naudos. Manoma, kad politikas, tyčia pažeisdamas tarybos nario veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir nuostatas, aktyviais, sistemingais, ilgą laiką trukusiais neteisėtais veiksmais iškraipė jam, kaip valstybės tarnautojui, suteiktų teisių esmę, sumenkino Tarybos nario autoritetą ir visuomenės pasitikėjimą juo, pakenkė Šiaulių miesto savivaldybės ir Tarybos įvaizdžiui bei sumenkino jų prestižą.
Baudžiamasis kodeksas už šiuos nusikaltimus numato įvairias bausmes, tarp kurių ir laisvės atėmimas iki 7 metų.
Šios bylos nagrinėjimo posėdis turėjo įvykti šių metų sausio 15 dieną. Tačiau dėl teisėjos ligos nagrinėjimas buvo perkeltas į vasario pabaigą.
Šiaulių elito „garbės lenta“
„Šiaulių krašte“ jau rašyta, kad teisėsaugos akiratyje šiuo metu yra ne vienas krašto politikas. Šiaulių apygardos teismas kartu su G. Lukošaičio šiuo metu nagrinėja penkias „čekiukininkų“ bylas: mažeikiškių Lauryno Jonausko ir Genoveitos Gricienės, Radviliškio tarybos narės Jolantos Margaitienės byla bus atversta sausio 28 dieną, vasario 25 dieną prieš teismą jau ne pirmame posėdyje stos Šiaulių miesto tarybos narys Saulius Stasiūnas.
Pastarojo politiko civilinė byla Šiaulių apylinkės teisme gruodžio 3 dieną yra sustabdyta, kol vyksta baudžiamosios bylos nagrinėjimas Apygardos teisme. Dokumentų suklastojimu, turto pasisavinimu, piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi kaltinamo S. Stasiūno ir jo gynėjo prašymą sustabdyti nagrinėjimą Šiaulių apylinkės teismas įvertino kaip ekonomiškai pagrįstą, nepaisant, kad 5 652 eurų ieškinį pateikusi prokuratūra siūlė nagrinėti tuos epizodus, kurie neįtraukti į baudžiamąją bylą ir stabdyti tik civilinės bylos dalį dėl 855 eurų išlaidų priteisimo.
Šiaulių apylinkės teismo sprendimą „įšaldyti“ civilinės bylos nagrinėjimą Šiaulių apygardos prokuratūra gruodžio 27 dieną apskundė aukštesnės instancijos teismui.
S. Stasiūnas teise sudaryti taikos sutartį į Šiaulių miesto savivaldybės biudžetą sumokant nepagrįstai jam, kaip Tarybos nariui, išmokėtus pinigus, nepasinaudojo. Prokuratūra civiline tvarka yra pateikusi ieškinį sumai, kuri S. Stasiūnui nepagrįstai išmokėta už jo, kaip praėjusios kadencijos Tarybos nario, išlaidas degalams bei trijų politiko automobilių remontą, jų techninę priežiūrą. Taip pat prašoma priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat bylinėjimosi išlaidas.
Buvusi Šiaulių miesto tarybos narė Danguolė Martinkienė teisinių nemalonumų išvengė, sudariusi taikos sutartį su Šiaulių apygardos prokuratūros prokurore, ginančia viešąjį interesą, ir sutikusi į miesto biudžetą savanoriškai grąžinti neteisėtai „priglaustus“ biudžeto pinigus – 13 691 eurą. Minėtą sumą D. Martinkienė įsipareigojo sumokėti per 28 mėnesius, tai yra iki 2027 metų balandžio 30 dienos. Politikė beveik visą laikotarpį kiekvieną mėnesį į Šiaulių miesto savivaldybės administracijos atsiskaitomąją sąskaitą perves po 500 eurų. Nepagrįsto praturtėjimo bylą Šiaulių apylinkės teismas nutraukė.
Šiaulių prokurorų akiratyje neseniai buvo atsidūręs ir Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius Antanas Bartulis. Tiesa, jam krenta šešėlis, nesusijęs su „čekiukais“. Vadovą Šiaulių apygardos prokuratūros viešojo intereso gynimo prokurorė Lina Matutienė įspėjo dėl planų atlikti prieš mažiau nei metus naujam koncesininkui atitekusios Šiaulių arenos kapitalinį remontą ir tam skirti net 790 tūkstančių eurų. Prokurorė nutarė, kad Savivaldybės planuojami remonto darbai nėra kapitalinis remontas ir negali būti atliekamas Savivaldybės lėšomis.
A. Bartulis įspėtas nedaryti teisės pažeidimo: nenaudoti Šiaulių miesto savivaldybės pinigų Šiaulių arenos remonto darbams, kurie pagal galiojantį teisinį reglamentavimą nepriskiriami kapitalinio remonto darbams.
790 tūkstančių eurų Šiaulių arenos kapitaliniam remontui buvo paskirti pernai rugsėjo pradžioje miesto Tarybos posėdyje mero Artūro Visocko politinio rinkimų komiteto „Dirbame miestui“ komandos ir jiems prijaučiančių Tarybos narių balsais.
Laukite tęsinio – bus daugiau!