Policija skęsta piniguose

Policija skęsta piniguose

Be reikalo policija skundžiasi, kad skursta. Pinigų yra! Policijos departamentas nupirko brangią apsaugos renginiuose tvorą, kuri beveik nenaudojama, mat, pasirodo, gerokai daugiau nei pusę milijono kainavęs pirkinys niekam tikęs. Renginiams tvoras tenka net nuomotis.

Policijos sandėlyje dūla tvora, o kai renginių metu reikia saugoti prieigas nuo aršuolių, policija formuoja gyvą tvorą iš ginkluotų iki dantų policininkų arba vietoj tvoros sustato policijos automobilių grandinę.

Generalinio policijos komisaro pavaduotojas Algirdas Stončaitis, atsakingas už viešuosius pirkimus, nelabai nori kalbėti apie viešuosius pirkimus "Respublika" nuotr.

Saugoma kaip brangakmenis

Brangiai kainavusios tvoros policijos pareigūnai nerodo. Atskleidus tvoros saugojimo vietą, dar ims kas ir pavogs policijos turtą. Skamba kaip anekdote, bet taip paaiškino Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (VPK) Viešųjų ryšių poskyrio vedėja Evelina Pagounis.

Atsiuntė policija tik nuotraukas, nes masiniuose renginiuose tokios tvoros aptikti nepavyko.

Tačiau įgudusi specialisto akis ir iš nuotraukų gali nustatyti, kokybiška tai prekė ar ne. Pasirodo, šią tvorą reikia sujungti spynelėmis. „O kodėl ne raišteliais“, – juokėsi antivandalines tvoras renginiams nuomojančios ir gaminančios bendrovės „Baltic Strage“ vadovas Sergejus Vorobjovas.

Tvoros nuo aršuolių statomos ir koncertuose, kai baiminamasi, kad muzikos gerbėjai nesibrautų į sceną. Joms keliami didelių apkrovų reikalavimai, jos turi atlaikyti plūstančią minią ir nenugriūti.

Paprašytas įvertinti slepiamo policijos pirkinio kokybę iš nuotraukos, S.Vorobjovas sako galvą galįs guldyti, kad tai kiniškas dirbinys. Žinoma, kinai irgi gali pagaminti kokybišką prekę, tačiau į tokią ji specialisto akiai nepanaši.

S.Vorobjovas sako norįs tą tvorą pačiupinėti, tuomet galėtų pasakyti, ar ji atlaikytų tokiems užtvarams keliamus apkrovos standartus. Tvora turėtų nesulūžti spaudžiama 5 tonų, o tai užtikrina aliuminio sienelių storis. Iš akies žiūrint tokio svorio sandėlyje dūlanti tvora neatlaikytų, o pačiupinėti daikto juk negalima, jis saugomas kaip brangakmenis. Ir sienelės storio juk nepamatuosi.

Dovanotam arkliui į dantis nežiūri

Kalbiname ir tvorą policijai pardavusios įmonės „Arveka“ vadovą Egidijų Skužinską. Jis sakė mielai suteiktų visą informaciją apie prekės kokybės standartus, tačiau negalįs to padaryti. Ne iš piktos valios. Policija uždraudė teikti informaciją, kokį pirkinį jis pardavė. Ir tas draudimas, kaip pasitikslino pardavėjas, įrašytas sutartyje.

Apie tvorą informacijos surinkti žadėjo ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešųjų ryšių poskyrio vedėja. Bet nesurinko. Kita vertus, ką ten pasakosi apie sandėlyje dūlančią tvorą, kai ją gavai dovanų. Juk senolių išmintis mus mokė, kad dovanotam arkliui į dantis nežiūrima.

Vilniaus apskrities VPK šią tvorą dovanų gavo iš Policijos departamento.

- Kodėl departamentui reikėjo perduoti? – pasiteiravome jo atstovo ryšiams su visuomene Ramūno Matonio.

- Gal departamentui nelabai reikalingas buvo, – paaiškino jis.

- O kam pirkti nelabai reikalingą daiktą? – pasiteiravome, bet atsakymo negavome.

Beje, Kauno policija tvorą nuo vandalų nusipirko pati. Žinoma, pigesnę, mažesnį kiekį ir tokią, kurią naudoja.

Bijo išgąsdinti

Koncertuose tokia tvora kažkodėl susirinkusiųjų negąsdina, o štai policijos pareigūnai teisinasi tvoros nestatantys, nes esą bijo išgąsdinti žmones. Tiesa, kai policija tokios tvoros neturėjo, o ją tik nuomodavo, kažkodėl ji nieko negąsdindavo.

Vilniaus vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos pareigūnai murmėjo, girdi, tokią tvorą pastačius gali padaryti daugiau žalos nei naudos, išgąsdinsi žmones. Bet koncertų rengėjai juk neišgąsdina. Dar policininkai aiškino, esą tvorą nepatogu naudoti dėl nemobilumo, ilgai užtrunka ją surinkti ir išrinkti, tad nusprendžiama pasinaudoti kita strategija – jos tiesiog nenaudoti.

Tiesa, paaiškinimus išgirdome tik iš eilinių pareigūnų, nes su vadovybe susisiekti nepavyko. Supraskite, atostogų metas.

Svarbiausia – nupirkti

Policijos departamento Investicijų planavimo ir techninės plėtros valdybos viršininkas Arvydas Linkus „Respublikai“ teigė, esą jų reikalas buvo pirkinį nupirkti, o kodėl jis nenaudojamas, tai jau nebe jų reikalas. „Jeigu reikia, planuojame, organizuojame, nuperkame. Jeigu toks sprendimas yra, mes jį realizuojame, – paaiškino jis. – Jeigu nenaudojama, čia jau ne mūsų valdybos reikalas. Esmė, kad tokio dalyko reikėjo. Tvora kaip tvora“.

Paaiškinęs esmę apie poreikius pareigūnas nepaaiškino, o kam rūpi, kad pinigai galėjo būti paleisti vėjais.

Pretenzija nepagrįsta

Minėtas S.Vorobjovas ne šiaip ekspertas. Jis taip pat pretendavo laimėti konkursą tvorai parduoti, tačiau nelaimėjo, nes pasiūlė didesnę kainą. Konkursas vyko dar 2011 metais, todėl per tą laiką verslininkas jau buvo spėjęs pralaimėjimo kartėlio piliulę nuryti. Tačiau paprašytas prisiminti Policijos departamento viešųjų pirkimų konkursą, verslininkas vėl prisiminė, kas jį tuomet pykdė.

„Nelaimėjome tai nelaimėjome. Juk ne vieną kartą taip buvo, tai normalu, kas pasiūlo mažesnę kainą, tas ir laimi“, – sakė UAB „Baltic Strage“ vadovas.

Tačiau jį piktino tai, kad konkurso laimėtojas už pasiūlytą kainą negalėjo atitikti konkurso sąlygų. Nes norint įgyvendinti konkurso sąlygas ir parduoti produktą, kad jis atitiktų keliamus svorio ir apkrovų reikalavimus, už jo konkurentų pasiūlytą kainą nebuvo įmanoma nupirkti net žaliavos – aliuminio. „Aliuminio kainą diktuoja birža, jo kaina visiems žinoma“, – sakė jis.

Verslininkas įtaria, kad varžovas policijai pasiūlė plonesnių sienelių tvorą iš pigesnio, nei reikalauta sąlygose, aliuminio lydinio. Anot jo, plika akimi tai nematoma, tačiau kainai tvorelių storis labai atsiliepia. Pigesnio aliuminio lydinio savybės jau neatitinka keliamų saugumo reikalavimų.

Dabar S.Vorobjovas piktinosi laikraščiui, o pralaimėjęs konkursą pretenziją parašė ir Policijos departamentui. Pranešė, kad kokybiškos, mat kokybės reikalauta, prekės už varžovų kainą pagaminti neįmanoma. Be to, verslininkas Policijos departamento vadovybei įrodinėjo, kad konkurso baigtis neskaidri, tačiau jo pretenzija buvo atmesta kaip nepagrįsta.

Verslininkui dar kilo įtarimų, kodėl nebuvo prašyta pateikti prekių pavyzdžių, nors tai numatyta, bet ir šie įtarimai buvo pripažinti niekiniais. Policijos departamentas mandagiai atsakė, suprask, nenorėjome ir neprašėme.

Laimėjo mažiausia kaina

Gal ir nėra blogai, kad viską nugalėjo mažiausia kaina, nes S.Vorobjovas už tvorą paprašė ne 660 tūkst. litų, o viso milijono. Tačiau kam reikėjo išleisti pinigus pirkiniui, kuris, pasirodo, nereikalingas. Per dvejus metus jis panaudotas tik 5 kartus. Tiesa, tik vieną oficialų renginį policija nurodė, visi kiti kartai – veikiausiai mokymai. Anot policijos, mokymuose tai šis pirkinys praverčia.

Paskutinį kartą esą tvora saugojo nuo vandalizmu garsėjančių Lenkijos sirgalių per futbolo varžybas Vilniuje. Tačiau įdėmiai peržiūrėjus nuotraukas tokios tvoros rasti nepavyko. Kiek užfiksavo fotografai, renginio metu vietoj tvoros buvo išrikiuoti ginkluoti ir šarvuoti policijos pareigūnai. Tiesa, mažą gabaliuką tvoros policija buvo atsivežusi. Bet tik labai mažą iš didelio 660 tūkst. litų kainavusio pirkinio.

Kuo tikėti?

Už viešuosius pirkimus atsakingas Policijos generalinio komisaro pavaduotojas Algirdas Stončaitis aiškino, kad departamento nupirkta tvora yra tinkama, reikalinga ir naudojama. O kodėl masinių renginių metu, kai apie riaušių grėsmę trimituojama iš anksto, nematoma? „Nebūtina visiems matyti ir žinoti, kaip kas naudojama. Policijos tokia taktika, – aiškino generalinio policijos komisaro pavaduotojas. – Policija jums ne kolūkis.“

„Ji atitinka reikalavimus, mes tikime, kad mūsų ekspertai kompetentingi. Kaip visada, pagrindinis kriterijus yra kaina. Kadangi pinigų turime mažai, renkamės už mažiausią kainą. Kai perkame brangiai, blogai, kai pigiai, irgi blogai“, – sakė generalinio policijos komisaro pavaduotojas.

S.Vorobjovo pasakojimais galima ir abejoti. Galima manyti, kad verslininkas nelaimėjo konkurso ir griežia dantį, jeigu tik pasitaiko proga. Tačiau ir patys policininkai tarpusavyje šaiposi, kad pinigai išmesti į balą, geriau reikėjo už juos nupirkti batų. Bet ir policininkais ne visada valia tikėti, nes ant viršininkų purvą pila kas netingi.

Bet kaip netikėsi valstybės auditoriais, kurie pažeidimų Policijos departamente rado į valias. Net ir norint visus aprašyti, laikraščio puslapio, o gal ir dviejų neužtektų, tačiau auditorių išsiaiškinta schema, kaip vykdyti viešuosius pirkimus, kad jie atitektų kam reikia ir už kiek riekia, labai aiški. Remontuoji, renovuoji ar rekonstruoji policijos patalpas, paskelbi konkursą. Laimi tas, kas pasiūlo mažiausią kainą. Vėliau persigalvoji ir laimėtojui pasakai, kad pusės planuotų darbų tau nebereikia, bet reikia kitų, prieš konkursą neplanuotų. Nauji sumanymai įprastai brangesni, bet konkurso laimėtojui jie atitenka be konkurso. Nors auditoriai nurodo, kad konkursas turėjo įvykti, bent jau apklausos būdu.

Parengta pagal dienraštį „Respublika“